Po katastrofos Fukušimos jėgainėje branduolinė energija – ir iki tol nelabai mėgstama – prarado nemažai populiarumo.
Vokietija netrukus paskelbė ketinanti jos apskritai atsisakyti, tačiau prancūzai, kurie atominėse jėgainėse pasigamina 75 proc. savo elektros energijos, neskubėjo. Vis dėlto Prancūzijos prezidentas François Hollande'as paskelbė planus per 20 metų sumažinti atominės elektros gamybą trečdaliu, rašo BBC.
Prancūzijos prezidentas François Hollande'as paskelbė planus per 20 metų sumažinti atominės elektros gamybą trečdaliu, rašo BBC.
Jei šis planas bus vykdomas, prancūzams teks uždaryti 20 iš 58 šalyje veikiančių reaktorių, tvirtina buvusi Prancūzijos vyriausybės patarėja, profesorė Laurence Tubiana, kurios prezidentas paprašė vadovauti nacionalinėms diskusijoms šia tema.
Pasak L.Tubianos, planas yra ambicingas, tačiau gana logiškas.
Prancūzija suprato, kad po Fukušimos katastrofos 2011 metais Japonijai uždarius daugelį savo atominių reaktorių, šalies ekonomika nesustojo, nes ją palaiko gana diversifikuotas energijos šaltinių mišinys.
Prieš nelaimę Japonijoje branduolinės jėgainės pagamindavo 30 proc. šalies elektros energijos. Tuo tarpu Prancūzija yra priklausoma ne tik nuo branduolinės energijos apskritai, bet ir nuo vienos kartos jėgainių.
Tad, L.Tubianos teigimu, šalis gali būti neatspari „bendrai rizikai“, kai sugedus vienam reaktoriui tektų išjungti juos visus, kad trūkumas būtų pašalintas. Šalyje tokiu atveju kiltų tikras chaosas.
Pasak jos, jei būtų uždaryta 20 reaktorių, juos galėtų pakeisti atsinaujinantys šaltiniai, tad šalis neprarastų savo energetinės nepriklausomybės.
Tačiau kol kas vyriausybė paskelbė tik apie senstelėjusios Fesenheimo elektrinės uždarymą Vokietijos pasienyje. Tai privertė suabejoti F.Hollande'o pažadų nuoširdumu.
Ministrų kabinetas tam akivaizdžiai priešinasi. Pramonės ministras Arnaud Montebourg'as yra oficialiai pasakęs, kad Fesenheimo elektrinė bus vienintelė, kurią ketinama uždaryti.
Ministrų kabinetas tam akivaizdžiai priešinasi. Pramonės ministras Arnaud Montebourg'as yra oficialiai pasakęs, kad Fesenheimo elektrinė bus vienintelė, kurią ketinama uždaryti.
Gruodžio mėnesį viešėdamas Kinijoje jis patikino, kad branduolinė energetika yra „ateities sektorius“ ir ji toliau generuos „mažiausiai 50 procentų“ Prancūzijos elektros.
Kitas F.Hollande'o Socialistų partijos politikas, Nacionalinės Asamblėjos narys Christianas Bataille, teigia, kad apie branduolinės energijos atsisakymą prašnekta tik tam, kad būtų užsitikrinta koalicijos partnerių žaliųjų parama parlamente.
Pasak jo, branduolinė energija yra „vienintelis nacionalinis energijos šaltinis“ Prancūzijoje.
„Mes nebeturime anglies, niekada neturėjome daug naftos ir neturime dujų. Branduolinė energija palaiko mūsų nepriklausomybę, – sako Ch.Bataille. – Žmonės ją atmeta tik tada, kai juos imama gąsdinti paniką keliančiomis kampanijomis.“
Branduolinė energetika Prancūzijoje aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tapo didžiuoju nacionaliniu projektu, kurio tikslas buvo užsitikrinti kuo didesnę šalies energetinę nepriklausomybę. Prancūziški reaktoriai nuo to laiko gamina pigią ir atmosferos neteršiančią energiją – dėl to, pasak jos rėmėjų, šalies pramonė nepraranda konkurencingumo.
Praeiviai Paryžiuje BBC žurnalistui išsakė įvairių nuomonių apie Prancūzijos branduolinę energetiką.
„Žmonėms reikia energijos, tad branduoliniai reaktoriai yra būtini, kad išgyventume“, – patikino puošniai apsirengusi moteris madingame Paryžiaus rajone.
Kitus labiau paveikė Fukušimos nelaimė, jiems nerimą kelia ir branduolinių atliekų tvarkymo klausimas. „Branduolinė energetika labai naudinga, bet ir pavojinga“, – mano pagyvenęs vyras. Jam priimtinesni atrodo atsinaujinantys ištekliai, tačiau jis pripažįsta, kad perėjimas prie jų gali užtrukti.
Be to, keičiasi ir branduolinės energetikos ekonomika.
Po Fukušimos nelaimės sugriežtinti saugumo reikalavimai privers prancūzus investuoti apie 10 mlrd. eurų (35 mlrd. litų) į reaktorių atnaujinimą. Be to, jėgainėms senstant, brangsta jų eksploatacija. 2022 metais daugiau nei trečdalis Prancūzijos reaktorių bus senesni nei 40 metų.
Valstybei priklausanti bendrovė EDF („Électricité de France“) ketina pratęsti reaktorių eksploatacijos laiką nuo 40 iki 60 metų, tačiau tai irgi kainuos.
Valstybei priklausanti bendrovė EDF („Électricité de France“) ketina pratęsti reaktorių eksploatacijos laiką nuo 40 iki 60 metų, tačiau tai irgi kainuos.
Tai viena iš priežasčių, kodėl prancūzams reikia susitaikyti su faktu, kad pigios elektros aukso amžius baigėsi, mano Paris-Dauphine universiteto profesorius Patrice'as Geoffronas.
„Visi elektros kainą keliantys veiksniai ateityje sustiprės, – sako jis. – Pasiklausius to, ką sako energijos reguliuotojas, panašu, kad iki 2020-ųjų kainą turėsime kelti trečdaliu.“
Nepriklausomas energetikos analitikas Mycle'as Schneideris sako, kad esant tokioms aplinkybėms, net ir brangiausi atsinaujinantys energijos šaltiniai konkurencingumu gali nurungti branduolinę energetiką per penkerius metus. „Energetikos politikoje tai tas pats kas rytoj“, – sako jis.
IFRI instituto energetikos padalinio vadovė Cecile Maisonneuve, kuri anksčiau buvo valstybinės reaktorių gamintojos „Areva“ valdybos narė, mano, kad vyriausybės planas yra per greitas ir kol kas nerealus.
Pasak jos, Prancūzijai tektų energijos deficitą kompensuoti dujomis ar netgi anglimi, dėl ko išaugtų į atmosferą išmetamų anglies dioksido dujų kiekis.
Pareinamuoju laikotarpiu Vokietijoje šiek tiek išaugo anglies deginimas – nors šalies ekspertai sako, kad taip nutiko, nes dujos negali konkuruoti su anglimi kaina, dėl ko kalta ES Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.
Profesorė L.Tubiana sako, kad sutelkusi pernelyg daug dėmesio ties branduoline energija, Prancūzija atsiliko kitose srityse – tokiose kaip vėjo, saulės energijos ir biomasės panaudojimas – ir todėl dabar turi pasivyti.
„Prieš 20 metų mes buvome daug pažengę saulės energijos srityje, – sako ji. – O dabar esame niekur. Visas savo pastangas skyrėme vienai pusei.“
Jos teigimu, jei Prancūzija nesukurs rinkos atsinaujinančių šaltinių energijai, ji niekada nebus konkurencinga šioje srityje. Tuo tarpu jos branduolinės energetikos pramonė galėtų išlikti galinga ir 2050-aisiais, net ir vykdant F.Hollande'o planą.
„Prieš 20 metų mes buvome daug pažengę saulės energijos srityje, – sako ji. – O dabar esame niekur. Visas savo pastangas skyrėme vienai pusei.“
Jei 50 proc. energijos ir toliau generuos branduoliniai reaktoriai, tai vis dar milžiniška dalis, sako ji.
Bet kuriuo atveju, net jei prezidento F.Hollande'o planas ir užstrigs, nepanašu, kad branduolinė energetika Prancūzijoje toliau plėtotųsi.
EDF, bendradarbiaudama su kinais, planuoja statyti du naujus reaktorius vakarų Anglijoje. Tačiau Flamanvilyje, Normandijoje, tokio paties tipo reaktoriaus statybos gerokai atsilieka nuo tvarkaraščio ir jau viršijo biudžetą.
Antro reaktoriaus Prancūzijoje projektas atidėtas neribotam laikui. Ir niekas nekalba apie naujų jėgainių statybą.
