I.Ruginienė BNS teigė, kad dėl „Ignitis grupės“ mažumos akcijų išpirkimo bus deramasi, šis klausimas gali atsirasti Vyriausybės programoje.
Iniciatyvą ieškoti galimybių išpirkti akcijas iš šiuo metu „Nasdaq“ Baltijos biržoje kotiruojamos energetikos grupės smulkiųjų akcininkų, pasak paskirtosios premjerės, pasiūlė koalicijos partneriai – „aušriečiai“ ir „valstiečiai“.
I.Ruginienė motyvuoja, kad „Ignitis grupės“ akcijas reikia išpirkti tam, kad „valstybė turėtų visišką kontrolę ir akcijų paketą savo rankose“.
„Man atrodo, kad ypatingai kai kalbame apie strateginius objektus ir dabartinėje jautrioje geopolitinėje padėtyje, labai svarbu, kad valstybinis sektorius visa apimtimi būtų valstybės rankose“, – sakė I.Ruginienė.
Toks premjerės pareiškimas sukėlė pasipiktinimo bangą tarp ekspertų – dauguma tvirtino nematantys jokios naudos nei valstybei, nei pačiai įmonei bei kėlė klausimą, kokių motyvų vedini politikai skelbia tokias idėjas.
Brangiai kainuotų mokesčių mokėtojams
„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus skaičiuoja, kad šiandienine biržos kaina valstybei nupirkti 25 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, kuriomis laisvai prekiaujama biržoje, kainuotų apie 380 mln. eurų.
„Iš tiesų, pirktų brangiau, nes bandant supirkti viską, akcijos kaina, tikėtina, brangtų bent 20 proc. Ar tikrai, esant didžiuliams finansavimo poreikiams visose srityse, čia yra geriausias pinigų panaudojimo būdas? Kaina sudarytų, turbūt, apie penktadalį gynybos biudžeto“, – feisbuke skaičiavimais dalijosi V.Šimkus.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis 15min komentavo, kad „Ignitis grupės“ kapitalizacija šiuo metu siekia beveik 1,5 mlrd. eurų, tad norint paskatinti smulkiuosius akcininkus parduoti akcijas, už jas turėtų būti siūloma premija.
Tad „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio ir „Artea Asset Management“ vadovo Vaidoto Rūko nuomone, norint išpirkti „Ignitis grupės“ akcijas iš smukiųjų akcininkų valstybei gali prireikti iki pusės milijardo eurų.
Beje, V.Rūkas pridūrė, kad valstybė dar gali įsivelti ir į ginčus teismuose, kokia turi būti teisinga akcijų supirkimo kaina.
„Iš kur pinigai?“
Valdantiesiems nuolat ieškant daugiau pinigų ir gynybai, ir socialinei apsaugai, N.Mačiulis kėlė klausimą, kur valdžia rastų tokią didelę sumą „Ignitis akcijų“ išpirkimui.
„Iš kur tokie pinigai? Dar daugiau skolintis? Dar labiau didinti mokesčius? Ar skirti mažau pinigų krašto apsaugos finansavimui? Praradimai būtų ir platesnio masto – mažėtų likvidumas akcijų rinkoje, būtų mažiau potencialių stambių užsienio investuotojų, sunkiau kitoms valstybės ir privačioms įmonėms pritraukti kapitalo“, – feisbuko įraše kritikos negailėjo N.Mačiulis.
Ne vieną „Ignitis grupės“ delistingavimo trūkumą įžvelgė ir V.Rūkas, premjerės išsakytą idėją pavadinęs „labai bloga“.
„Nesugalvoju nė vieno privalumo, o trūkumų yra labai daug. Pirma, mažesnis įmonės skaidrumas. Antra, apskritai valstybei reikia lėšų, kad tai padarytum – yra milijonas vietų, kur galima išleisti tuos pinigus. Trečia, neigiama žinutė kapitalo rinkoms, nes „Ignitis grupė“ sėkmingai atėjo į akcijų biržą, pritraukė šimtus milijonų eurų kapitalo energetinės nepriklausomybės stiprinimui, atliko investicijas, sėkmingai išaugino atsinaujinančios gamybos portfelį“, – vardijo V.Rūkas.
Ekspertai pabrėžė, kad „Ignitis grupę“ delistingavus, gali sumažėti ir jos skaidrumas.
„Jei nelieka smulkiųjų akcininkų, galima įmonės akcijas delistinguoti iš biržos, nebus akylų investuotojų akių, stebinčių įmonės ketvirtines finansines ataskaitas, veiklos skaidrumą ir efektyvumą. Lengviau po kilimu keisti vadovus, stabdyti strategines investicijas į atsinaujinančią energetiką. Tai nenaudinga niekam, kam nors kiek rūpi ilgalaikė Lietuvos ir jos gyventojų gerovė“, – pabrėžė N.Mačiulis.
Pasak jo, Lietuva ir jos piliečiai iš to jokios naudos negautų – kadangi valstybei jau dabar priklauso kontrolinis akcijų paketas, ji dabar gali priimti visus svarbiausius strateginius sprendimus.
„Koks tikslas yra įmonės delistingavimas iš biržos, apart to, kad norima sumažinti skaidrumą, ausų ir akių skaičių, negaliu įvardinti. Kodėl mums reikia susimesti iki pusės milijardo eurų? Kad pasiektume, ką? Kieno ausys už to slypi?“, – atsakymų nerado ir V.Rūkas.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas V.Plunksnis taip pat kėlė klausimą, kuo nepatenkinta naujoji premjerė. Pasak jo, kiekvienas investuotojas, įskaitant valstybę, turi teisę tiek pirkti, tiek parduoti akcijas, tačiau turi būti aišku, kodėl tai daroma. Pavyzdžiui, valstybė turi patirties pigiai išpirkdama „LEO LT“ akcijas iš „NDX Energijos“, taip pat „Lietuvos dujų“ akcijas iš „Gazprom“ bei „E.On“.
„Bendrovės „Ignitis grupė“ listingavimas 2020 metais leido įmonei pritraukti 450 mln. eurų kapitalo (didžioji dalis šių lėšų buvo pritraukta iš užsienio investuotojų) ir šios lėšos leido įmonei pasiskolinti dar virš 1 mlrd. eurų ir taip finansuoti atsinaujinančios energetikos projektus, taip priartinant šalį prie energetinės nepriklausomybės.
Šiuo metu valstybės turimas „Ignitis grupės“ akcijų paketas leidžia valstybei priimti visus norimus sprendimus, o buvimas kapitalo rinkoje užtikrina skaidrumą. Be to, įmonė yra ir toliau bus didžiausia dividendų mokėtoja tarp valstybės kontroliuojamų įmonių“, – priežasčių delistinguoti įmonę taip pat nematė V.Plunksnis.
Tačiau ekonomistas Romas Lazutka laikosi kitokios nuomonės. Pasak jo, nors pačią pirmą I.Ruginienės dieną premjerės pareigose internete pasipylė jos kvailinimas esą ji švaistys pinigus „Igničio“ akcijų išpirkimui, akcijos – puikus turtas.
„75 proc. duoda valdymo teisę, bet ne absoliučią. Jokia naujiena kai valstybės turi 100 proc. strateginių įmonių akcijų. Bet ir pajamos iš tokios įmonės akcijų valstybei nekenkia“, – feisbuke rašė jis.
Šimonytė: kodėl kažkas yra pasirengęs nuskausminti mokesčių mokėtojų kišenę bent 500 mln. eurų?
Valdančiųjų idėją dėl „Igničio grupės“ akcijų išpirkimo sukritikavo ir konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.
„Ar toks sprendimas padidins valstybės galimybes priimti sprendimus valdant įmonę? Ne, nes valstybė ir dabar turi 75 procentus akcijų, taigi, pajėgi priimti visus sprendimus, susijusius su strateginiais klausimais.
Kiek tai kainuos? Sunku pasakyti tiksliai, bet kalbame turbūt apie 500 milijonų eurų (jeigu vertinsime šią minutę su 25-30 proc. premija, nes nepanašu, kad rinkos dalyviai šiuo planu tikėtų, jeigu tikėtųsi išpirkimo, sumos atrodytų įspūdingiau), kurių atliekamų biudžete nėra. Jeigu jų būtų, tikrai išmintingiau juos panaudoti gynybos tikslams“, – feisbuke rašė I.Šimonytė.
Ji apžvelgė ir teorinę galimybę, kad įmonė gali susipirkti savo akcijas ir susimažinti kapitalą.
„Bet tuomet įmonė ne tik nebus pajėgi vykdyti Nacionalinės energetikos strategijos, bet dar ir negalės mokėti valstybei dividendų pakankamai ilgą laiką“, – atkreipė dėmesį buvusi premjerė.
I.Šimonytės teigimu, už šio „galimybių ieškojimo“ labiausiai reikia ieškoti tikslo, vardan kurio kažkas yra pasirengęs nuskausminti mokesčių mokėtojų kišenę bent 500 mln. eurų.
„Ir tie tikslai gali būti įvairūs – nuo noro brangiai parduoti savo turimas akcijas (čia būtų toks buitinis žulikizmas) iki noro sužlugdyti Nacionalinę energetikos strategiją, nepaisant ponios Ruginienės pažadų mūsų frakcijoje, kad darbai bus tęsiami (ir čia jau būtų antivalstybinė veikla). Žinant, kas šioje koalicijoje labiausiai skėryčiojasi prieštaraudami viskam, kas daro Lietuvos energetiką saugesne ir stipresne, nestebintų nė vienas atsakymas“, – rašė I.Šimonytė.
