15min be reklamos
2020 04 23, 20:00

Saulės energetikos ekspertas – apie įsirengiančių elektrines motyvus: rūpi ne tik taupymas, bet ir mažesnė tarša

Prieš keliolika metų daugeliui lietuvių saulės energetika galėjo atrodyti itin tolimas, egzotiškas, jokia paslaptis – taip pat ir brangus, elektros energijos gavimo būdas. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį situacija radikaliai pasikeitė: statant ar renovuojant individualius namus, net sodo namelius, apie galimybę įrengti specialius modulius, „pasiimančius“ saulės šviesą ir verčiančius ją energija, pagalvoja vis daugiau jų savininkų.
Saulės jėgainės
Saulės jėgainės / Vida Press nuotr.

Kas tokį energijos gavimo būdą renkasi, kokie yra pasirinkimo motyvai, kokių klausimų dažniausiai kyla bei kaipgi ta saulės šviesa „įkinkoma“ energijai gaminti, kalbėjomės su Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentu Vitu Mačiuliu.

Šnekėdamas apie saulės energetiką V.Mačiulis itin entuziastingas. Jis gali ne tik išsamiai papasakoti apie praėjusį dešimtmetį – kaip saulės energetika Lietuvoje startavo bei vystėsi, tačiau dar daugiau užsidegimo justi pašnekovo brėžiamoje vizijoje, kokį vaidmenį šalyje saulės energetika vaidins dar po 10–20 metų. Anot jo, jau dabar kai kuriais aspektais esame pionieriai, jei viskas toliau sklandžiai vystysis, pirmaujančiose pozicijose lyginant su kitomis Europos šalimis išliksime ir toliau.

Lūžis – dėl apribojimų panaikinimo ir paramos

Saulės energetikos srityje dirbantiems specialistams svarbus ir simboliškas bus šis ruduo – rugsėjo 9-ąją sukaks lygiai dešimtmetis, kai Lietuvoje buvo paleista saulės elektrinė, pateikusi į bendrą elektros tinklą pirmąją kilovatvalandę. Tiesa, V.Mačiulis pripažįsta, jog saulės energetikos vystymasis Lietuvoje per tą dešimtmetį nebuvo tolygus – buvo ir periodas, kai trūko tikėjimo saulės energetikos projektais, ir „saulės burbulo“ etapas, kai nesuvaldytas tarifas, skatinęs gaminti energiją šiuo būdu, tačiau pastaruosius 3–4 metus jau galima kalbėti apie tikrą lūžį ir su juo susijusį susidomėjimo saulės energetika augimą.

Vienu svarbiausių dalykų, paskatinusių privačius vartotojus domėtis tokiu elektros išgavimo būdu, tapo kai kurių iki tol galiojusių apribojimų panaikinimas, sako pašnekovas. „Mūsų asociacija (LSEA – red.) pasiūlė naują metodą, įvardijamą kaip dviguba apskaita. Paprastai tariant, energija gaminama tik savo reikmėms, ir tik tiek, kiek suvartojama. Pastaraisiais metais labai supaprastintos sąlygos, leidžiančios plėstis saulės elektrinėmis elektrą gaminančių vartotojų ratui. Visų pirma, sudaryta galimybė įrengti ne 10 kW, kaip iki tol, bet visus 500 kW, o to jau tikrai pakanka, tarkim, ne tik individualiam namui, bet ir gana dideliam komerciniam objektui. Antra, tapo įmanoma saulės elektrinę statyti vienur, o pagamintą energiją vartoti kitur. Trečias momentas – pradėta teikti valstybės parama įsirengiantiems specialius saulės energijos modulius, dabar ji siekia iki 30 proc., o konkreti paramos suma skiriama susiejant ją su kilovatais, taip užkirstas kelias bet kokiems „kombinavimams“, sąmatos didinimams, – aiškina V.Mačiulis, – Viskas veikia taip: vartotojas įsirengia saulės elektrinę, gauna pažymą, jog ji baigta, veikia, įvertinama, kiek kW įrengta ir už vieną kW gaunama 323 Eur kompensacija. Dabar galioja būtent tokia tvarka.“

Vida Press nuotr./Saulės jėgainės
Vida Press nuotr./Saulės jėgainės

Šiuo metų Lietuvoje galima skaičiuoti apie 4000 namų ūkių, turinčių saulės elektrines.

Ėmus galioti išvardintiems pakeitimams, o ypač pasklidus žiniai apie skiriamą paramą, V.Mačiulio teigimu, saulės elektrinių plėtra itin paspartėjo. Pašnekovo teigimu, šiuo metų Lietuvoje galima skaičiuoti apie 4000 namų ūkių, turinčių saulės elektrines. Artimiausių poros metų iššūkis – siekis, kad tokių namų ūkių būtų 34 tūkst. Visai tikėtina, jog tokį augimą paskatins ir faktas, jog jau dabar vartotojas gali ne tik pats statytis vietinę saulės elektrinę, tačiau turi ir kitą pasirinkimą – įsigyti „gabaliuką“ didelėje saulės elektrinėje. Šio proceso pradžią kiek pristabdė koronavirusas, tačiau visai tikėtina, jog tokių elektrinių tik daugės, didės konkurencija, o pirkėjui tai išeis tik į naudą, teigia pašnekovas.

„Vertinant organizacinę pusę, kaip mes plėtojame iš saulės elektrą gaminančių vartotojų judėjimą, esame pirmūnai Europoje. Aišku, šiuo metu tokiu būdu pagaminame nedaug, mažiau nei 1 proc. suvartojamos elektros energijos, tačiau, manau, mūsų perspektyva yra ne mažiau kaip 10 proc. visos sunaudojamos elektros energijos, išgaunamos iš saulės“, – prognozuoja V.Mačiulis.

Rūpi ir sutaupyti, ir neteršti

Paklaustas, kokie žmonės dažniausiai domisi saulės energetika, kas juos motyvuoja bei kokių klausimų dažniausiai kyla, LSEA vadovas sako, kad tai rūpi viduriniosios klasės žmonėms, mat bent jau pastaraisiais metais saulės elektrinės įsirengimas nėra itin brangus. „Paprastas pavyzdys: tarkime, šeima statosi namą. Manau, jog prie bendros jo sąmatos pridėti dar 10 tūkst. eurų, o kartais ir mažiau, be to, vėliau dar gaunant už tai kompensaciją, nėra itin daug. O jei kalbame, tarkime, apie sodo namą, kalba gali suktis ir apie 3 tūkst. eurų – tiek gali atsieiti visi saulės energetikos prietaisai ir jų įrengimas.“

Jei įrengti kokybiški moduliai, saulės elektrinė net ir po 25 metų vis dar gamins apie 90 proc. numatytos energijos, tad tai tikrai ilgalaikė investicija.

Pašnekovas teigia pats buvęs nustebintas, jog žmonės, įsirengiantys saulės elektrines, kaip vieną iš svarbių motyvų įvardija energijos švarumą, taršos mažinimą, maždaug pusei statytojų tai yra svarbus veiksnys. Žinoma, pagrindinis argumentas rinktis saulės energetiką yra ekonominiai motyvai, tad dažniausiai kylantis klausimas: o kada gi saulės elektrinės įrengimas atsipirks? „Suprantama, jog šis klausimas svarbus, tačiau atsakymas vis tik nevienareikšmis – jei įrengti kokybiški moduliai, saulės elektrinė net ir po 25 metų vis dar gamins apie 90 proc. numatytos energijos, tad tai tikrai ilgalaikė investicija. Netgi sakyčiau, kad tai puikus variantas šiek tiek pinigų pasitaupiusiems vidutinio amžiaus ar vyresniems žmonėms – dabar skirti juos saulės elektrinės įrengimui, o tapus senjorais, už energiją mokėti mažiau. Tarkime, žmogus saulės elektrinei skiria 5 tūkst. Eur, o vėliau 25 metus moka ne 15 ct už kW, o 5 ct. Bet ir atsipirkimas su parama patrauklus – 8–9 metai“.

Vida Press nuotr./Saulės jėgainės
Vida Press nuotr./Saulės jėgainės

Pašnekovas priduria, jog dar vienas būdas „įkinkyti“ saulės energiją – pasitelkti ją šilumai namuose (o kai reikia – ir vėsiam orui) gaminti. Tai daroma įsirengiant specialius šilumos siurblius, kurie šaltuoju sezonu sugeba paimti šilumą iš lauko net esant žemai temperatūrai, o vasarą lygiai taip pat šilumos siurbliai vykdo priešingą procesą – pučia šaltą orą ir taip vėsina patalpas. Jei tokių siurblių maitinimui pasitelkiama saulės elektrinė, vasarą galima pasigaminti elektros, ją atiduoti „pasaugoti“ į elektros tinklus, o žiemą panaudoti labai pigios šilumos gamybai. 1 kWh šilumos kaina tada atsieina 1 ct.

Svarbu skaičiuoti ir suprasti procesus

Paklaustas, kokių patarimų pažertų galvojantiems apie individualias saulės elektrines žmonėms, V.Mačiulis pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog neverta taupyti ir rinktis pačius pigiausius saulės elektrinių modulius, o ir jų įrengimą geriau patikėti profesionalams, nes savarankiškai galima pridaryti skaudžių klaidų, ypač svarbu tinkamai sutvarkyti žaibosaugą ir visą elektros instaliaciją. „Dar vienas svarbus momentas – žmonėms reikėtų paskaičiuoti, kiek elektros yra sunaudojama – neverta statyti elektrinės, pagaminsiančios daugiau, nei bus suvartojama, mat nesunaudota elektra nemokamai atiduodama elektros tinklams.“

Vida Press nuotr./Saulės jėgainės įrengimas
Vida Press nuotr./Saulės jėgainės įrengimas

Nors ne visiems vartotojams rūpi visi technologiniai procesai, kaip saulės šiluma bei šviesa gali virsti elektros energija, smalsuolių visada yra, o LSEA vadovas sako, kad tą suprasti nėra taip jau sudėtinga. „Visi žinome, jog saulė mums siunčia dvi gėrybes – šviesą ir šilumą. Kai „paimama“ saulės šiluma, naudojami kolektoriai, kuriuose už specialios plokštės įrengti vamzdeliai, jais juda skystis, ten jis įšyla, vėliau atiduoda energiją karštam vandeniui gaminti. Su šviesa yra kitaip – ją naudoja specialios puslaidininkinės juodos spalvos plokštės, kartais dar vadinamos fotovoltinėmis plokštėmis. Kai šviečia saulė, šios plokštės geba tą šviesą „pasiimti“ ir paversti elektra. Žinoma, buityje mes naudojame kintamą elektros srovę, tad be puslaidininkinių plokščių reikalingas dar ir įtampos keitiklis, kuris gautą energiją paverčia mums reikalingos įtampos ir dažnio elektros srove.

Aišku, daugeliu atveju Lietuvoje saulės elektrinės yra prijungtos prie bendrojo elektros tinklo – energija atiduodama tinklui ir iš jo pasiimama. Net mūsų šalies įstatymais elektros tinklai yra įpareigoti tokiu būdu pagamintą energiją priimti ir atiduoti. O štai autonominių saulės elektrinių, kurios neturi jokio ryšio su bendraisiais elektros tinklais, mūsų šalyje nedaug, jos labiau aktualios nuo tinklų nutolusioms sodyboms, poilsio namams, tik jų savininkai dar turi galvoti apie alternatyvas šaltajam sezonui, nes autonominė saulės elektrinė energijos prikaupti žiemai negali“, – paaiškina specialistas.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką