„Tai, kad Lietuva pati iki šiol nesugebėjo pradėti statybų (Visagino AE – BNS), tai pastūmėjo atsiradimą šitų dviejų (Baltijos AE Karaliaučiuje ir Astravo AE Baltarusijoje – BNS) šalia mūsų sienų. Tai, kad viena šalis dabar lyg ir svarsto pristabdyti statybas, mes sveikiname, nes visada sakėme, kad abi statomos atominės kol kas neatitinka tarptautinių saugos standartų“, – trečiadienį atsakydama į žurnalistų klausimus sakė D.Grybauskaitė.
Rusijos atominės energetikos korporacija „Rosatom“, iki šiol oficialiai neigusi, jog įšaldo Baltijos atominės elektrinės (AE) Karaliaučiuje statybą, nurodė pradėti jėgainės konservavimo darbus, antradienį pranešė Rusijos naujienų portalas rugrad.eu.
Portalas nurodo turįs generalinės rangovės bendrovės „Atomenergoprojekt“ įsakymo „Dėl 2013 metų biudžeto peržiūrėjimo dėl Baltijos AE konservavimo“ kopiją. „Atomenergoprojekt“ prezidentas Valerijus Limarenka pavedė padalinių vadovams pateikti patikslintus biudžetus ir planus, atsižvelgiant į objekto pakeitimus, rašo portalas. Be to, padalinių vadovai artimiausiu metu turi priimti sprendimus ir perkelti Baltijos AE statybose atsilaisvinusius darbuotojus į kitus objektus.
Tiesa, „Rosatom“ antradienio vakarą šias žinias neigė ir, kaip rašo Rusijos naujienų portalai, savo svetainėje patalpino „Atomenergoprojekt“ įsakymo tekstą, kuriame neužsimenama apie jėgainės konservavimą. Tačiau Rusijos žiniasklaida pažymi, kad šie paneigimai yra neįtikinantys, nes portalai yra išplatinę skanuotą originalaus įsakymo tekstą, su vadovų parašais. Tuo metu, „Rosatom“ nepateikia skanuotos įsakymo versijos, o tik tekstinį įsakymo variantą.
Gegužės 24 dieną Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, jog Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ generalinis direktorius Sergejus Kirijenko pavedė išsiaiškinti galimybes Baltijos AE naudoti mažesnės galios reaktorius, nei planuota anksčiau.
Pasak „Interfax“ pranešimo, remiantis keliais neįvardintais šaltiniais, vietoj dviejų reaktorių po 1150 megavatų galios gali būti svarstoma dėl 640 megavatų (VVER – 640 tipo, suslėgto vandens) ir 40 megavatų galios (KLT – 40S tipo, povandeninių laivų reaktorių pagrindu) reaktorių.
Kaip skelbta anksčiau, 2300 MW galingumų statybos Karaliaučiaus srityje daugiausia buvo orientuotos į elektros eksportą, nes pačiam regionui tokios galios būtų perteklinės.
Be to, kaip rašė „Interfax“, esama rizikos, kad Baltijos valstybės gali pasitraukti iš Rusijos sinchroninės energetikos sistemos ir sinchronizuotis su europine sistema, o tai izoliuos Karaliaučių, kuris dabar per Lietuvą sujungtas su kitomis Baltijos valstybėmis ir Rusijos sistema, o savo linijų su Lenkija Karaliaučius neturi.
