Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusijos žurnalisto košmaras: tiesioginiame eteryje ekspertas išklojo visą tiesą apie „Gazprom“

Interviu RBK kanale
Interviu RBK kanale
Šaltinis: 15min
0
A A

Konsultacinės bendrovės „RusEnergy“ partneris Michailas Krutichinas atvykęs į Rusijos kanalą RBK tiesioginiame eteryje pribloškė žinių vedėją Andrejų Tamancevą. Paklaustas, kaip Ukraina be rusiškų dujų ištvers šaltą žiemą, jis paaiškino, kad problemos kils ne Ukrainai, o savo įsipareigojimų Vakarų Europai negalėsiančiai vykdyti Rusijos bendrovei „Gazprom".

Pasak jo, jau dabar koncernas „Gazprom“ nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų. Ekspertas juokėsi iš Rusijos vadovų planų tiesti itin brangų dujotiekį į Kiniją, nors šiai šaliai rusiškų dujų visai nereikia. M.Krutichinas priminė ir menamą Kinijos paramą Rusijos bendrovei „Rosneft“, už kurią bendrovė turės atsiskaityti pigia nafta. Televizija įrašą iš savo archyvo jau panaikino, tačiau jį galima rasti internete. Pateikiame pažodinį interviu vertimą.

– Michailai Ivanovičiau, labas vakaras. Dėkui, kad atvykote. Pradėkime nuo šios „nuostabios“ sutarties su Norvegija. Ar Oslas nebijo pasirašinėti tokius susitarimus su šalimi, kuri nemoka už gaunamas dujas (daugiašalė sutartis dėl dujų tiekimo su Ukraina – red. past.)?

– Tai nėra vienetinė sutartis. Tokie kontraktai jau sudaryti su Slovakija, Vokietija, Vengrija, Austrija. Apimtis – apie 10 mlrd. kubinių metrų. Jei dujas norvegai tieks tais tempais, apie kuriuos dabar kalbama, tai...

– Suprantu, ką norite pasakyti. Ukraina vargais negalais išgyvens šią žiemą?

– Taip.

– Jie turi atsargų?

– Taip, turi atsargų. Be to, turi savo gavybą. Požeminėse saugyklose sukaupta apie 17 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Dabar tai jų dujos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos prezidentas Petro Porošenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos prezidentas Petro Porošenka

– Sukaupta ar pavogta?

– Dalis dujų gauta iš „Gazprom“, kita dalis jų pačių, bet dabar visa tai jau jų dujos, kuriomis Ukraina gali laisvai naudotis. O štai „Gazprom“ šiomis dujomis jau negalės naudotis tam, kad įvykdytų savo įsipareigojimus europiečiams žiemą. Ukraina mažiau pažeidžiama.

– Aš išgirdau teisingai? „Gazprom“ gali turėti tiekimo sutrikimų?

– Be abejo. Kiekvieną žiemą „Gazprom“ naudojo Ukrainos požeminėse saugyklose sukauptas dujas, tam kad jomis patenkintų išaugusią paklausą. Jeigu „Gazprom“ savo įsipareigojimų Europai neįvykdys, o jų nebus įmanoma įvykdyti techniškai, tai bendrovės laukia baudos, prarasta reputacija ir daug kitų neigiamų pasekmių.

VIDEO: Skandalingas ir nenaudingas "Gazprom" interviu

– Jūs sakote, kad Kijevas paėmė „Gazprom“ už... hm, jautrios vietos?

– Šiose derybose Kijevo situacija geriausia. Žiemą jie pratemps. „Gazprom“ labai nemalonioje situacijoje. Jis įsipareigojimų Europos šalims įvykdyti negalės. Europiečiai šals, nes „Gazprom“ neparduos jiems tiek dujų, kiek reikia žiemą. Aišku, Rusija negaus pajamų.

– „Gazprom“ jau dabar nevykdo savo įsipareigojimų?

– Mes kalbame apie ateitį, bet ir dabar į Slovakiją „Gazprom“ dujas tiekia minimaliai, nors Slovakija prašo maksimalaus kiekio pagal sutartį. „Gazprom“ kol kas sutarties nepažeidžia. Mes stebime, kiek dujų eina.

– Gerai, dabar apie kitas temas, nes nespėsime. Ar teisingai suprantu, kad Maskva stato brangų dujotiekį į Kiniją su Pekinu neturėdama jokių galiojančių sutarčių?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vicepremjeras Zhang Gaoli
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vicepremjeras Zhang Gaoli

– Vienas iš „Gazprom“ valdybos narių Aleksandras Medvedevas Južnosachalinske pripažino, kad kaina iki šiol nėra suderėta. Tai reiškia, kad sutarties nėra. Tai, ką jie pasirašė Šanchajuje, sutartimi pavadinti galima tik iš dalies. Greičiau tai kamufliažas, o iš tiesų tai eilinis savitarpio pasitikėjimo memorandumas.

– O pinigai, kuriuos kinai žadėjo bendrovei „Rosneft“?

Kinams rusiškų dujų nereikia iš principo. Mes dešimt metų juos įkalbinėjome pirkti.

– Jokio sprendimo nėra. Tai buvo pranešta mūsų šalies, bet to niekas nepatvirtino. Pinigai niekam nepervesti. Kinams rusiškų dujų nereikia iš principo. Mes dešimt metų juos įkalbinėjome pirkti.

Neseniai vyko seminaras, kuriame skelbtos BP specialistų prognozės. Iki 2035 m. Kinija tenkina visus savo poreikius importuodama dujas iš Vidurinės Azijos savo dujotiekiu iš bendrovių, kurių dalis Kinijai ir priklauso. Taip pat iš gavybos savo šalyje.

Jei Kinija pirktų šiek tiek dujų savo Šiaurės regionams, tai bus ne daugiau nei 30 mlrd. kubinių metrų per metus ir ta kaina, kurią nustatys Kinija, nes ši šalis šiam gigantiškam vamzdžiui bus vienintelis klientas.

– Michailai Ivanovičiau, o jūs suprantate, kad šiuo metu kalbate labai nemalonius ir gal net baisius dalykus? Juk mes dabartinėje situacijoje labai daug tikimės iš Kinijos. Taip pat ir iš ten gauti kreditų.

– Neduoda jie kreditų vamzdžiui tiesti. Pažiūrėkite, kaip Kinija mums su nafta padėjo. Jie beveik 70 mlrd. dolerių paskolino „Rosneft“, bet tai pinigai už būsimą naftą. „Rosneft“ jiems faktiškai pardavė tą naftą, kurios dar ne tik kad neišgavo, bet dar net neišžvalgė, kur ji gali būti. Taigi kinai yra tikrieji „Rosneft“ naftos šeimininkai.

Kad taip su dujom neatsitiktų, nes laukiam mokesčio už dujas, kurių dar neišgavom, neturėdami vamzdžio, kuriuo tas dujas tieksime.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką