Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 17d. 09:04

Šalia kylančios Vilniaus atliekų jėgainės jau stūkso šiukšlių krūvos

Vilniuje jau kitąmet pradės veikti didžiausia šalyje šiukšlių bei biokuro deginimo jėgainė. Vilniečių šiukšlės čia bus verčiamos elektra ir šiluma. Inžinieriai kalba, kad tai bus efektyviausia tokia elektrinė šalyje ir viena moderniausių Europoje. Kol Seimo nariai marškinius plėšėsi dėl atliekų trūkumo, elektrinės prieangis užverstas smirdančiais šiukšlių maišais. Jų nebūtų, jei elektrinė jau veiktų.

15min apsilankė dar statomoje jėgainėje, kuri virš žemės iškils 63 metrus ir jau dabar matoma visiems, važiuojantiems pro Gariūnus.

Jau trečiadienį Seime bus kalbama apie jėgainę – koks yra statybų progresas ir planai.

Dar nepasiekus statybų aikštelės matyti, kad darbas verda – vienu metu čia darbuojasi apie 500 darbuotojų. Tarpusavyje jie šnekasi vokiškai ar lenkiškai. Aplink iškilęs statybinių konteinerių miestelis.

Jėgainę planuojama paleisti jau kitąmet, čia jau įrengti pagrindiniai komponentai – katilai, garo sistemos, turbinos, dūmų valymo agregatai. Čia veiks du galingiausi Lietuvoje biokuro katilai, o taip pat atliekų jėgainė, kuri bus penktadaliu silpnesnė nei jau veikianti Klaipėdos mieste.

15min jėgainę aprodė ir apie ją papasakojo UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) technologijų vadovas Remigijus Savulionis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Remigijus Savulionis (kairėje)
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Remigijus Savulionis (kairėje)

Turime pripažinti, kad retai galima sutikti tokį savo darbui atsidavusį specialistą – degančiomis akimis galėtų pasakoti apie kiekvienos veržlės funkciją ir svarbą. Šioje istorijoje galime perteikti nebent 5 proc. jo pasakojimo.

Darbai jau perkopė zenitą

Dabar jėgainė atrodo tarsi griaučiai su pagrindiniais organais – iš išorės puikiai matyti, kas yra jėgainės viduje, bet sienų ir stogo dar nėra.

Jėgainės statyba, pasak R.Savulionio, jau „perlipo zenitą“ – atlikta daugiau nei pusė darbų.

„Esminiai dalykai, kurie yra kritiniai statant jėgainę – tai katilai, turbinos. Šiuo metu atliekų katilas jau stovi ir izoliuojamas, biokuro katilai, kiti pagrindiniai elementai – sumontuoti. Netrukus rudenį bus atliekami katilų hidrauliniai bandymai ir prasidės izoliavimo darbai“, – pasakoja R.Savulionis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

Anot jo, statyba prasideda nuo pagrindinių matavimų, metalo konstrukcijų, tuomet prie jų tvirtinami katilai, o vėliau jėgainė bus „aprengta“.

„Ignitis grupės“ (buvusi „Lietuvos energija“) ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius tikino, kad jėgainė sumažins ne tik šilumos energijos gamybos kainą mieste, tačiau taip pat ir atliekų tvarkymo kainą.

Pabaigus jėgainės statybą joje dirbs iki 100 darbuotojų, jų ieškoma jau šiuo metu.

Žada, kad nebus jokių kvapų

Pirmiausia apžiūrime atliekų bunkerį – tai dvi betoninės duobės. Pirmoji mažesnė – į ją vers atliekas sunkvežimiai, o iš ten šiukšlės griebtuvais bus perkeliamos į antrą, didesnę, duobę – kad būtų kuo kūrenti katilą bent 3–4 dienas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinės jėgainės bunkeris
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinės jėgainės bunkeris

„Už sienos statoma atliekų priėmimo patalpa. Bus dviejų vartų sistema: vartai atsidaro, mašina įvažiuoja, vartai užsidaro, ir tik tuomet atsidaro antri vartai. Tai tam, kad nebūtų jokio kvapų sklidimo į aplinką. Degimui visas reikalingas oras bus imamas iš šitos patalpos“, – paaiškina R.Savulionis.

Atliekų iškrovimui bus įrengti 5 vartai. Didelė atliekų dalis pateks per specialų transporterį, tiesiai iš atliekų rūšiavimo gamyklos (mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių, MBA). MBA iš visų atliekų atrūšiuoja žaliavas, kurias galima perdirbti, arba kurą, kurį galima kūrenti atliekų jėgainėse.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

Jėgainės bunkeryje darbuosis du „krabai“ – atliekų griebtuvai, kurie rūpinsis atliekų pakrovimu į bunkerį automatiškai, be žmogaus įsikišimo.

Šalia šiukšlių maišai – kiauri ir smirda

Šalia statomos jėgainės, Jočionių gatvėje, šiukšlių pakanka jau dabar. Nuo ten sukrautų maišų jaučiamas tvaikas.

Pašnekovai paaiškino, kad čia atrinktas kuras būsimai atliekų jėgainei. Tik kol nėra jėgainės, nėra vietos ir „kurui“ padėti – maišai jau prakiurę, o pro skyles jau želia augalai.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Šalia statybų – šiukšlių maišai (dešinėje)
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Šalia statybų – šiukšlių maišai (dešinėje)

„MBA prisikrovė vadinamojo kuro, matysite – pilni pakraščiai dideliuose maišuose. Bando juos sandėliuoti, bet netelpa. Kažkur veža, bet kur veža, negaliu pasakyti“, – sako R.Savulionis.

Anot jo, šalia jėgainės gali būti tik nedidelė šiukšlių dalis.

„Oi begalės, ten kaupai jau dabar. Šiukšlės dvokia ir laukia, kol mes jas sukūrensime“, – sako R.Savulionis.

Tačiau atsidūsta, kad jei tai būtų išvežta į sąvartyną, vargu ar beliktų kokia galimybė ką nors iš šiukšlių atgauti.

„Jei arčiau prieitum, jau pomidorai auga, musės skraido, kvapas neypatingas. Bet tai atrūšiuotos atliekos, vadinamasis kietasis atgautasis kuras. Praplyšę tie maišai, ant jų lyja, nemanau, kad čia higieniška juos taip saugot“, – sako R.Savulionis.

15min primena, kad Seime ir Vyriausybėje ne kartą būta iniciatyvų Vilniaus ir Kauno atliekų jėgainių projektus stabdyti, nors jie jau buvo gerokai įsibėgėję. Vienas dažniausių argumentų – esą jėgainės neturės ko kūrenti, nes atliekų mažės, jos bus perdirbamos.

A.Ketlerius sako, kad nepanašu, jog jėgainei pritrūktų kuro. „Kaip matėte, ir šalimais yra prikaupta atliekų, tai mes tokių baimių neįžvelgiame“.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Artūras Ketlerius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Artūras Ketlerius

Katilas mažesnis nei Klaipėdoje

„Čia yra katilo maitintuvas, į kurį kranu paduoda atliekas. Anga atsidarys, ir atliekos byrės į katilą degimui. Jei nereikia – anga užsidarys, kad liepsna nepatektų, vakuumas laikytųsi“, – po jėgainę vedžioja R.Savulionis.

Klaipėdoje esančios atliekų jėgainės katilo šiluminė galia siekia 85 megavatus, o Vilniuje įrengiamas 70 megavatų galios katilas, maždaug penktadaliu mažesnis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

„Atliekų degimo temperatūra – ne mažiau 850 laipsnių. Jei temperatūra nukris mažiau nei 850 laipsnių, degikliai automatiškai įsijungs ir palaikys tą temperatūrą, kuri reikalinga atliekoms visiškai sudegti“, – sako R.Savulionis.

Anot jo, toks režimas optimalus, kad sudegtų bet kokie anglies junginiai – į aplinką nebūtų išmetama teršalų. Specialūs dujų degikliai užkuriant katilą „pašildys“ iki reikiamos temperatūros atliekoms paduoti arba stabdant – palaikys veiklą, kol atliekos visiškai sudegs.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Katilo degiklis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Katilo degiklis

„Mūsų katilas turi 5 eigas. Turime ardyną, ant jo dega kuras, atliekos, dūmai kyla į viršų, leidžiasi žemyn, paskui vėl kyla į viršų, ir tada eina horizontali eiga, kuriame yra perkaitintuvai, jie garą pakaitina iki 350 laipsnių“, – kad suprastume R.Savulionio dėstomus terminus tenka pavartyti ir žinynus.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

Galima ilgai klausytis, kaip į katilą paduodamas oras, kad degimas būtų geresnis, kaip veikia katilo valymo sistemos, kaip išbyra pelenai, kaip juda transporteriai ar saugojamas šlakas. Tokiomis technologijomis besidomintiems specialistams čia puiki vieta ekskursijoms.

Išgirdome pažadą – kai jėgainė veiks, ji bus atvira visuomenei ir čia bus galima apsilankyti, bus organizuojamos ekskursijos.

Visi įrenginiai pavadinti vardais

Tuomet elektrinės apžiūra persikėlė prie katilo būgno.

„Tai mano pats mylimiausias elementas šioje katilinėje. Aš jį visada atėjęs paglostau, kodėl? Todėl, kad jo vardas yra toks pats kaip ir mano žmonos – Aušros“, – šypsosi R.Savulionis.

Pasirodo, čia visi būgnai yra krikštijami ir jiems yra suteikiamas vardas – tai tokia sena katilistų tradicija. Biokuro katilai taip pat turi savo vardus.

„Ten yra lenkiški katilai, lenkai turi tradiciją duoti vyriškus vardus, ten vyriški. O vokiečiai turi tradiciją suteikti moterišką vardą“, – pasakojo R.Savulionis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

Būgno funkcija – atskirti garą nuo vandens, čia jis įgyja didelį slėgį, o tuomet keliauja į perkaitintuvus, kur garas paruošiamas iki reikiamų parametrų turbinai.

„Tai tarsi didelis puodas, kuriame verda vanduo ir taip atsiskiria garas. Pravėsęs vanduo leidžiasi žemyn, į pakuros apačią ir paskui kyla į viršų, vėl į šį būgną. Matote – begalės plonų vamzdelių – jais pakaitęs vanduo kyla į viršų. Vyksta natūrali cirkuliacija“, – rodo įrenginius R.Savulionis.

Specialistas paaiškino – atliekų jėgainės būgne garų temperatūra sieks 450 laipsnių Celsijaus, o slėgis sieks 70 barų. Tai toks slėgis lyg vandenyje panirus į 700 metrų gylį. Biokuro jėgainėje temperatūra ir slėgis bus dar didesni – atitinkamai 540 laipsnių ir 130 barų.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

„Čia pažymėtas hidraulinio bandymo slėgis – jis buvo 164 barai. Tai čia jau būtų panirimas į daugiau nei pusantro kilometro gylį. Biokuro katiluose hidraulinio bandymo slėgis bus žymiai didesnis“, – vardija R.Savulionis.

Pasak jo, bandymas atliktas jau Vilniuje – čia būgnas buvo surinktas ir suvirintas iš dalių.

„Biokuro jėgainėje hidraulinė dalis yra labai panaši, bet kuro degimo atžvilgiu tai yra visiškai skirtingi katilai. Atliekų katilas yra ardyninis, atliekos dega ant ardyno, o biokuro katilai bus taip vadinami verdančio cirkuliuojančio sluoksnio katilai – ten biokuras dega smėlio ir oro mišinyje“, – pasakoja R.Savulionis.

Jis patikino, kad du 215 MW biokuro katilai jėgainėje bus didžiausi Lietuvoje, jie pavadinti Sauliaus ir Nerijaus vardais.

Elektrą suks dvi turbinos

Jėgainėje paruoštas garas neiškart virs šiluma vilniečiams – pirmiausia jis keliaus į garo turbinas, o šios suks elektros generatorius.

Atliekų jėgainės generatoriaus galia sieks 20 megavatų, o biokuro katilinės suks 72 megavatų galios agregatą. Palyginimui, visa Kauno hidroelektrinės galia siekia apie 100 megavatų.

„Šitoje mažoje dėžutėje iš garo gaminame energiją, čia sutelkta didžiulė energijos koncentracija. Ta prasme tai yra pakankamai žavus įrenginys. Čia turbina. Kaip ir visos turbinos, joje garas plečiasi, atiduoda savo energiją, sukasi mentelės, ir mentelės per reduktorių suka generatorių, kuris gamina elektrą. O tada garas atidirbęs, po turbinos išsiplėtęs ir ataušęs, jis eina, teka į kondensatorius, kuriuose jau tada šildomas kondensacinis vanduo“, – veikimą vaizdžiai apibūdina R.Savulionis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

Anot jo, jėgainės galės veikti nepriklausomai viena nuo kitos, tačiau dėl skirtingų garo parametrų biokuro jėgainė negalės sukti atliekų jėgainės generatoriaus, ar atvirkščiai.

„Mūsų reikalavimas buvo, kad šalia įrenginio nebūtų daugiau nei 85 decibelų triukšmo 1 metro atstumu. 85 decibelai nėra kažkas tokio, kad jau reikėtų užsikišti ausis. Aišku, kur bus triukšminga, bus garsą izoliuojantys gaubtai“, – pasakoja R.Savulionis.

Submarinuose“ vanduo bus šildomas ir tiekiamas miestui

Galutinis produktas – šilumos energija – vilniečiams bus ruošiama šilumokaičiuose. Skaičiuojama, kad jėgainė galėtų parūpinti iki 50 proc. Vilniui reikalingos šilumos ne piko metu.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

„Čia pagrindinis šilumos šaltinis į Vilniaus miesto šilumos tinklus. Šilumokaityje „atidirbęs“ garas šildo termofikacinį vandenį, ir jis iš čia išeina tokios temperatūros, kokios reikia vilniečiams“, – teigia R.Savulionis ir paaiškina, kad šiluma perduodama per daug mažų vamzdelių.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

Pačią šalčiausia žiemą į šilumos tinklus patiekiamas maksimalios 115 laipsnių Celsijaus temperatūros vanduo, o vasarą karšto vandens ruošimui – 70-ies laipsnių.

Vandens ruošimo ūkis sutvarkytas taip, kad jėgainė naudos tik procesuose atliekantį išvalytą kondensatą.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

„Vandentiekio vanduo bus iš principo naudojamas tik gėrimui ir dušams. Visą technologinį vandenį mes gausime iš proceso. Paprastai kondensaciniame ekonomaizeryje susidaro begalės kondensato – tai mūsų technologinis vanduo. Dūmų kondensatas bus valomas iki reikiamų parametrų tam, kad jo neišleistume į nuotekų tinklus“, – sako R.Savulionis ir patikina, kad bus siekiama visiškai eliminuoti geriamojo vandens naudojimą technologinėms reikmėms.

Dūmų valymas atitiks reikalavimus, kurių dar nėra

Viena iš didžiausių baimių visuomenėje, ar atliekų jėgainės nėra kenksmingos aplinkai. Apie dūmų valymą išklausėme kone visą paskaitą ir net pametėme skaičių, kiek jėgainėje bus sistemų, kad atliekų kūrenimo dūmai būtų visiškai išvalyti.

Viskas prasidės dar pačiame katile, kur bus dozuojamas amoniako vanduo azoto oksidams išimti.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

„Atliekos katile dega pakankamai ilgai, apie dvi valandas stovi ant ardyno, kad visiškai išdegtų. Pagal ES normatyvus ir reikalavimus, pelenuose turi būti ne daugiau kaip 3 proc. anglies nesudegusio likučio. Mes tikimės, kad bus žymiai mažiau. Aukšta katilo temperatūra reikš tai, kad sudegs visos medžiagos, kurių mes nenorime, kad išskristų per kaminą. To paprastai neturi jokie buitiniai katilai, ypač tie, kurie degina tai, ko neturėtų deginti“, – atsidūsta R.Savulionis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

Iš katilo dūmai keliauja į aušintuvą, patenka į reaktorių su reagentais, kuriame aktyvuota anglis suriša sunkiuosius metalus, o kalkės – rūgštinius elementus. Tuomet dūmai pereis rankovinį filtrą, kuris primena įprastus automobiliuose naudojamus filtrus, surenkančius kietąsias detales.

„Būna, kad sako, nenaudosit jūs čia tų filtrų. Visoje šitoje sistemoje nėra jokių apėjimo linijų. Dūmams nėra jokio kito kelio, tik praeiti pro šituos filtrus. Nedirba dūmų valymo įrenginiai – nedirba ir katilas“, – patikina R.Savulionis.

Ar tai jau viskas?

„Dar čia ilgas kelias. Po rankovinio filtro išvalyti dūmai eina į dūmų kondensacinį ekonomaizerį. Ekonomaizeris susideda iš skruberio, kuriame purškiamas kondensatas, dūmas sušlapinamas, kad kuo geriau vyktų šilumos mainai“, – dėsto R.Savulionis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Artūras Ketlerius ir Remigijus Savulionis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Artūras Ketlerius ir Remigijus Savulionis

Ir čia ne paskutinė stotelė – įrengta naujovė, papildomas oro drėkintuvas, kuris iš oro paims bet kokią likusią šilumą.

„Ši jėgainė tikrai bus efektyviausia Lietuvoje. Aš jums pažadu. Ar bus Europoje tarp TOP? Tikiu, kad bus. Mūsų tikslas buvo, kad jokia šiluma nebūtų išmetama lauk. Netgi turbinų aušinimas, tepalo aušinimas, didelių variklių aušinimas – bus aušinama termofikaciniu vandeniu, kad nemest šilumos lauk, kaip įprasta Europoje, o atiduoti šilumą miestiečiams“, – sako R.Savulionis.

Anot jo, jėgainė atitiks dar tik būsimus azoto oksidų emisijų reikalavimus.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

Pajuokavome – gal ir CO2 dujas jėgainė susirinks?

„Ateityje“, – nusijuokė R.Savulionis.

Pelenus jėgainė parduos konkurso būdu – esą juos galima panaudoti kelių tiesimui, perdirbimui.

24 tūkst. kubinių metrų biokuro – trims dienoms

Iki šiol daugiausia nuo dujų priklausomam Vilniaus šilumos ūkiui didžiąją dalį naujos šilumos gamins biokuro jėgainės.

„Šita visa zona dedikuota rąstų sandėliavimui, saugoma 10 dienų rąstų atsarga, kad sutrikus tiekimui rąstais galėtume kūrenti jėgainę. O čia trys silosai po 8000 kubinių metrų. Čia bus laikoma trijų dienų biokuro atsarga“, – aprodo R.Savulionis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Taip atrodo vienas iš trijų biokuro silosų
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Taip atrodo vienas iš trijų biokuro silosų

„Visa jėgainė užtikrins 500 MW šilumos per nelabai šaltą žiemos dieną, tai pusė Vilniaus poreikio nesant šalčio pikui, esant vidutiniam šilumos suvartojimui“, – sako R.Savulionis.

Vasarą būtų kūrenama tik atliekų jėgainė – karštam vandeniui ruošti, jos pakaktų maždaug pusei Vilniaus poreikių.

Biokuras bus saugomas uždarose patalpose, iš jų dulkės bus siurbiamos, žada energetikas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

„Blauzdos palaipiojus jaučiasi. Vienas paskutinių dalykų, kuris statybos metu paleidžiamas jėgainėje – tai yra liftas. Iki to laiko tenka laiptais laipioti“, – pastebėjęs žurnalisto nuovargį nusijuokė R.Savulionis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką