Sekite 15min Google
„Standartinė saulės elektrinė ant individualaus namo stogo dažniausiai sumontuojama per vieną ar dvi darbo dienas, kur kas ilgiau trunka techninis įvertinimas, ESO procedūros ir dokumentų tvarkymas. Pradėjus procesą dabar, galima spėti pasiruošti intensyviausios energijos gamybos sezonui“, – sako UAB NASK pardavimų ir plėtros vadovė Viktorija Kulbokaitė.
Ji kartu su „GF banko“ komercijos pareigūnu Skirmantu Ketvirčiu atsako į dažniausius klausimus, susijusius su saulės elektrinių įrengimu, finansavimu bei priežiūra.
Pataria numatyti galimą plėtrą
V.Kulbokaitė pataria nesirinkti įrangos vien pagal mažiausią kainą – ilgalaikę investicijos naudą daugiausia lemia komponentų kokybė, profesionalus montavimas ir tinkamai parinkta galia.
Saulės elektrinės galia parenkama pagal metinį elektros suvartojimą ir stogo galimybes, tačiau specialistė rekomenduoja atsižvelgti ne tik į dabartinį elektros suvartojimą.
„Jeigu planuojate elektromobilį, šilumos siurblį, energijos kaupiklį ar elektrinės plėtrą, tai reikia numatyti iš anksto“, – pabrėžia V.Kulbokaitė.
Dar vienas dažnas klausimas – ar rinktis saulės elektrinę su kaupikliu. Pasak specialistės, saulės elektrinė be kaupiklio reikalauja mažesnės pradinės investicijos ir jau leidžia sumažinti iš tinklo perkamos elektros kiekį. Kaupiklis dieną pagamintą energiją leidžia naudoti vakare ar naktį, todėl namų ūkis suvartoja daugiau savos elektros. Tinkamai suprojektuota sistema gali užtikrinti ir rezervinį maitinimą dingus elektrai.
„Ne kiekvienam namų ūkiui būtina į kaupiklį investuoti iš karto. Sistemą galima suplanuoti taip, kad ateityje ją būtų galima išplėsti“, – pataria V.Kulbokaitė.
Finansavimas leidžia neatidėlioti sprendimo
Individualių namų savininkai dažniausiai domisi 7–10 kW galios elektrinėmis. NASK skaičiavimais, 7,12 kW saulės elektrinė su montavimu kainuoja apie 4 600 Eur, neįskaičiavus valstybės paramos.
Dalis gyventojų saulės elektrines įsirengia iš santaupų, tačiau vis aktualesnė galimybė investiciją finansuoti dalimis.
„Finansavimas leidžia neatidėlioti sprendimo, kol bus sukaupta visa suma. Jis aktualus tiems, kurie negali iš karto skirti kelių tūkstančių eurų, tačiau siekia pradėti mažinti elektros išlaidas jau dabar“, – sako NASK finansavimo partnerio „GF banko“ komercijos pareigūnas S.Ketvirtis.
NASK skaičiavimais, 7,12 kW elektrinė per metus gali sutaupyti apie 1 300 Eur – vidutiniškai daugiau nei 100 Eur per mėnesį. Kuo arčiau šios sumos paskolos įmoka, tuo mažiau investicija jaučiama šeimos biudžete.
Finansavimas praverčia ir tiems, kurie planuoja kreiptis dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramos. Pagal birželio kvietimą kompensacija buvo skiriama jau įsirengusiems elektrines gyventojams, todėl pradinę investiciją reikėjo padengti savo lėšomis arba paskola.
„Gautą paramą galima panaudoti daliai paskolos grąžinti anksčiau laiko. Taip sumažėja paskolos likutis ir sutaupoma palūkanų“, – pataria „GF banko“ atstovas.
Ar elektrinė vis dar atsiperka?
Tai vienas dažniausių gyventojų klausimų. NASK patirtis rodo, kad abejonių dažniausiai sumažėja pamačius individualų ekonominį skaičiavimą.
V.Kulbokaitė pateikia iliustracinį skaičiavimą, kuris remiasi 7,12 kW elektrine, su montavimu kainuojančia 4 600 Eur ir per metus pagaminančia apie 7 120 kWh elektros. Namų ūkis per metus suvartoja apie 7 000 kWh – 30 proc. pagamintos elektros sunaudoja tiesiogiai, o trūkstamą elektrą atgauna iš tinklo, mokėdamas 0,07 Eur už kWh. Elektros kaina skaičiuojama 0,24 Eur/kWh.
„Pagal tokias prielaidas metinė finansinė nauda galėtų siekti apie 1 300 Eur, o paprastasis atsipirkimo laikotarpis be valstybės paramos – apie 3,5 metų. Gavus maždaug 1 500 Eur APVA paramą, atsipirkimas teoriškai sutrumpėtų iki maždaug 2,4 metų“, – pažymi V.Kulbokaitė.
Ji priduria, kad skaičiavimas neapima visų galimų priežiūros, finansavimo ir įrangos atnaujinimo išlaidų, tačiau parodo, kodėl saulės elektrinė daugeliui namų ūkių vis dar yra patraukli ilgalaikė investicija.
„Gyventojai gali rinktis nuo paprastos elektrinės iki sistemos su kaupikliu, o finansavimo sprendimai leidžia investiciją paskirstyti per ilgesnį laikotarpį. Elektrinė gali mažinti išlaidas nuo pirmųjų veikimo dienų, o jos nauda bus jaučiama daugelį metų po to, kai investicija atsipirks. Todėl rekomenduojame neatidėlioti bent pirmojo žingsnio – individualios konsultacijos ir ekonominio įvertinimo“, – sako V.Kulbokaitė.
Ar elektrinė veikia žiemą?
Saulės elektrinė energiją gamina visus metus, tik žiemą dėl trumpesnių dienų ir mažesnio saulės spinduliuotės kiekio jos pagaminama gerokai mažiau. Gruodį gamyba gali būti 5–10 kartų mažesnė nei produktyviausiais vasaros mėnesiais, tačiau elektrinės naudą svarbu vertinti pagal visų metų gamybą.
„Vasarą pagamintas ir į tinklą perduotas energijos perteklius, priklausomai nuo pasirinkto atsiskaitymo modelio, padeda sumažinti elektros išlaidas šaltuoju sezonu“, – aiškina V.Kulbokaitė.
Ypatingos priežiūros žiemą kokybiškai įrengtai elektrinei nereikia. Jos veikimą galima stebėti mobiliojoje programėlėje, o ant modulių susikaupęs sniegas dažniausiai nutirpsta ar nuslysta savaime – lipti ant stogo ir valyti modulių patiems nerekomenduojama.
