Sekite 15min Google
Kur namuose prarandama daugiausia šilumos?
Pasak „„Vilnius Tech““ Pastatų energetikos katedros docento Juozo Bielskaus, norint šį sezoną sumažinti šildymo išlaidas, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į namuose palaikomą temperatūrą. Pagal Lietuvoje galiojančią higienos normą šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18–22 laipsniai.
Anot eksperto, gyventojai dažnai renkasi aukštesnę šio intervalo temperatūrą ar net ją viršija, nors kiekvienas papildomas temperatūros laipsnis, priklausomai nuo pastato, šildymo išlaidas gali padidinti iki 5 proc., todėl, siekiant taupyti energiją, verta pasirinkti žemesnę, tačiau šiluminį komfortą užtikrinančią temperatūrą.
Taupyti galima ne tik mažinant patalpų temperatūrą, bet ir racionaliau naudojant karštą vandenį.
„Šiuolaikiniuose energiškai efektyviuose namuose karšto vandens ruošimui gali būti sunaudojama net daugiau energijos nei patalpoms šildyti, tačiau gyventojai šiam aspektui skiria mažiau dėmesio. Be to, individualiuose namuose šias sąnaudas ne visada lengva atskirti nuo kitų išlaidų, todėl galimybės sutaupyti mažinant karšto vandens vartojimą lieka nepakankamai įvertintos“, – sako J.Bielskus.
Senesniuose pastatuose šildymo išlaidas labiausiai lemia jo būklė ir šilumos nuostoliai – per sienas, langus bei kitas atitvaras. Sienų remontas ar apšiltinimas gali būti sudėtingas ir brangus, tačiau nemažai šilumos prarandama ir per langus. Juos patariama profilaktiškai sureguliuoti ar papildomai užsandarinti.
Dar viena dažna problema – gyventojai šaltuoju metų laiku išjungia vėdinimo sistemos šildymo elementą, taip tikėdamiesi sutaupyti elektros energijos. Iš tiesų šilumos poreikis niekur nedingsta: jei į patalpas vietoj 20–22 laipsnių tiekiamas 15–16 laipsnių oras, jį vis tiek turi sušildyti šildymo sistema, dažnai – tas pats šilumos siurblys. Kaip paaiškino „Vilnius Tech“ mokslininkas, išjungus elektrinį oro pašildymą, sumažėja vėdinimo įrenginio elektros sąnaudos, tačiau padidėja patalpų šildymo sistemos apkrova. Bendros elektros energijos sąnaudos priklauso nuo naudojamos šildymo sistemos efektyvumo, todėl prieš keičiant nustatymus reikėtų įvertinti, kuris sprendimas ekonomiškai naudingesnis.
Netinkama priežiūra gali kainuoti tūkstančius
„Praėjusį šildymo sezoną buvo registruota daugiau kaip 100 žalų, susijusių su šildymo sistemų gedimais. Tai sudaro apie 10 proc. visų įvykių, apie kuriuos pranešė gyventojų turto draudimu apsidraudę klientai. Atvejų skaičius kasmet išlieka gana panašus, tačiau nuostolių dydis auga. Tai priklauso tiek nuo sistemos sudėtingumo ir įrangos kainos, tiek nuo to, ar turto savininkas įvykio metu buvo namuose“, – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Dažniausiai dėl šildymo sistemų gedimų patiriama žala siekia iki 1 tūkst. eurų. Vis dėlto, anot M.Balinsko, rimtesnės avarijos gali kainuoti gerokai daugiau. Pavyzdžiui, sugedus šildymo katilui ir trūkus radiatoriams, ištekėjęs vanduo gali užlieti visas patalpas, o tuomet nuostoliai gali siekti keliasdešimt tūkstančių eurų.
Net ir prasidėjus šildymo sezonui, pastatuose, kuriuose įrengtos individualios šildymo sistemos, rekomenduojama pasirūpinti įrangos profilaktika, jei ji nebuvo atlikta anksčiau. Bent kartą per metus verta pasikviesti techninės priežiūros specialistą, kuris patikrintų šilumos siurblio ar kito šilumos šaltinio veikimą, įvertintų sistemos komponentų būklę, slėgį ir galimus sutrikimus. Pavyzdžiui, nepakanka tiesiog pabelsti į išsiplėtimo indą ir pagal garsą spręsti apie jo būklę – būtina patikrinti ir jo priešslėgį. Įprastos priežiūros metu taip pat reikėtų išvalyti grubaus valymo filtrą ir patikrinti sistemos slėgį.
„Vilnius Tech“ mokslininkas atkreipia dėmesį, kad reikėtų patikrinti ir monoblokinių šilumos siurblių apsaugą nuo užšalimo. Tokie šilumos siurbliai, kuriuose gali būti naudojamas R290 šalčio agentas, montuojami lauke, o su pastato šildymo sistema sujungiami vamzdžiais, kuriais cirkuliuoja vanduo ar vandens ir propilenglikolio mišinys. Pastarasis apsaugo sistemą nuo užšalimo, tačiau, laikui bėgant, pavyzdžiui, papildant sistemą vandeniu, mišinio koncentracija gali sumažėti, todėl rekomenduojama periodiškai tikrinti jo užšalimo temperatūrą.
Jeigu anksčiau mišinys buvo apsaugotas nuo užšalimo iki minus 21 laipsnio, sumažėjus propilenglikolio koncentracijai ši riba gali pakilti, pavyzdžiui, iki minus 15 laipsnių. Tokiu atveju per stiprius šalčius ilgesniam laikui nutrūkus elektros tiekimui kyla rizika, kad skystis pradės užšalti ir gali būti pažeisti vamzdžiai ar kiti sistemos komponentai.
Prižiūrint šilumos siurblį, verta patikrinti ir jo lauko bloką – ar jame nėra susikaupusių nešvarumų, ar niekas netrukdo oro srautui ir ar tinkamai nuteka kondensatas. Išorinį bloką reikėtų valyti pagal gamintojo rekomendacijas, prireikus naudojant tam tinkamas priemones.
Jei namuose naudojamas kietojo kuro katilas, svarbu laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų: reguliariai valyti kaminą ir dūmtraukį, patikrinti katilo bei dūmtraukio būklę ir įsitikinti, ar nėra pažeidimų, ypač jei įranga eksploatuojama ne vienerius metus.
Senų radiatorių gedimai – sunkiai nuspėjami
Senesniuose pastatuose – tiek individualiuose namuose, tiek daugiabučiuose – problemų gali kilti ir dėl susidėvėjusių radiatorių. Ketaus radiatoriai kartais pradeda leisti vandenį per sujungimus ar sriegines jungtis. Iš anksto nustatyti, kur gali atsirasti nuotėkis, sudėtinga net specialistams. Be to, bandant pajudinti senas jungtis santechnikos raktu galima padaryti dar daugiau žalos, todėl savarankiškai jų judinti nerekomenduojama. Jei šildymo sistema labai sena, verta įvertinti jos būklę ir apsvarstyti atskirų elementų atnaujinimą.
Kad į nedidelį nuotėkį nereikėtų numoti ranka, primena ir draudimo ekspertai. „Praktikoje ne kartą pasitaikė atvejų, kai pastebėję trūkusį vamzdį ar radiatorių ir iš jo vos lašantį vandenį gyventojai bandydavo problemą spręsti elektros darbams skirta izoliacine juostele, klijais ar kitomis priemonėmis. Visgi nustojus lašėti vandeniui dar nereiškia, kad problema išspręsta. Gyventojai kartais klaidingai mano, kad taip pavyks išlaukti bent iki šildymo sezono pabaigos, tačiau tik apsigauna patys“, – pasakoja M.Balinskas.
Net ir naujesniuose pastatuose, kuriuose dažnai įrengtas grindinis šildymas, svarbu pasirūpinti, kad sistema neužšaltų. Užšalęs vanduo plečiasi ir gali pažeisti ne tik šildymo, bet ir vandentiekio vamzdžius bei kitus sistemos elementus.
