Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tarp svarbiausių EK projektų – 5 Lietuvos elektros ir dujų jungčių su ES projektai

Elektra
123rf nuotr. / Elektra
Šaltinis: BNS
0
A A

Europos Komisija (EK) pirmadienį patvirtino maždaug 250 svarbiausių energetikos infrastruktūros projektų sąrašą, tarp kurių yra ir 5 Lietuvos energetikos projektai.

EK pranešė, jog parama skirta projektams, kurie sujungs Lietuvos energetikos infrastruktūrą su ES energetikos tinklais.

Į sąrašą pateko Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su ES tinklais, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) plėtra, Lietuvos ir Latvijos dujotiekio jungties, įskaitant dujotiekė Klaipėda-Kiemėnai, sustiprinimas bei Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties statybos projektas.

Visi šie projektai yra Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. Baltic energy market integration plan – BEMIP) dalis.

Planuojama, kad Lietuva prie Europos elektros tinklų darbui sinchroniniu režimu prisijungs 2020 metais, kai iki 2015-2016 metų bus nutiestos jungtys su Švedija ir Lenkija.

EK pranešė, jog vadinamiesiems bendros svarbos projektams bus taikomos paspartintos licencijų išdavimo procedūros ir geresnės reguliavimo sąlygos. Be to, jiems gali būti skirta finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę – pagal ją energetikos infrastruktūrai 2014–2020 metais numatyta 5,85 mlrd. eurų (20,2 mlrd. litų).

Komisijos teigimu, projektus baigus įgyvendinti, valstybėms narėms bus lengviau integruoti savo energijos rinkas, jos galės įvairinti savo energijos šaltinius ir bus padėta panaikinti kai kurių valstybių narių energetinę izoliaciją.

Planuojama, kad Lietuva prie Europos elektros tinklų darbui sinchroniniu režimu prisijungs 2020 metais, kai iki 2015-2016 metų bus nutiestos jungtys su Švedija ir Lenkija.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energetikos sistemos iki šiol sujungtos su Rusijos IPS/UPS tinklu, todėl šiuo metu elektros sistemos valdymas ir rinkos veikimas nėra suderintas su ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimais.

Kruonio HAE ketinama įrengti apie 400 mln. litų vertės penktąjį kintamo greičio 225 megavatų (MW) galios hidroagregatą, kuris, tikimasi, pradės dirbti anksčiau nei bus „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtys.

Preliminariais skaičiavimais, dujų jungtis iš Lietuvos į Lenkiją kainuos apie 471 mln. eurų (1,625 mlrd. litų). Jungtis integruotų Baltijos šalis į ES dujų rinkas ir per Lenkijos Svinoustės SGD terminalą sukurtų prieigą prie pasaulinės suskystintųjų gamtinių dujų rinkos. Lietuva ir Lenkija svarsto apie bendrą kreipimąsi dėl ES paramos projektui.

Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Giuntheris Oettingeris birželio pabaigoje BNS sakė esantis optimistas dėl Briuselio paramos Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties projektui. Anot jo, jungtis yra dalis plano integruoti Suomiją, Baltijos šalis ir Lenkiją  į bendrą Europos rinką.

Planuojama, kad dujotiekio statyba galėtų prasidėti 2016 metais, o baigtis 2018-aisiais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką