Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2017 vasario 27d. 10:55

Rusija prarado Lietuvos energetikos rinką – atotrūkį didins saulė ir vėjas

„Gazprom“
AFP/„Scanpix“ nuotr. / „Gazprom“

Lietuva išsivadavo iš energetinės priklausomybės nuo vieno šaltinio – daugiau nei pusė elektros ir dujų importuojama nebe iš Rusijos. Atsiradusi konkurencija ir mažesnės kainos rinkoje slopina energetines ambicijas – artimiausiais metais neapsimokės investuoti į naujus gamybos šaltinius, išskyrus remiamą žaliąją gamybą, bus baigiami pradėti projektai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

„Mes priklausomybę nuo Rusijos iš esmės sumažinome. Dar pakankamai didelis iššūkis tai, kad daug elektros energijos esame priversti importuoti – priklausomybė tam tikra prasme išlieka. Bet turime laisvą pasirinkimą ir dalyvaujame elektros rinkoje“, – 15min sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas 2016 m. parūpino 57 proc. Lietuvai reikalingo dujų kiekio (2015 m. – tik 17 proc.), o vamzdynai iš Rusijos – 43 proc.

Lietuva trečdalį reikalingos elektros pernai pasigamino, likusią dalį importavo: 37 proc. iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 27 proc. – iš Švedijos, 5 proc. – iš Lenkijos. Elektra iš Rusijos ir Baltarusijos siekė apie trečdalį importo.

SGD terminalas tapo apynasriu „Gazprom“ kainodarai – abiejų šaltinių kainos suvienodėjo.

„Lietuva šiuo metu jau yra energetiškai nepriklausoma, kadangi daugiau nei pusę suvartojamos energijos importuojame iš ES šalių arba pasaulinės SGD rinkos atsižvelgdami į geriausias siūlomas komercines sąlygas“, – teigia ir „Lietuvos energijos“ gamybos ir paslaugų direktorius Dominykas Tučkus.

Jis neprognozuoja, kad esama situacija artimiausiu metu galėtų keistis.

Šiemet per SGD planuojama atsigabenti panašų kiekį gamtinių dujų, kaip ir vamzdynais iš Rusijos – po 1,15 Twh. O stabilesnis jungties su Švedija „NordBalt“ veikimas leistų dar daugiau elektros importuoti iš Skandinavijos.

Elektros vartojame daugiau, dujų – mažiau

Elektros energijos vartojimas Lietuvoje auga sparčiau, nei šalies ekonomika – 2016 m. „Energijos skirstymo operatorius“ gyventojams ir verslui paskirstė beveik 9 teravatvalandes (TWh) elektros energijos, 5 proc. daugiau nei prieš metus. Gamtinių dujų vartojimas toliau mažėjo – 8 proc., iki 23 TWh.

Didesnį elektros suvartojimą galėjo lemti ir rinkoje nusistovėjusi mažiausia nuo 2013 m. kaina – pernai rinkoje elektra atpigo 13 proc., iki maždaug 3,5 ct už kilovatvalandę (be perdavimo, skirstymo ir kitų tarifų).

„Pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga ir įgyvendinti konkretūs projektai duoda realią naudą – yra daugiau tiekėjų, tai atsispindi ir kainose. Matome elektros kainų mažėjimą, dujų kainos taip pat konkurencingos“, – teigia Ž.Vaičiūnas.

SGD terminalas tapo apynasriu „Gazprom“ kainodarai – abiejų šaltinių kainos suvienodėjo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Litgas“ vadovas Dominykas Tučkus
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Dominykas Tučkus

„Dujų kainas lemia Europos rinka, todėl didesnių vamzdynais ar SGD tiekiamų kainų skirtumo nėra. Tam tikrais laikotarpiais, pvz., stipriai atšalus orams ir išaugus dujų kainoms Europoje, mums palankesnė vamzdynais tiekiamų dujų kaina. O vasarą SGD kainos dažniausiai būna mažesnės dėl mažesnio dujų poreikio ir kainų biržose“, – teigia D.Tučkus.

Nenormali situacija

Lietuva šiemet pati pasigamina tik apie 20 proc. suvartojamos elektros energijos – visa kita importuojama. D.Tučkus vertina, kad, tokia situacija nenormali, tačiau vietinės gamybos projektų nebus, kol rinkoje išliks mažos kainos.

„Situacija nėra normali, esame viena iš daugiausiai elektros energijos importuojančių šalių ES. Kita vertus, Lietuva yra tarp mažiausiai elektros energijos suvartojančių šalių ES, turime gerai išvystytas tarpsistemines jungtis bei didelius rezervinius pajėgumus nenumatytiems atvejams. Tai leidžia turėti tam tikrą komfortą išlaikant sistemos stabilumą“, – sako D.Tučkus.

Dabartinės elektros kainos „NordPoolSpot“ biržoje vargiai leistų statyti naujus gamybos įrenginius, – sako D.Tučkus.

Daugiau problemų galėtų kilti po 2023 m. – tuomet iš eksploatacijos bus išvesta didelė dalis turimų rezervinių pajėgumų.

Elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas ramina, kad Lietuva turi 15 tarptautinių elektros jungčių su Lenkija, Švedija, Latvija, Baltarusija ir Rusija – galimybės jomis importuoti beveik 2,5 karto viršija elektros poreikį didžiausio piko metu.

„Lietuvos elektros sistema yra geriausiai sujungta elektros sistema Europoje. Svarbesnis klausimas yra ne „ar importuoti“, o „iš kur importuojame“. Esame pakankamai saugūs, jei didžioji dalis elektros importo pasiekia Lietuvos elektros vartotojus iš Europos Sąjungos ir Šiaurės šalių“, – sako D.Virbickas.

Šiuo metu pagrindinis iššūkis yra tai, kad elektros perdavimo sistema tebėra valdoma iš Maskvos, – sako energetikos ministras.

Tačiau gamybą šalyje reikia didinti, tikina Ž.Vaičiūnas.

„Situacija, kad turime jungtis ir gauname pakankamai pigią elektros energiją, yra dėkinga. Tačiau tikrai pasisakau už didesnę vietinę mūsų gamybos dalį. Žvelgiant į perspektyvą tiek patikimumo, tiek valstybės ekonomikos augimo prasme gerai būtų konkurencingų gamybos šaltinių turėti viduje. Viena iš galimybių yra atsinaujinantys energijos ištekliai – pastaraisiais metais čia buvo tikrai didelė pažanga, tą reikia tęsti“, – teigia Ž.Vaičiūnas.

Ministras vardija, kad, be vėjo energetikos, vertinamos biodujos, galimybės jūroje. Pasak jo, jau baigiamos išsemti biokuro plėtros galimybės centralizuotam šildymui.

„Pagrindinė atsinaujinančių išteklių rėmimo nuostata – negalime didinti kainų vartotojams. Tad mūsų galimybių ribos yra iki tol, kol kaina esamiems vartotojams neauga. Konkrečius dydžius sudėliosime atnaujintoje strategijoje“, – tikina Ž.Vaičiūnas.

Plėtrą stabdo žemos kainos

„Dabartinės elektros kainos „NordPoolSpot“ biržoje vargiai leistų statyti naujus gamybos įrenginius. Investicijos į didelio masto gamybą be kažkokių užtikrinimo formų dėl šių investicijų grąžos būtų pernelyg rizikingos. Ilgalaikėje perspektyvoje reikia politinio sprendimo, leidžiančio priimti ilgalaikius sprendimus dėl investicijų“, – sako D.Tučkus.

Svarbiausi Lietuvoje plėtojami nauji energijos gamybos projektai – Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Jos, numatoma, nuo 2019 metų pridės daugiau kaip 110 megavatų galios elektros energijos gamybos pajėgumų. Panašios galios yra Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė.

Dėmesys smulkiesiems gamintojams

D.Tučkus vertina, kad rinkoje daugės smulkių gaminančių vartotojų, kurie elektrą gamina savo reikmėms, o perteklių parduoda. Taip pat nuosekliai augs ir žalioji gamyba – ji aštrins rezervų poreikio klausimą. Ministras teigė, kad šiems vartotojams bus skiriamas didelis dėmesys.

„Sieksime, kad vartojantys gamintojai turėtų žymiai geresnes sąlygas gaminti elektros energiją ir ją tiekti į tinklą pasaugojimui, o po to suvartoti, kai jiems reikia vėliau“, – teigė Ž.Vaičiūnas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vėjo jėgainė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vėjo jėgainė

Didesnį dėmesį jis žada skirti ir energetiniam efektyvumui – šioje srityje, anot jo, Lietuva taip pat atsilieka nuo kitų šalių, o galimybių sutaupyti yra tiek infrastruktūroje, tiek ir vartotojų ūkiuose.

D.Tučkus įspėja, kad smulkių gamintojų plėtra kels iššūkių balansuojant energetinę sistemą – tam reikalingi rezerviniai pajėgumai.

„Tradiciniai gamintojai sunkiai verčiasi bandydami padengti savo fiksuotus kaštus, todėl ieškoma kitų būdų, kaip užtikrinti elektros sistemų stabilumą. Jie naudojami palaikant rezervinius gamybos pajėgumus, kurie yra paleidžiami atsiradus tiekimo sutrikimams. Esant dideliam sunkiai prognozuojamos elektros gamybos kiekiui, sutrikimų gali dažnėti“, – sako D.Tučkus.

Estai grėsmės nekelia, kliudo – latviai

„Lietuvos energija“ nesibaimina, kad SGD terminalo projektas Estijoje galėtų kelti konkurenciją mūsų „Nepriklausomybei“.

„Pradėtas statyti mažos apimties SGD terminalas iš esmės netgi leis padidinti Klaipėdos SGD terminalo išnaudojimą ir nepakeis esamos situacijos Baltijos šalių dujų rinkoje“, – tikina D.Tučkus.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“

Daugiau nerimo kelia Latvija – ten jau balandį vienintelis esantis tiekėjas „Latvijas Gaze“ praras monopolį prekiauti dujomis, o rinka bus atverta regiono tiekėjams.

„Latvijos perdavimo bei saugyklos sistemų operatorius „Conexus Baltic Grid“ šiuo metu rengia naudojimosi sistemomis taisykles bei kainodarą. Pirminės dokumentų versijos jau paskelbtos ir matome, kad kainodara, balansavimo sąlygos ir kiti elementai kelia grėsmę tolesniam sklandžiam rinkos vystymuisi regione“, – apgailestauja D.Tučkus.

Anot jo, numatytos griežtos sankcijos kelia rizikas naujiems tiekėjams, o aukšti jungčių tarifai sukuria barjerus ir mažina konkurencingumą.

„Regiono rinkos dalyviai dalyvauja viešojoje konsultacijoje ir teikia pastabas, aktyviai tame dalyvauja vietos reguliatorius bei ministerijos atstovai. Tikėtina, kad tiekimas Latvijoje prasidės jau nuo gegužės mėnesio“, – teigia D.Tučkus.

Ž.Vaičiūnas vertina, kad progresas Latvijoje yra didelis, jis tikisi, kad Latvijos rinkoje atsiras daugiau rinkos dalyvių.

„Turime aiškų tikslą iki 2020 metų sukurti veikiančią dujų rinką regione, ir tai reiškia, kad viso regiono vartotojams būtų taikomas vienas gamtinių dujų perdavimo tarifas. Metų pabaigoje, baigus rinkos liberalizaciją Latvijoje, visos Baltijos šalys vertinant rinkos laisvę bus vienodos“,– sako Ž.Vaičiūnas.

Galutinė stotelė – sinchronizacija

Pasak ministro, energetinę nepriklausomybę kaip pasiektą rezultatą galėsime įvardyti tuomet, kai elektros tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais.

„Šiuo metu pagrindinis iššūkis yra tai, kad elektros perdavimo sistema tebėra valdoma iš Maskvos. Būtent elektros tinklų sinchronizacija su Europos tinklais yra vienas pagrindinių darbų, kuris užbaigtų mūsų kelią į energetinę nepriklausomybę. Tam artimiausiu metu skirsiu pagrindinį dėmesį“, – teigia Ž.Vaičiūnas.

Pasak ministro, nors šis projektas techniškai yra ilgalaikis, artimiausiais metais tikimasi priimti pagrindinius sprendimus.

D.Virbickas patikina, kad sinchronizacija užtikrins ilgalaikį elektros sistemų patikimumą ir patikimą elektros tiekimą. „Litgrid“ jau ruošia elektros energijos perdavimo tinklą būsimam sinchronizavimui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Daivis Virbickas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Daivis Virbickas

„Šiuo metu planuojami ar pradedami elektros perdavimo tinklo stiprinimo darbai Šiaurės rytų Lietuvoje ir aplink Vilnių. Kitais metais numatoma pradėti elektros linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukciją. Per šiuos metus taip pat tikimasi pasirengti dviejų pastočių rekonstrukcijai – dalis įrenginių iš Ignalinos AE pastotės bus išgabenti į Uteną, be to, Ignalinos AE pastotėje bus atskirtos glaudžiai tarpusavyje integruotos jungtys į Latviją, Baltarusiją ir Vidurio Lietuvą, kad būtų galima jas valdyti atskirai“, – vardija D.Virbickas.

Anot jo, visi pasenę ir susidėvėję aukštos įtampos elektros įrenginiai ir jų valdymo sistemos bus pakeisti iki 2020 m. pabaigos.

Kitąmet bandys atsijungimą nuo Rusijos

„Šiemet kartu su Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriais pradedame ruoštis Baltijos šalių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymui. Jo metu bus apriboti visi ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos sistemomis ir elektros balansą tuo metu užtikrins Baltijos šalių gamintojai“, – aiškina D.Virbickas.

Studija techninėms tokio bandymo sąlygoms nustatyti pradėta šiemet sausį, o patį bandymą planuojama atlikti 2018 metų antroje pusėje.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

„Amnesty International“ kaltinimai: Nigerijos kariai prievartavo iš teroristų gniaužtų išvaduotas moteris

Aktualu

URM: Lietuva pasitiki atliktu tyrimu dėl Malaizijos avialinijų lėktuvo katastrofos

Aktualu

Ar atšauktas D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas reikš naują tarptautinę krizę?

Sportas

Čempionų lygos finalo išvakarėse – J.Kloppo pokštai ir Z.Zidane'o atsakas kritikams

Vardai

Kastytis Kerbedis triukšmingai atšventė 55-ąjį gimtadienį: draugams ir gerbėjams dovanojo koncertą

Pasaulis kišenėje

Kitokia Kuba. Havanos gatvių poetai

24sek

Po pergalės Šarūnas Jasikevičius kritikavo jaunimą ir pokštavo

Šią pilį Prancūzijoje galima laimėti loterijoje už 11 eurų

Interviu Aktualu

Garis Kasparovas: „Išpuolis prieš Sergejų Skripalį buvo didelė Kremliaus klaida“

Vardai

Keksiukų fėja Liucina Rimgailė – apie aistrą motociklams: „Jie padeda pabėgti nuo kasdienybės“

Naujasis atrakcionas leis pajusti „Formulė 1“ lenktynių greitį

Aktualu

Aiškinasi, ar į Lietuvą nepateko puviniu užkrėstų bulvių

24sek

R.Kurtinaitis atsakė į sirgalių kritiką dėl „Žalgirio“ ir išteisino šventusį jaunimą

Kultūra

J.R.R.Tolkieno populiarumo paslaptis

Vardai

Kensingtono rūmai pristatė naują Sasekso hercogienės Meghan herbą

Mokslas.IT

Lūžio taškas: ar greitai vestuves ir žurnalų viršelius fotografuosime telefonu?

Aktualu

Italų pora, pavadinusi sūnų Benito Mussolini, sulaukė šaukimo į teismą

Verslas

Futuristiniai sprendimai miestuose: kalbančios perėjos ir išmanus apšvietimas

Sportas

Lietuvos irkluotojus piktina treneris italas – blogesnės situacijos neatsimena

Deuce

Sugebėjo – teniso legenda I.Nastase suimtas dukart per 6 valandas

Naujienos

Aktualu

„Amnesty International“ kaltinimai: Nigerijos kariai prievartavo iš teroristų gniaužtų išvaduotas moteris

Aktualu

URM: Lietuva pasitiki atliktu tyrimu dėl Malaizijos avialinijų lėktuvo katastrofos

Aktualu

Ar atšauktas D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas reikš naują tarptautinę krizę?

Sportas

Čempionų lygos finalo išvakarėse – J.Kloppo pokštai ir Z.Zidane'o atsakas kritikams

Vardai

Kastytis Kerbedis triukšmingai atšventė 55-ąjį gimtadienį: draugams ir gerbėjams dovanojo koncertą

Pasaulis kišenėje

Kitokia Kuba. Havanos gatvių poetai

24sek

Po pergalės Šarūnas Jasikevičius kritikavo jaunimą ir pokštavo

Šią pilį Prancūzijoje galima laimėti loterijoje už 11 eurų

Interviu Aktualu

Garis Kasparovas: „Išpuolis prieš Sergejų Skripalį buvo didelė Kremliaus klaida“

Vardai

Keksiukų fėja Liucina Rimgailė – apie aistrą motociklams: „Jie padeda pabėgti nuo kasdienybės“

Naujasis atrakcionas leis pajusti „Formulė 1“ lenktynių greitį

Aktualu

Aiškinasi, ar į Lietuvą nepateko puviniu užkrėstų bulvių

24sek

R.Kurtinaitis atsakė į sirgalių kritiką dėl „Žalgirio“ ir išteisino šventusį jaunimą

Kultūra

J.R.R.Tolkieno populiarumo paslaptis

Vardai

Kensingtono rūmai pristatė naują Sasekso hercogienės Meghan herbą

Mokslas.IT

Lūžio taškas: ar greitai vestuves ir žurnalų viršelius fotografuosime telefonu?

Aktualu

Italų pora, pavadinusi sūnų Benito Mussolini, sulaukė šaukimo į teismą

Verslas

Futuristiniai sprendimai miestuose: kalbančios perėjos ir išmanus apšvietimas

Sportas

Lietuvos irkluotojus piktina treneris italas – blogesnės situacijos neatsimena

Deuce

Sugebėjo – teniso legenda I.Nastase suimtas dukart per 6 valandas

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką