Koncernui „Achemos grupė" priklausanti bendrovė „Renerga“, kaip anksčiau skelbta, planuoja statyti 300 MW galingumo vėjo elektrinių parką.
„Vėjo jėgainės Baltijos jūroje – absoliučiai naujas ūkio sektorius, kuris atneštų nemažai investicijų, įsteigtų naujų darbo vietų“, – teigė instituto atstovas Nerijus Blažauskas. Tokius jėgainių parkus turi Švedija bei Danija, planuoja ir kitos Baltijos valstybės.
„Renerga“ – jau ketvirtoji kompanija, kuri planuoja statyti jėgainių parką jūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Pirmoji – „AVEC“ – pasirengimo darbus pradėjo prieš beveik šešerius metus. Poveikio aplinkai vertinimus turi paruošusios ir bendrovės „Foedus“ bei „Baltic Energy Group“. Tačiau nė vienos jų vertinimai dar nėra patvirtinti.
„Kol kas nėra aišku dėl jūrinių saugomų teritorijų, nėra paruoštas bendrasis planas. Jis turės būti tvirtinamas valstybiniu lygmeniu, turės nagrinėti Seimas, taip pat bus būtinas ir kaimyninių valstybių pritarimas“, – aiškino N.Blažauskas.
Planuojami parkai nuo kranto yra nutolę nuo 15 iki 100 km. „Artimiausias – ties Palanga – giedrą saulėtą dieną turėtų būti matomas nuo kranto. Kitų net su žiūronais neįmatytum“, – aiškino pašnekovas.
Jėgainės, kurių galingumas sieks apie 10 MW, iš pažiūros primins vėjo elektrines sausumoje, tačiau bus beveik keturis penkis kartus galingesnės. Juos pastatyti kainuos beveik dešimt kartų brangiau, nei tai kainuotų sausumoje. „Apie 60-70 proc. sąnaudų sudaro kabeliai. Tai yra silpnoji šio projekto pusė, mat reikia suderinti, kaip šie kabeliai pasieks krantą“, – teigė N.Blažauskas. Būtent šis klausimas labiausiai neramino ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius, priklausančius Teritorijų planavimo komitetui. Poveikio aplinkai vertintojai tirs kaip šios jėgainės paveiks gyvūniją, vandens kokybę, laivybą, kraštovaizdį, ar kels triukšmą ir panašiai.
Skaičiuojama, kad Lietuvai priklauso apie 600 kv. kilometrai ploto jūroje, kur galėtų atsirasti tokie parkai.
