A.Kubilius antradienį išplatino dar vieną tekstą, kuriame pakartojo savo teiginį: „Kai praėjusią savaitę ministras Rokas Masiulis mūsų organizuotoje konferencijoje dėl Astravo atominės elektrinės (AE) grėsmių prabilo ir apie tai, kad vėjo energetikos plėtra Lietuvoje yra paremta balansuojančių energetinių pajėgumų Baltarusijoje ir Rusijoje panaudojimu, savo facebook'e tai įvertinau kaip ministro viešai paskelbtą teisingą valstybinį nerimą dėl tokių vėjo energetikos plėtros pasekmių. Mano įrašas susilaukė „15min“ dėmesio ir be didelių analizių buvo pripažintas kaip visai nepagrįstas.
Esu pripratęs būti dėl visko „kaltas“, todėl su šypsena žiūriu į tokias paskelbtas išvadas, tačiau tokios išvados reiškia pirmiausia tai, kad, anot „15min“ tyrimo, tariamai ministras R.Masiulis buvo neteisus, kalbėdamas apie vėjo energetikos plėtros sukeliamus iššūkius. O su tuo negaliu sutikti, nes, mano įsitikinimu, ministras Masiulis yra teisus.“
Visą A.Kubiliaus atsiliepimą galite rasti čia.
15min tekstą galite rasti čia.
Energetikos ministerijos specialistai atsakė į 15min klausimus ir nurodė, jog R.Masiulio žodžiai buvo išimti iš konteksto, o padarytos išvados gali klaidinti. Rašant tekstą pasitelktos ir kitų ekspertų nuomonės.
Šį kartą mes ir vėl paprašėme specialistų pagalbos. Komentuoja „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.
1. Negalime išskirti tik vėjo jėgainių, reikia kalbėti apie visą sistemą.
„Pagrindinė patikimo elektros sistemos veikimo sąlyga – sistemos balanso užtikrinimas. Kitaip tariant, visos šalies elektros sistemoje gaminamos arba importuojamos ir vartojamos arba eksportuojamos elektros kiekio subalansavimas. Jokia atskira elektrinė ar generatoriaus turbina nėra balansuojama kaip atskiras objektas. Balansuojama visa sistema.“
2. Rusija nėra vienintelis rezervinių pajėgumų šaltinis. Iš jos perkame apie pusę balansavimo elektros poreikio.
„Balansavimo elektros energijos šaltiniai yra vietinės elektrinės, jungtys – „NordBalt“ ir „LitPol Link“, kitų šalių – Latvijos, Estijos, Rusijos operatorių parduodama ar perkama balansavimo elektros energija.
2015 metais Lietuvos elektros sistemos darbo balansui užtikrinti 54 proc. balansavimo elektros poreikio pirkta iš Rusijos elektros sistemos, 32 proc. – iš Latvijos ir Estijos sistemų, 14 proc. – iš Lietuvos elektrinių.“
3. Sistemą išbalansuoja ne tik vėjo, bet ir įprastos elektrinės bei patys vartotojai.
„Sistemą išbalansuoja, arba sukuria vadinamąjį sistemos nebalansą įvairūs trikdžiai: ir vartotojai, ir tradicinius, ir atsinaujinančius šaltinius naudojančios elektrinės. 2015 metais vėjo elektrinės lėmė apie trečdalį viso sistemos nebelanso.“
4. Vėjo jėgainėms balansuoti gali būti naudojamos Lietuvoje veikiančios elektrinės.
„Visos elektrinės, veikiančios Lietuvoje ir prijungtos prie perdavimo sistemos, gali būti panaudojamos balansavimui, jei tuo metu, kai susidaro nebalansas, jos yra prieinamos ir gali paslaugą teikti. Sprendžiant dėl prieinamų galių panaudojimo, visada pirmiausiai perkami pigiausi prieinami pasiūlymai.“
15min buvo pateikti skaičiai – kiekvienam 100 megavatų vėjo reikia 24 megavatų rezervo. Šiuo metu Lietuva artėja prie 500 megavatų iš vėjo jėgainių ribos. Balansavimui reikės 120 megavatų rezervo.
Palyginimui, maksimaliais pajėgumais dirbanti Kauno hidroelektrinė gali tiekti iki 900 megavatų galios energijos.
5. Būtina didinti vidaus generavimo pajėgumus.
Lietuvai reikės didesnių balansavimo pajėgumų, jei šalyje didės vėjo elektrinių skaičius. Tai rodo ir Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkų parengtas studija, kuria savo atsakomojoje nuomonėje remiasi A.Kubilius, tačiau ši problema aktuali ne tik vėjų jėgainėms.
Vienas iš pasirinkimų – statyti generacijos šaltinius, galinčius be pertrūkio generuoti balansavimui reikiamus elektros kiekius. Kitas pasirinkimas – per papildomas jungtis rezervinius pajėgumus įsigyti iš kitų šalių nei Rusija ar Baltarusija. Kaip minėta, ir šiuo metu iš Rusijos perkame tik apie pusę balansavimui reikalingų pajėgumų.
Visi 15min kalbinti ekspertai pasisakė už vidaus elektros generavimo pajėgumų didinimą. Tai savo kalboje, kurią cituoja A.Kubilius, minėjo ir energetikos ministras R.Masiulis.
Redakcija nesiima vertinti prognozių ir teorinių situacijų, kurias savo kalbose modeliuoja politikai, tačiau A.Kubilius citata „vėjo energetikos plėtra Lietuvą klampina į priklausomybę nuo Rusijos“ aiškiai meta šešėlį visiems vėjo jėgainių savininkams, tarp kurių yra ir Lietuvos valstybė.
Politikas negali aklai pasitikėti išgirstu ir nebūtinai teisingai suprastu teiginiu. Ypač, naudoti tokį teiginį politinių oponentų ir piliečių kritikai. Taip pat nevalia pasitelkus vieną siaurą problemos aspektą daryti apibendrinančių ir itin prieštaringų išvadų.
Visų 15min kalbintų ekspertų teigimu, Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių parkai ne didina, o mažina mūsų priklausomybę ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo kitų šalių, iš kurių importuojame elektros energiją, o būtini rezerviniai pajėgumai yra gerokai mažesni, nei vėjo jėgainėse sukuriama elektros energijos.
