Sekite 15min Google
Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad tai skatina gyventojus ieškoti ilgalaikių būdų mažinti priklausomybę nuo elektros rinkos kainų. Vienas jų – nuosava elektros gamyba. Lietuvoje gaminančių vartotojų skaičius jau viršijo 200 tūkstančių.
Saulės energetikos plėtrą rodo ir elektros gamybos apimtys. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, šių metų balandžio–rugsėjo mėnesiais gaminantys vartotojai į tinklą patiekė apie 1,5 teravatvalandės (TWh) elektros – maždaug ketvirtadalį per šį laikotarpį šalyje suvartotos energijos.
Nors saulės elektrinės dažniausiai siejamos su individualių namų stogais, tai nėra vienintelė galimybė patiems gaminti elektrą. Gyventojai gali įsirengti elektrinę ant stogo, savo sklype arba įsigyti dalį nutolusiame saulės parke. Pastaruoju būdu naudojasi beveik trečdalis šalies gaminančių vartotojų.
Pasak „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovo Manto Kavaliausko, tinkamiausias sprendimas priklauso nuo gyventojo turimų galimybių ir poreikių.
„Elektrinė ant namo stogo gali būti geras sprendimas turint tam tinkamas sąlygas, tačiau reikia įvertinti stogo būklę, elektros tinklo galimybes, pasirūpinti įranga ir montavimu. Nutolę saulės parkai yra alternatyva ir daugiabučių gyventojams ar tiems, kurie neturi tinkamo stogo. Be to, nereikia patiems rūpintis elektrinės įrengimu ir priežiūra, o įsigijus dalį jau veikiančiame parke – pigesnę saulės energiją galima naudoti iš karto“, – sako M.Kavaliauskas.
Investicija gali atsipirkti maždaug per 3,5 metų
Sumažėjusios saulės parkų įsigijimo kainos ir aukštos elektros kainos sudaro palankesnes sąlygas investicijai atsipirkti.
Šiuo metu „Elektrum Lietuva“ siūlomame saulės parke vieno kilovato (kW) galios kaina siekia 790 eurų su PVM, nors anksčiau rinkoje ji galėjo viršyti 1 000 eurų.
Pavyzdžiui, namų ūkiui, per mėnesį suvartojančiam apie 300 kWh elektros, rekomenduojama įsigyti maždaug 3,4 kW saulės parko galios. Tokia investicija kainuotų 2 686 eurus.
„Jeigu gyventojas už elektrą moka apie 29 centus už kilovatvalandę, mūsų preliminariais skaičiavimais, investicija į saulės parką galėtų atsipirkti maždaug per 3,5 metų, net ir be valstybės paramos. Po atsipirkimo parkas toliau gamintų elektrą ir padėtų mažinti išlaidas. Kuo didesnė elektros kaina, tuo didesnė ir pačių pasigamintos energijos finansinė nauda“, – aiškina M.Kavaliauskas.
Tikslus atsipirkimo laikotarpis priklauso nuo įsigytos galios, elektros suvartojimo, mokamos kainos ir taikomų mokesčių. Gyventojams, turintiems sutartis su mažesne fiksuota elektros kaina, investicija gali atsipirkti per ilgesnį laikotarpį.
Atsipirkimą ateityje galėtų paspartinti ir valstybės parama. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) periodiškai skelbia kvietimus gyventojams, norintiems įsigyti nutolusių saulės elektrinių dalis. Vis dėlto 2026 m. tokia parama nenumatyta, todėl investiciją verta vertinti pagal dabartines sąlygas.
Kaip veikia nutolę saulės parkai?
Įsigijus saulės parko dalį, joje pagaminta elektra perduodama į bendrą tinklą, o jos kiekis priskiriamas savininkui. Taip gyventojas gali naudotis jam tenkančia saulės elektrinės energija, nors pati elektrinė įrengta kitoje vietoje.
„Renkantis saulės parką, svarbiausia tinkamai įvertinti savo elektros suvartojimą ir pasirinkti jį atitinkančią galią. Didesnė elektrinė nebūtinai reiškia didesnę finansinę naudą – svarbu, kiek pagamintos elektros gyventojas iš tiesų panaudos savo poreikiams“, – teigia M.Kavaliauskas.
Elektrinės eksploatavimu ir technine priežiūra rūpinasi parko operatorius. Už šią paslaugą „Elektrum Lietuva“ siūlomame parke mokamas 1,99 euro už kilovatą mėnesinis mokestis. Taip pat taikomi naudojimosi elektros tinklais mokesčiai, kuriuos pasirenka pats klientas iš galimų trijų variantų. Į juos taip pat svarbu atsižvelgti vertinant investicijos atsipirkimą.
Kodėl svarbus saulės parko efektyvumas?
Renkantis saulės parką, verta atsižvelgti į jo technologijas ir prognozuojamą elektros gamybą. Nuo jų priklauso, kiek energijos gali pagaminti įsigyta elektrinės dalis.
„Elektrum Lietuva“ saulės parkuose naudojami didelio galingumo dvipusiai moduliai, kurie elektrą gamina tiek iš tiesioginės, tiek iš nuo žemės atsispindėjusios saulės šviesos. Tinkamomis sąlygomis jie gali pagaminti iki 20 proc. daugiau elektros nei tokios pat galios standartiniai vienpusiai moduliai.
„Efektyvesnė elektrinė leidžia pagaminti daugiau elektros įsigijus mažesnę galią, todėl gali mažėti pradinė investicija ir priežiūros išlaidos. Tačiau svarbu įvertinti ir gamybos sezoniškumą – nors saulės moduliai elektrą gamina visus metus, didžioji jos dalis pagaminama šiltuoju metų laikotarpiu, kai saulės spinduliuotė intensyvesnė“, – sako ekspertas.
Prieš įsigyjant saulės parko dalį verta palyginti skirtingų parkų prognozuojamą elektros gamybą, įsigijimo ir priežiūros kainas bei taikomus mokesčius. Tai leidžia tiksliau įvertinti galimą investicijos grąžą ir pasirinkti finansiškai tinkamiausią sprendimą.
