Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2014 vasario 4d. 21:14

Premjeras paskelbė šilumos ūkio pyrago dalybų pradžią: kas liks prie tuščios geldos?

Antroji Vilniaus termofikacinė elektrinė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Antroji Vilniaus termofikacinė elektrinė

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pareiškimas apie naujos valstybinės įmonės kūrimą didžiųjų Lietuvos miestų šilumos ūkiui valdyti privertė suklusti visus rinkos dalyvius. Nepriklausomi šilumos tiekėjai bijo rinkos monopolizavimo, stambieji šilumininkai nesupranta, kam reikia naujos įmonės, kai perėjimą prie biokuro galima būtų finansuoti per jau veikiančias bendroves, tuo tarpu verslininkai primena, kad valstybė paprastai nėra geriausia turto šeimininkė.

Vyriausybės vadovas pareiškė, kad šilumos ūkis turi būti valdomas valstybės, nes toks būdas yra efektyviausias ir šiuo keliu žengia Estija, Skandinavija, Vokietija.

Milijardinės investicijos

Vyriausybė ir Seimo dauguma yra apsisprendusi, kad šis sektorius turi būti valdomas valstybės, – teigė A.Butkevičius.

„Vyriausybė ir Seimo dauguma yra apsisprendusi, kad šis sektorius turi būti valdomas valstybės, nes tai yra monopolinė paslauga, tai yra svarbu gyventojams“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.

Pasak jo, šilumos kainos Lietuvoje bus griežčiau reguliuojamos. Siekiant Vilniuje ir Kaune kainas sumažinti iki 30 procentų, numatoma sukurti specialią bendrovę, kurią kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, o ateityje esą būtų pritraukta ir privataus kapitalo. Lėšų projektams tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius

„Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno teigimu, preliminariai skaičiuojama, jog į Vilniaus šilumos ūkį reikėtų investuoti daugiau kaip 1 mlrd. litų, o į Kauno – apie 500-600 mln. litų. Tačiau jis pabrėžė, jog tai yra preliminarūs skaičiavimai. D.Misiūno teigimu, įgyvendinant investicijas, valstybė išlaikytų kontrolę, tačiau taip pat būtų siekiama pritraukti ir privačias investicijas.

„Lietuvos energija“ planuoja įgyvendinti bendrą projektą su „Kauno energija“ modernizuojant Petrašiūnų elektrinę. „Lietuvos energija“ taip pat ketina investuoti į naują biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę Vilniuje. Numatoma kurti bendrą įmonę, kuriai Vilniaus šilumos tinklai perduotų jiems priklausančią trečiąją Vilniaus termofikacijos elektrinę kaip turtinį įnašą, o „Lietuvos energija“ įneštų tiek finansų, kiek reikia tam projektui įgyvendinti. Projektui planuojama gauti ir Europos Sąjungos lėšų.

Netikėtas pareiškimas

Sutartis su „Dalkia“ galioja iki 2017 m. Kol kas sunku komentuoti, kas bus toliau, – sakė R.Germanas.

Vilniuje ir Kaune šiuo metu šilumos kainos yra vienos didžiausių šalyje. Didžiausią šilumos ūkio rinkos dalį Lietuvoje užima Prancūzijos koncernas „Dalkia“ – jam priklauso ir „Vilniaus energija“.

„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas 15min.lt teigė, kad toks premjero pareiškimas yra naujiena. Jis negalėjo pasakyti, ar valstybės noras perimti Vilniaus ir Kauno šilumos ūkį į savo rankas reiškia, jog pasibaigus šilumos tinklų nuomos sutarčiai bendrovė „Dalkia“ turės trauktis iš sostinės.

„Mes ne kartą siūlėme, kaip būtų galima spręsti problemas šilumos ūkyje ir mažinti šilumos kainą. Politikai kelis kartus nubalsavo prieš. Sutartis su „Dalkia“ galioja iki 2017 m. Kol kas sunku komentuoti, kas bus toliau“, – minėjo direktorius.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./R.Germanas tvirtina, kad „Vilniaus energijos“ gyventojams pateikiamos sąskaitos yra teisėtos, tačiau neslepia – už vasarį sunaudotą šilumą vėl mokėsime didžiules sumas.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rimantas Germanas.

Paklaustas, kaip vertina valstybės valdomos įmonės idėją ir ar „Dalkia“ svarstytų dalyvauti tokios įmonės veikloje, R.Germanas nurodė, jog apie bendrovės pasiruošimą investuoti į šilumos ūkį A.Butkevičius yra informuotas: „Kol kas labai mažai informacijos, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas. Premjerui esame deklaravę pasiruošimą investuoti Lietuvoje. Kai atsiras konkrečios galimybės, tada ir pasakysim.“

Elektros ūkį atiduotų, šilumos – ne

Žvelgiant į kitų šalių patirtį matyti, kad šilumos tinklai yra vietinė energetikos infrastruktūra, kurią valdo savivaldybės, – nurodė V.Lukoševičius.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacija direktorius, „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius 15min.lt sakė, kad vyriausybės planai buvo žinomi, tačiau viešas pareiškimas apie tai padarytas pirmą kartą.

„Kol kas sunku pasakyti, kokiomis formomis jis bus įgyvendinamas. Nuo pat pradžių vienas iš šios Vyriausybės norų buvo aktyviau dalyvauti šilumos ūkio valdyme. Iki šiol tai labiau buvo siejama su elektros energijos generacija tuose objektuose, kurie priklauso savivaldybėms, o šios savo lėšomis su jų renovacija susitvarkyti negali“, – dėstė A.Lukoševičius.

Pasak jo, žvelgiant į kitų šalių patirtį matyti, kad šilumos tinklai yra vietinė energetikos infrastruktūra, kurią valdo savivaldybės. Tai susiję su savivaldybių aprūpinimu šilumine energija, vamzdynų plėtra, teritorijų planavimu.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Valdas Lukoševičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Valdas Lukoševičius

„Labai abejoju, ar tas funkcijas gali perimti „Lietuvos energija“. Didžiosios elektrinės labai dažnai priklauso nacionalinėms elektros generavimo kompanijoms ir manau, kad „Lietuvoa energijai“ visiškai tiktų toks vaidmuo“, – minėjo „Kauno energijos“ vadovas.

Perims iš savivaldybių

Praėjusių metų spalį buvo priimtas įstatymų pataisų paketas, kuris numatė, kad esant tam tikrom aplinkybėm, pavyzdžiui, kai savivaldybės nesugeba įgyvendinti nacionalinių uždavinių, valstybė galėtų perimti energetinio ūkio valdymą.

V.Lukoševičius nurodė, jog norint modernizuoti šilumos ūkį naują įmonę steigti nebūtina: „Viskas priklauso tik nuo reguliavimo. Kaip yra sudėliota ekonominė motyvacija ir prieinamumas prie kreditų, toks ir yra rezultatas. Šiandien net biokuro katilines sunkiai pastato valstybinės įmonės, o privatininkų katilinės dygsta kaip grybai.“

Jis sutiko, kad valstybės galimybės investuoti yra gerokai didesnės. „Sukūrus tokią bendrovę lengva perimti įmones ir pritraukti valstybės kapitalą. Per įtaką reguliatoriui valstybė gali susidaryti palankesnes ekonomines sąlygas ir turėdama žymiai didesnius kreditinius išteklius investuoti daugiau nei savivaldybės įmonės“, – minėjo pašnekovas.

V.Lukoševičius priminė, jog praėjusių metų spalį buvo priimtas įstatymų pataisų paketas, kuris sudarė prielaidą dabartiniam sprendimui. Buvo numatyta, kad esant tam tikrom aplinkybėm, pavyzdžiui, kai savivaldybės nesugeba įgyvendinti nacionalinių uždavinių, valstybė galėtų perimti energetinio ūkio valdymą.

Smulkieji pasmerkti bankrotui?

Visos investicijos, kurios buvo paskaičiuotos didelei gamybai, nepasiteisintų. Tokiu būdu arba mažieji turės parduoti savo valdomus objektus, arba dirbs nuostolingai, -– prognozavo "Kauno energijos" vadovas.

„Valstybė galėtų perimti tik savivaldybių valdomus objektus. Pavyzdžiui, Kauno termofikacinė elektrinė priklauso privatiems akcininkams ir čia jau kvepėtų nacionalizacija. Greičiausiai bus naudojamas skatinimo mechanizamas ir naujos ES finansinės perspektyvos paramos lėšos. Jeigu siekiant paramos būtų patrauklu partneriu turėti valstybės kapitalo įmonę, tai gal ir privatūs verslininkais sutiktų kooperuotis“, – svarstė asociacijos vadovas.

V.Lukoševičius priminė, jog toks premjero pareiškimas gali tapti liūdna žinia nepriklausomiems šilumos tiekėjams: „Kitas klausimas – kaip bus su reguliavimu. Iki šiol buvo labai propaguojamas konkurencijos principas šilumos ūkyje, buvo priskaidyta daug įvairių subjektų tiek Kaune, tiek Vilniuje. Reiktų apsispręsti ir, jei tai viešoji paslauga, kurią reguliuoja valstybė, tai atitinkamai ir elgtis. Jei norime, kad viskas būtų grindžiama verslo interesu, tai reiktų dėliotis kitus veiksmus.“

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Elektrinėje
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Elektrinėje

Paklaustas, ar tokie planai nereikštų smulkiųjų šilumos tiekėjo bankroto, „Kauno energijos“ vadovas šį scenarijų vadino realiu. „Tai visiškai normali situacija. Mažieji liktų tik šalčiausiems žiemos mėnesiams trumpalaikiam darbui. Deja, tada jų visos investicijos, kurios buvo paskaičiuotos didelei gamybai, nepasiteisintų. Tokiu būdu arba mažieji turės parduoti savo valdomus objektus, arba dirbs nuostolingai“, – paaiškino V.Lukoševičius.

Bijo rinkos monopolizavimo

Visi kalba, kad turi būti lygios konkurencijos sąlygos. Jeigu bus taip, kaip buvo iki šiol, kai visiems teoriškai sąlygos lygios, bet praktiškai šilumos tinklai turi pirmenybę ar yra monopolininkai, nesvarbu, ar jie priklausys „Lietuvos energijai“, tai konkurencijos nebus, – teigė R.Štreimikis.

Nepriklausomų šilumininkų atstovas, UAB „GECO investicijos“ direktorius Raimondas Štreimikis 15min.lt priminė apie „Lietuvos energijos“ ir „Kauno enegija“ pasirašytą bendradarbiavimo memorandumą, kuris leido spėti, kokia linkme kryps reikalai. Pasak verslininko, dabar viskas priklausys nuo konkurencinių sąlygų.

„Jeigu dabar bus kuriama nauja įmonė, tai viskas susives į verslo planą ir gaunamą paramą. Visi kalba, kad turi būti lygios konkurencijos sąlygos. Jeigu bus taip, kaip buvo iki šiol, kai visiems teoriškai sąlygos lygios, bet praktiškai šilumos tinklai turi pirmenybę ar yra monopolininkai, nesvarbu, ar jie priklausys „Lietuvos energijai“, tai konkurencijos nebus“, – sakė R.Štreimikis.

BFL nuotr./UAB
BFL nuotr./UAB "GECO investicijos" direktorius Raimondas Štreimikis

Jis teigė, jog ir šiuo metu smulkiesiems gamintojams konkuruoti nėra lengva: „Čia daug aspektų. Visi skaičiuoja vidutinį žiemos poreikį ir 50 megavatų Kaune bei 100 megavatų Vilniuje poreikį vasarą. Dar yra klausimas dėl atliekų deginimo. Taip mažinama šilumos kaina, bet vartotojui niekas nepasikeis – investicinius kaštus teks padengti kitais būdais. Žmonės už šilumą mokės šiek tiek mažiau, o už šiukšlių išvežimą daugiau.“

Į klausimą, ar nebūtų patraukliau investuoti į valstybės valdomą bendrovę, R.Štreimikis atsakė klausimu: „O kokias garantijas turi verslininkai valdydami 49 proc. įmonės akcijų? Valstybė gali pakeisti reguliavimą, gali visą pelną skirti reinvesticijoms.“

Naujos įmonės idėjos nesupranta

Suprantame, kad perėjimas prie biokuro būtinas, tačiau neaišku, kodėl tam reikia kurti naują įmonę, – stebėjosi V.Stasiūnas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas taip pat buvo nustebintas premjero pareiškimo.

„Apie šiuos planus neteko girdėti. Neseniai Lietuvos energetikos institute dalyvavome atliktos studijos pristatyme. Kalbėta apie nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimą ir šilumos ūkio pertvarką. Buvo pateikti projektai, kaip Vilniuje ir Kaune būtų galima pastatyti jėgaines ir sumažinti šilumos kilovatvalandės kainą. Tie skaičiavimai mums buvo žinomi“, – 15min.lt sakė jis.

Pasak V.Stasiūno, ir „Vilniaus energija“, ir „Kauno energija“ yra parengusios perėjimo prie biokuro projektus, bet jiems iki šiol nebuvo skiriama finansinė parama. Šiuo metu lėšos skiriamos mažųjų miestų biokuro katilinėms įrengti, kur investiciniai kaštai kur kas mažesni.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytautas Stasiūnas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytautas Stasiūnas

„Suprantame, kad perėjimas prie biokuro būtinas, tačiau neaišku, kodėl tam reikia kurti naują įmonę. Tai mums yra naujiena. Suteikiant finansinę paramą pačios įmonės pajėgios įgyvendinti perėjimą“, – teigė asociacijos vadovas.

Priešingi interesai

Verslininkai planuoja, perka brangius įrengimus ir turi žinoti, kokie pokyčiai rinkoje laukia, – sakė šilumininkų atstovas.

Pasak V.Stasiūno, naujo žaidėjo atsiradimas rinkoje gali iš esmės pakeisti daugelio bendrovių situaciją: „Žiemos ir vasaros režimai yra puikiai žinomi kiekvienai įmonei. Kiekviena įmonė skaičiuoja investicijas ir žino, kokių galingumų reikia. Verslininkai planuoja, perka brangius įrengimus ir turi žinoti, kokie pokyčiai rinkoje laukia.“

Pašnekovas prognozavo, kad naujoje įmonėje bus sunku suderinti verslo ir valstybės interesus, kurie dažnai gali būti priešingi. „Šis sektorius ir taip labai reguliuojamas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina ir investicinius projektus, reguliuoja įmonių veiklą, pelną. Galima drąsiai sakyti, kad šiandien Lietuvos šilumos ūkį ir taip reguliuoja valstybė“, – minėjo jis.

BFL nuotr./Šildymas kasmet Lietuvoje tampa nacionaline nelaime.
BFL nuotr./Šildymas kasmet Lietuvoje tampa nacionaline nelaime.

V.Stasiūnas nurodė, kad Vilniaus šilumos ūkis ir taip ne kartą pertvarkytas, todėl jis nežinantis, ką dar reiktų keisti: „Kam nauja bendrovė, kai yra jau veikiančios įmonės, turinčios savo darbuotojus, sistemas? Toje pačioje „Vilniaus energijoje“, kai prie jos buvo prijungta Vilniaus termofikacinė elektrinė, bendras darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 1600 iki 900. Viskas optimizuota ir nesuprantu, ką čia dar galima daugiau padaryti?“

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Ginklų ekspertai: Iranas metų metus dykumoje tobulino tarpžemyninių raketų programą

Aktualu

Girto vairuotojo fiasko Panevėžyje: pareigūnams įkliuvo prie pat policijos komisariato

Interviu Tik 15min Kultūra

Vienas garsiausių pasaulio antropologų Thomas Hyllandas Eriksenas: „Mums reikalingas laikas, kai nieko neįvyksta“

Vardai

Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle: „Didžiuojuosi būdama feministe“

Gazas

Eksperimentas Panevėžio gatvėse: ar vairuotojai praleidžia skubančius paramedikus?

Aktualu

V.Uspaskichas: grįžtu į aktyvią politiką paskutinį kartą

Aktualu

Lietuvis Norvegijoje įtariamas pavogęs brangenybių už milijoną

24sek

Atsipalaidavimu nepatenkintas Šaras: „Kokie gali būti sunkumai nusiteikti?“

Verslas

Penktadienį baigiasi era, kai į gyventojų duomenis buvo galima numoti lengva ranka

Vardai

Donatas ir Dainė Baumilos pirmą kartą viešumoje pasirodė su devynių mėnesių dukra

Deuce

Grėsmingiausias varžovas: R.Berankiui „Roland Garros“ burtai lėmė A.Zverevą

Aktualu

Avarija geležinkelyje: prieš apklausą lietuviui prireikė medikų pagalbos, italų advokatui jis paaiškino savo veiksmus katastrofos metu

Vardai

Edita Daniūtė – apie gyvenimą Italijoje, sužadėtinio meilę cepelinams ir įkurtuves naujuose namuose

Lukiškių aikštėje atidaryta skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“

Gyvenimas

Interjero dizainerė K.Grybaitė – ironiškai apie lietuvių pasirinkimus: „Vonios plytelės yra viena gyvenimo tragedijų“

Gazas

Po vasariškos liūties lūžusio medžio suniokotą „Audi“ radęs vaikinas nustėro – kas turėtų atsakyti?

Paskutinis sezono „Ginčas“: ar Kaunas pajėgus surengti Finalo ketvertą?

Pasaulis kišenėje

Palanga laukia antplūdžio: gelbėtojai primena, jog Baltija klastinga

Gazas

Kelių policininkai maloniai nustebę: apskųsti girtą vairuotoją lietuviams jau tampa norma

Aktualu

R.Šimašius: visi dabar tapo rusiško popso ekspertais, o aš toks nesu

Naujienos

Aktualu

Ginklų ekspertai: Iranas metų metus dykumoje tobulino tarpžemyninių raketų programą

Aktualu

Girto vairuotojo fiasko Panevėžyje: pareigūnams įkliuvo prie pat policijos komisariato

Interviu Tik 15min Kultūra

Vienas garsiausių pasaulio antropologų Thomas Hyllandas Eriksenas: „Mums reikalingas laikas, kai nieko neįvyksta“

Vardai

Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle: „Didžiuojuosi būdama feministe“

Gazas

Eksperimentas Panevėžio gatvėse: ar vairuotojai praleidžia skubančius paramedikus?

Aktualu

V.Uspaskichas: grįžtu į aktyvią politiką paskutinį kartą

Aktualu

Lietuvis Norvegijoje įtariamas pavogęs brangenybių už milijoną

24sek

Atsipalaidavimu nepatenkintas Šaras: „Kokie gali būti sunkumai nusiteikti?“

Verslas

Penktadienį baigiasi era, kai į gyventojų duomenis buvo galima numoti lengva ranka

Vardai

Donatas ir Dainė Baumilos pirmą kartą viešumoje pasirodė su devynių mėnesių dukra

Deuce

Grėsmingiausias varžovas: R.Berankiui „Roland Garros“ burtai lėmė A.Zverevą

Aktualu

Avarija geležinkelyje: prieš apklausą lietuviui prireikė medikų pagalbos, italų advokatui jis paaiškino savo veiksmus katastrofos metu

Vardai

Edita Daniūtė – apie gyvenimą Italijoje, sužadėtinio meilę cepelinams ir įkurtuves naujuose namuose

Lukiškių aikštėje atidaryta skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“

Gyvenimas

Interjero dizainerė K.Grybaitė – ironiškai apie lietuvių pasirinkimus: „Vonios plytelės yra viena gyvenimo tragedijų“

Gazas

Po vasariškos liūties lūžusio medžio suniokotą „Audi“ radęs vaikinas nustėro – kas turėtų atsakyti?

Paskutinis sezono „Ginčas“: ar Kaunas pajėgus surengti Finalo ketvertą?

Pasaulis kišenėje

Palanga laukia antplūdžio: gelbėtojai primena, jog Baltija klastinga

Gazas

Kelių policininkai maloniai nustebę: apskųsti girtą vairuotoją lietuviams jau tampa norma

Aktualu

R.Šimašius: visi dabar tapo rusiško popso ekspertais, o aš toks nesu

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką