15min be reklamos
2022 09 18, 14:59

Sekmadienio „Nord Pool“ kainos Lietuvai – mažiausios nuo gegužės, tačiau pirmadienis grąžins į realybę

Sekmadienį vidutinės elektros kainos Lietuvos zonai „Nord Pool“ biržoje buvo 116,11 euro/MWh arba 11,6 ct/kWh. Šis rodiklis – žemiausias nuo gegužės 15 d., kai vidutinė dienos elektros kaina paskutinį kartą buvo palindusi po 100 eurų/MWh riba. Tiesa, kainos pirmadieniui vėl pašoko iki jau keletą mėnesių įprasta tampančios 250-300 eurų ribos.
Elektros stulpas
Elektros stulpas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Nord Pool“ duomenimis, paskutinį kartą elektros kaina Lietuvos zonai žemiau 100 eurų/MWh ribos fiksuota gegužės 15 d.

Tąkart elektra vidutiniškai kainavo 97,50 euro/MWh arba 9,75 ct/kWh.

Nuo šios datos, žemiau triženklės ribos ji nebenusileido.

Šią savaitę elektros kainos tarp energetikos ekspertų sukėlė šiek tiek šurmulio. Nuo pirmadienio pradėjus vienos iš Estijos-Latvijos jungčių remontą, kaina estams smarkiai krito: tą dieną Estijoje buvo fiksuota 74,80 euro/MWh elektros energijos kaina, kai Latvijoje bei Lietuvoje – atitinkamai 453,58 euro/MWh ir 466,99 euro/MWh.

Savaitės eigoje šis skirtumas mažėjo, o sekmadienį Estijoje elektra apskritai buvo vos 2,5 euro/MWh pigesnė nei Latvijoje ar Lietuvoje.

„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas antradienį dėl šių, anot jo, pasikartojančių remontų, išreiškė susirūpinimą.

„Kažkaip jau vos ne dešimtmetį taip sunku Estijos energetikams susitvarkyti, kad nebūtų kamščių į Latviją ir Lietuvą patekti pigiai suomiškai energijai. Paleidžiant naują Suomijos branduolinį reaktorių klausimų kyla įvairių“, – antradienį socialiniame tinkle rašė jis, žinutę iliustruodamas tos dienos „Nord Pool“ biržos kainų žemėlapiu.

Komentuodami šią situaciją, „Ignitis grupės“ atstovai iškyrė dvi, jų manymu, pagrindines nerimą keliančias problemas. Viena jų – elektros perdavimo ribojimų dydžių nustatymo principai yra neaiškūs.

„Dažniausiai tiesiog pasakoma, kad vyks „330 kV linijų remontas“ ir nepaaiškinamas ryšys tarp remontuojamos linijos pralaidumo bei numatyto apribojimo dydžio“, – 15min sakė bendrovės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius.

Antrasis juos neraminantis veiksnys – remonto trukmės pasikeitimai „paskutinę minutę“. Pavyzdžiui, rugpjūčio 17 d. buvo pranešta, jog rugsėjo viduryje remontas truks tik 2,5 dienos, tuo tarpu likus 5 dienoms iki jo pradžios remonto trukmė patrigubėjo.

Apie tai, kad Estijos ir Latvijos jungčių pralaidumo klausimas yra bent dešimtmečio senumo, komentavo ir buvęs „Litgrid“ direktorius, dabartinis Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Dėl pasiruošimo sinchronizacijai Estija ir Latvija vykdo ir eilę stambių remontų, kurie trunka gerokai ilgiau nei planiniai, todėl pralaidumai tarp šalių šiuo metu mažesni nei įprastai,15min komentavo „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Nuo praėjusių metų balandžio 12 d. rekonstrukcijai yra atjungta linija Tartu-Balti, o nuo pernai lapkričio 22 d. rekonstruojama ir Tartu-Valmiera oro linija. Nuo pernai metų pradžios iki pirmosios rekonstrukcijos vidutinis bendras Estijos-Latvijos pralaidumas siekė 1291 MW. Nuo rekonstrukcijos pradžios iki dabar – jis sumažėjęs iki 995 MW. Šių oro linijų rekonstrukcijos pabaiga numatyta kitų metų kovo 28 d.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Rokas Masiulis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Rokas Masiulis

„Svarbu paminėti, kad Estija oro linijose su Latvija yra įsivedusi temperatūrinius ribojimus, kada esant 25 laipsnių pagal Celsijų ir didesnei temperatūrai yra mažinami pralaidumai elektros linijose. Pasak Estijos, tai daroma siekiant užtikrinti perdavimo linijų eksploatavimo saugos reikalavimus“, – komentavo R.Masiulis.

Jis priminė, kad elektros rinka veikia susisiekiančių indų principu, tad elektros kainai įtaką daro didėjantys arba mažėjantys pralaidumai.

„Didesni pralaidumai lygina kainas tarp šalių, mažesni – kainas išskiria. Pavyzdžiui, jeigu Estijoje yra mažesnės elektros kainos, didesni linijų pralaidumai elektros kainas sumažintų Latvijoje, jos kiek sumažėtų ir Lietuvoje“, – komentavo „Litgrid“ vadovas.

Estijos ir Latvijos elektros jungčių planinio remonto pirmas etapas baigėsi šeštadienį. Naujas remontas prasidėjo rugsėjo 17 d. ir tęsis iki rugsėjo 23 d. pabaigos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką