Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų sausis Klaipėdoje buvo gerokai šaltesnis nei pernai.
Vidutinė oro temperatūra siekė -6,7 °C, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. ji buvo apie +3,1 °C, o praėjusį gruodį apie +3,9 °C. Tai rodo, kad šių metų sausis buvo beveik 10 laipsnių šaltesnis nei pernai tą patį mėnesį.
Natūralu, kad atšalus orams sausį pastatuose buvo naudojama daugiau šilumos: kuo žemesnė temperatūra lauke, tuo daugiau energijos reikia būstams šildyti.
Skaičiuojama, kad tiek senos, nerenovuotos, tiek naujos statybos namai šį sausį šilumos suvartojo 60–70 proc. daugiau nei pernai sausį ir gruodį. Nors šilumos kilovatvalandės kaina išliko panaši kaip ir 2025 m., didesnės sausio būsto šildymo sąskaitos pirmiausia susijusios su išaugusiu šilumos suvartojimu.
Papildomos įtakos sąskaitų dydžiui turėjo didesnė sausio mėnesio šilumos kilovatvalandės kaina bei nuo šių metų pradžios pasikeitęs PVM centralizuotam šildymui. LR Seimo sprendimu panaikinus lengvatinį 9 proc. PVM tarifą, dabar taikomas 21 proc. PVM, todėl galutinės sumos už patalpų šildymą sąskaitose gyventojams vidutiniškai didėja apie 12 proc.
Šį sausį šilumos kaina gyventojams siekė 7,24 ct/kWh be PVM (8,76 ct/kWh su 21 proc. PVM) – tai 2,4 proc. daugiau nei 2025 m. sausį – 7,07 ct/kWh be PVM (7,71 ct/kWh su 9 proc. PVM) ir 6,5 proc. daugiau nei šių metų gruodį – 6,80 ct/kWh be PVM (7,41 ct/kWh su 9 proc. PVM). Kainos tarpusavyje lyginamos be PVM, nes skirtingais laikotarpiais taikytini skirtingi šio mokesčio tarifai. Nepaisant to, „Klaipėdos energija“ ir toliau išlaiko vieną mažiausių šilumos kainų tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų.
Naujuose ir renovuotuose pastatuose – mažesnės išlaidos
Nors šilumos kilovatvalandės tarifas visiems vartotojams yra vienodas, faktinis šilumos suvartojimas pastatų kompleksuose, atskiruose namuose ar butuose gali būti
nevienodas. Dėl to renovuotų, naujos statybos ir senos statybos, nerenovuotų daugiabučių gyventojų sąskaitos už šildymą gali ženkliai skirtis.
Už naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate esančio standartinio, apie 50 m2, 2 kambarių buto šildymą gyventojai turėtų gauti vidutiniškai 55 Eur be PVM arba 67 Eur su 21 proc. PVM dydžio sąskaitą. Tai yra 68 proc. daugiau nei pernai sausį ir 84 proc. daugiau nei praėjusį gruodį.
Tuo tarpu senos statybos arba nerenovuotame pastate esančio tokio paties ploto buto savininkų išlaidos už būsto šildymą gali siekti vidutiniškai 89 Eur be PVM arba 107 Eur su 21 proc. PVM. Tai yra 50 proc. daugiau nei pernai sausį ir 72 proc. daugiau nei praėjusį gruodį.
Pažymėtina, kad sumos tarpusavyje yra lyginamos be PVM dėl skirtingais šildymo sezonais taikytino skirtingo dydžio PVM tarifo.
Vasarį – palankūs ženklai
Didžiausios būsto šildymo kainos įprastai fiksuojamos sausio–vasario mėnesiais. Orams šylant ir mažėjant šilumos poreikiui, kainos palaipsniui taip pat mažėja. Dėl to gyventojai pavasariui artėjant paprastai sulaukia ir mažesnių sąskaitų už būsto šildymą.
Kalendorinei žiemai artėjant prie pabaigos, šilumos kaina mažėja ir Klaipėdos bei Gargždų gyventojams. Vasario mėnesį šiluma kainuos 7,02 ct/kWh be PVM (8,49 ct/kWh su 21 proc. PVM). Palyginimui, 2025 m. vasarį šilumos kaina siekė 7,41 ct/kWh be PVM (8,08 ct/kWh su 9 proc. PVM) – tai yra 5 proc. daugiau nei šių metų vasarį. Šių metų sausį šilumos kaina sudarė 7,24 ct/kWh be PVM (8,76 ct/kWh su 21 proc. PVM), arba 3 proc. daugiau nei vasarį. Kainos tarpusavyje lyginamos be PVM, nes skirtingais šildymo laikotarpiais buvo taikomi nevienodi pridėtinės vertės mokesčio tarifai.
Šiemet vasarį šilumos kilovatvalandės kaina yra mažesnė nei ji buvo sausį. Be to, vasaris yra trumpesnis mėnuo, kai paprastai pastatuose sunaudojama mažiau šilumos. Šios dvi svarbios priežastys, tikėtina, turės įtakos mažesnėms gyventojų išlaidoms už vasario būsto šildymą.
