15min be reklamos
2022 12 04, 15:29 Atnaujinta 2022 12 04, 20:20

Šaltiniai: OPEC+ susitarė nekeisti dabartinio naftos gavybos lygio

Vyraujant neapibrėžtumui, didžiųjų naftos gamintojų ministrai sekmadienį susitarė laikytis esamos strategijos ir nekeisti dabartinio gavybos lygio, naujienų agentūrai AFP pranešė du neįvardyti susitikimo dalyviai.
OPEC
OPEC / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 OPEC Nafta

Trylikos naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC), vadovaujama Rijado, ir dešimt jų sąjungininkių, vadovaujamų Maskvos (vadinamasis OPEC+ kartelis), nusprendė laikytis spalį sutarto kurso – iki 2023 metų pabaigos sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną.

OPEC+ sekmadienį pareiškė, kad spalį priimtą sprendimą mažinti gavybą lėmė „tik rinkos aplinkybės“, ir pridūrė, kad tai buvo „būtinas ir teisingas žingsnis siekiant stabilizuoti pasaulines naftos rinkas“.

Šis gavybos apimčių sumažinimas buvo didžiausias nuo pat COVID-19 pandemijos įkarščio 2020 metais.

Jungtinės Valstijos šį žingsnį pasmerkė kaip nuolaidžiavimą Maskvai.

Pasak Nyderlandų banko „ABN Amro“ analitiko Hanso van Cleefo, plačiai lauktas sekmadienio nutarimas nebuvo „didelė staigmena“, atsižvelgiant į tai, kad ekonomika „šiek tiek lėtėja, todėl naftos kainos, nepaisant mažesnio gavybos lygio, nukrito žemiau 90 JAV dolerių“.

Kitas OPEC+ ministrų susitikimas numatytas 2023 metų birželio 4 dieną.

Tačiau aljansas pareiškė, kad yra pasirengęs „susitikti bet kuriuo metu ir imtis neatidėliotinų papildomų priemonių“ reaguojant į rinkos pokyčius ir prireikus paremiant naftos rinką.

Dėmesio centre – Rusija

Penktadienį ES, Didžiojo septyneto šalys (G7) ir Australija susitarė rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (apie 57,4 euro) viršutinės ribos, kuri įsigalios nuo pirmadienio arba netrukus po to.

Nuo pirmadienio Europa taip pat pradės taikyti embargą rusiškos naftos kroviniams, taigi kainų „lubos“ bus taikomos naftai, kurią Maskva jūra eksportuoja į įvarius pasaulio uostus.

Embargas numato draudimą gabenti rusišką žaliavą į ES tanklaiviais.

Tokiu būdu tiekiama nafta sudarydavo du trečdalius bloko importo, tuo metu likusi dalis atkeliauja vamzdynais.

ES jau yra sutarusi su Vašingtonu, jog kainą, kurią Vakarų klientai moka už Rusijos naftą, reikia riboti, kad Maskva negalėtų pelnytis iš „juodojo aukso“ kainų kilimo, kurį pakurstė jos pačios pradėtas karas Ukrainoje.

„Mes parduosime naftą ir naftos produktus šalims, kurios su mumis bendradarbiaus rinkos sąlygomis, net jei teks šiek tiek sumažinti gavybą“, – sakė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas po sekmadienio susitikimo per vaizdo konferenciją.

Nors „infliacija, griežtėjanti pinigų politika ir COVID-19 epidemija Kinijoje“ kelia riziką rinkai, jos būklė vis tiek „geresnė nei prieš du mėnesius“, sakė vicepremjeras, remiantis Rusijos naujienų agentūromis.

„Šiuo metu rengiame mechanizmus, kad bet kokiame lygyje uždraustume naudoti kainų viršutinės ribos nustatymo priemonę“, – pridūrė A.Novakas, teigdamas, kad „toks kišimasis“ gali tik sukelti „tolesnę rinkos destabilizaciją ir energijos išteklių trūkumą“.

Maskva ne kartą pasmerkė įvedamą viršutinę naftos eksporto kainų ribą, grasindama sustabdyti tiekimą bet kuriai šią priemonę priėmusiai šaliai.

Tačiau šeštadienį Ukraina pareiškė, kad viršutinė riba turėjo būti nustatyta dar mažesnė.

OPEC+ aljansui didžiausias nežinomasis naftos lygtyje yra tai, kaip smarkiai sankcijos paveiks Rusijos pasiūlą.

„Neapibrėžtumas dėl poveikio Rusijos naftos gavybai, kurį sukelia ES draudimas... ir G7 kainų viršutinė riba bei tam tikras mobilumo apribojimų sušvelninimas Kinijoje greičiausiai padėjo priimti sprendimą dėl atnaujinimo“, – sakė Šveicarijos banko UBS žaliavų analitikas Giovanni Staunovo.

H.Van Cleefas teigė, kad dėl paskelbtų ES ir G7 priemonių, taip pat dėl pasiūlos ir paklausos, kurios, kaip tikimasi, išliks nepakitusios, „naftos kainų kilimo rizika nuo šio momento didės“.

„Nepatogi padėtis“

Pasak finansų maklerio bendrovės OANDA analitiko Craigo Erlamo, dėl Maskvos grasinimo sustabdyti tiekimą kainų viršutinės ribos besilaikančioms šalims „kai kurios iš jų atsidurs labai nepatogioje padėtyje, nes rinksis, ar prarasti prieigą prie pigios rusiškos naftos, ar susidurti su G7 sankcijomis“.

Vyraujant ekonominiam niūrumui, kurį kursto sparčiai auganti infliacija ir nuogąstavimai dėl sumažėjusios energijos paklausos Kinijoje dėl su COVID-19 susijusių apribojimų, du pasauliniai naftos lyginamieji rodikliai išliko arti žemiausio šių metų lygio ir toli nuo kovą pasiektų aukščiausių verčių.

Nuo paskutinio grupės susitikimo spalio pradžioje Šiaurės jūros žalios naftos etalonas „Brent“ ir amerikietiška nafta WTI prarado daugiau nei šešis procentus savo vertės.

Italijos banko „UniCredit“ analitikas Edoardo Campanella teigė, kad aljansas vis dar gali būti priverstas laikytis „agresyvesnės pozicijos“ ir mažinti arba grasinti sumažinti gavybą.

„Rusija taip pat gali imtis atsakomųjų veiksmų ir, pasinaudodama savo įtaka OPEC+ organizacijoje, siekti dar didesnio gavybos mažinimo ir taip pagilinti pasaulinę energijos krizę“, – pridūrė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką