Rusija ir „Rosatom“ dažnai sulaukdavo Lietuvos priekaištų dėl neva slepiamos informacijos apie Kaliningrado atominę elektrinę (rusai ją vadina Baltijos atomine elektrine).
Neseniai pasirodžiusiame interviu užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas pareiškė, kad Lietuva dar negavo atsakymų į labai svarbius klausimus dėl Kaliningrado atominės elektrinės aikštelės pasirinkimo, poveikio aplinkai, gyventojams, Baltijos jūrai.
„Todėl mes aktyviai keliame šį klausimą dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose, siekiame kaimyninių valstybių ir ES paramos“, – rugpjūčio viduryje portalui „Ru Delfi“ sakė A.Krivas.
15min.lt turi dokumentą, kuriame Kalinigrado AE statanti Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ atsako į kaltinimus ir prašo bendradarbiauti.
„Ir tik Lietuva tapo vienintele valstybe, kuri vengia dvišalių konsultacijų Baltijos AE PAVA (poveikio aplinkai vertinimo ataskaita) klausimais, ir skirtingai nei kitose regiono šalyse, šis procesas nebuvo užbaigtas“, – rašoma rašte.
Taip pat teigiama, kad „Rosatom“ į Lietuvą reguliariai siunčia informaciją apie Baltijos AE projektą ir atsako į gaunamus iš Lietuvos klausimus.
Visas dokumento tekstas lietuvių kalba
Gerbiamas pone Viceministre,
Leiskite man išreikšti Jums didžiausią pagarbą ir pranešti štai ką.
Rusijos šalis ir Valstybinė korporacija „Rosatom“ yra tvirtai įsitikinusios, kad visos šalys, įgyvendinančios arba planuojančios statyti atominės energetikos objektus, yra suinteresuotos, kad viešojoje erdvėje esama informacija šiais klausimais būtų objektyvi ir maksimaliai išsami.
Kai buvo priimtas sprendimas Kaliningrado srityje statyti Baltijos AE, Rusijos šalis, nekreipdama dėmesio, kad iki šio laiko Rusijos Federacijoje yra nepasibaigęs ESPO Konvencijos ratifikavimas, parodydama tarpusavio santykiuose su suinteresuotomis valstybėmis gerą valią, veikė pagal griežtas ESPO Konvencijos procedūras ir tikslus.
Baltijos valstybių informavimas apie Baltijos AE statybos projektą buvo pradėtas 2009 m. gruodžio mėnesį. Rusijos URM Lietuvai, Latvijai, Norvegijai, Suomijai, Švedijai, Danijai, Estijai, Lenkijai ir Vokietijai bei Europos Sąjungos atstovybei Maskvoje perdavė notas su Baltijos AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (PAVA) ir pasiūlymus surengti konsultacijas šiuo klausimu.
2010 metais Valstybinė korporacija „Rosatom“ reguliavimo pagrindu pateikė atsakymus į kaimyninių valstybių klausimus dėl Baltijos AE PAVA.
2011 metais Valstybinės korporacijos „Rosatom“ ekspertai surengė seriją konsultacijų dėl Baltijos PAVA su Latvija, Vokietija (2 etapai), Lenkija. Baltarusija, Estija, Suomija, Danija, Norvegija ir Švedija.
Pagal konsultacijų rezultatus visų valstybių atstovai pareiškė, kad yra patenkinti pateiktos informacijos apimtimi ir turiniu. Be to, informacijos apsikeitimas su suinteresuotomis valstybėmis dėl Baltijos AE PAVA neapsiriboja vien tik oficialiomis konsultacijomis. Valstybinė korporacija „Rosatom“ pateikia išsamius atsakymus į papildomai užduodamus užsienio ekspertų klausimus, perduoda reikalingus dokumentus, kurie patvirtina Baltijos AE saugos apskaičiavimo pagrįstumą.
Ir tik Lietuva tapo vienintele valstybe, kuri vengia dvišalių konsultacijų Baltijos AE PAVA klausimais, ir skirtingai nei kitose regiono šalyse, šis procesas nebuvo užbaigtas. Tačiau Rusijos URM tarnybos siuntė dešimtis notų su atsakymais į konkrečius Lietuvos techninius klausimus. Be to, pagrindiniams Lietuvos Respublikos ministrams buvo išsiųsti laiškai, paaiškinantys padėtį dėl Baltijos AE. Lietuvos ambasadorius Rusijoje buvo pakviestas į vykstantį Sankt Peterburge seminarą „Baltijos AE: atitikimas aktualiems saugos reikalavimas“, kuris vyko 2011 m. birželio 14–15 dienomis.
Valstybinė korporacija „Rosatom“ į Lietuvą reguliariai siunčia informaciją apie Baltijos AE projektą ir atsako į gaunamus iš Lietuvos klausimus. Bendras atsakymų į techninius klausimus iš Lietuvos pusės, kurie buvo išsiųsti į Lietuvą, skaičius iki šio laiko sudarė daugiau kaip 1 000 puslapių. Be to, Rusijos URM kanalais Lietuvai buvo perduotas pabaigtos PAVA sutrumpintas variantas, Lietuvos prašymu specialiai išverstas į lietuvių kalbą.
Paskutinį dokumentų rinkinį Valstybinė korporacija „Rosatom“ išsiuntė š. m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui V. Mazuroniui kartu su raštu Nr. 1-1/8538, kuriame dar kartą patvirtino Valstybinės korporacijos „Rosatom“ pasirengimą surengti oficialią konsultaciją Lietuvoje dėl Baltijos AE projekto bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.
Be to, kvietimas surengti konsultacijas Lietuvos pusei buvo patvirtintas oficialiuose dokumentuose (būtent Tarpvyriausybinės Rusijos ir Lietuvos prekybos ir ekonomikos, mokslo ir technikos, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos VIII posėdžio, vykusio 2011 metais, baigiamajame protokole).
Atsižvelgdamas į visus pirmiau aprašytus veiksmus, esu priverstas pranešti, kad Rusijos pusė yra labai nusivylusi dėl Jūsų neseniai padaryto pareiškimo, kad mūsų valstybės nepakankamai bendradarbiauja Baltijos AE statybos projekto įgyvendinimo klausimais.
Iš savo pusės norėčiau pažymėti, kad paskutiniame kreipimesi iš Lietuvos pusės (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministro A. Petkaus š. m. liepos 12 d. raštas Nr. (10-3)-D8-5880)) kolegos iš Lietuvos toliau klausinėja dėl papildomos informacijos, kuri savo ruožtu yra griežtai konfidenciali. Kaip jau ne kartą buvo minėta, norint gauti panašius duomenis, įskaitant ir mūsų įgyvendinamo projekto ekonominį pagrindimą, privaloma sudaryti dvišalį tarpvyriausybinį susitarimą. Tokį pasiūlymą Lietuva ignoravo.
Be to, Lietuvos pusė, neatsižvelgdama į esamą abipusių pozicijų išaiškinimo statusą, tvirtina griežtai vertinanti Rusijos pateiktus paaiškinimus atskiroms Lietuvos Respublikos ministerijoms ir įstaigoms kaip kategoriškai nepriimtinus, bet nenurodo jokių tokio vertinimo priežasčių. Pavyzdžiui, kaip matyti iš nurodyto A. Petkaus rašto, Lietuvos žemės ūkio ministerija nepaaiškindama priežasčių laiko nepriimtina mūsų atsiųstą informaciją dėl galimo poveikio žemės ūkio produktams ir Baltijos jūros žuvininkystei.
Nekreipiant dėmesio į panašaus pobūdžio pareiškimus iš Lietuvos pusės, leiskite dar kartą patvirtinti jau ne kartą mūsų pareikštą atsidavimą Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos žodžiui ir dvasiai, ir pakviesti Lietuvą tęsti konstruktyvų dialogą tarpusavio bendradarbiavimo dvasia, kuri visiškai atitiktų draugystės ir geros kaimynystės santykius tarp mūsų tautų.
Gerbiamas Pone Viceministre, prašau Jūsų pranešti pirmiau minėtą poziciją visoms suinteresuotoms ministerijoms ir žinyboms bei Lietuvos žiniasklaidai ir visuomenei.
Pone Krivai, priimkite mano didžiausią pagarbą Jums.
Departamento direktorius S. G. Novikov
