Dundulis: „Stengiamės, kad iš Lenkijos sunkvežimiai grįžtų pilnais degalų bakais“

Verslas siūlo nuo kitų metų pristabdyti suplanuotą kuro akcizų kėlimą ir kompensuoti kainų skirtumą tarp kuro kainos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.

Verslininkai taip pat prognozuoja, kad šiemet valstybės biudžetas pajamų iš akcizų surinks perpus mažiau, nei planuojama.

Ekonomistas, Vilniaus universiteto dėstytojas Algirdas Bartkus skaičiuoja, jog valstybei būtų geriausia taikyti tokį akcizą degalams, kad jie būtų bent vienu centu pigesni nei Lenkijoje, tuomet verslas degalų piltųsi Lietuvoje. Tai jis sakė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) surengtoje konferencijoje žiniasklaidai.

Spaudos konferencija apie degalų akcizo didinimą

+30

Kad didinant degalų akcizus, gyventojai ir verslas skatinamas degalus pirkti Lenkijoje, pabrėžė ir prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis. Jis pateikė savo valdomos įmonės pavyzdį – bendrovė siekia užtikrinti kuo mažesnes kainas pirkėjams savo prekybos centruose, tad prekes vežantiems sunkvežimiams degalų bakus tenka pildyti Lenkijos degalinėse.

„Stengiamės, kad iš Lenkijos grįžtantys sunkvežimiai grįžtų pilnais degalų bakais“, – neslepia D.Dundulis.

Jis atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją, kad CO2 išmetimai Lietuvoje išlieka, nors dyzelinas perkamas ne Lietuvoje, o Lenkijoje ir degalų akcizas sumokamas Lenkijoje, ne Lietuvoje.

Atsinaujinančių degalų asociacijos „FUTURE FUEL“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas atkreipia dėmesį į dar vieną problemą – kai dėl akcizų politikos degalai Lenkijoje yra pigesni nei Lietuvoje, pajamas praranda ne tik Lietuvos biudžetas, bet ir Lietuvos ūkininkai.

Kai Lietuvos komercinis transportas biodegalus pila Lenkijoje, o ne Lietuvoje, naudojami biodegalų priedai iš Lenkijoje užaugintų rapsų arba Lenkijoje surinktu panaudotu aliejumi.

„Mes sakome, kad (degalų – red. past.) litrai išvažiavo ir reikia juos sugrąžinti“, – apie tai, kad reikėtų valdžios sprendimų keisti akcizų politiką sako J.Polujanskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad akcizai buvo padidinti dar prieš JAV prezidentu išrenkant Donaldą Trumpą, kuomet Žaliasis kursas buvo „ant bangos“ ir buvo tikimasi, kad akcizus degalams didins ir kaimyninės šalys.

„Bet taip neįvyko ir dabar reikėtų skubiai reaguoti į pasikeitusią situaciją“, – įsitikinęs jis.

Tuo metu „Circle K“ degalinių tinklo vadovas Baltijos šalyse Skirmantas Mačiukas, sako, jog verslas neprašo mažinti akcizų.

„Mes siūlome pasiimti prancūzų, belgų (praktiką – red. past.), bet kurios šalies, kur įrankiai yra sukurti, kurių pagalba daromas dalinis akcizo grąžinimas. Tai yra komerciniam transportui yra grąžinamas akcizo skirtumas tarp kaimyninių šalių (ir Lietuvos – red. past.)“, – siūlo S.Mačiukas.

Savo ruožtu J. Polujanskas turi dar vieną pasiūlymą.

„Matome, kad akcizų kėlimas suplanuotas 2026–2027 metais, bet nesuplanuotas 2028–2030 metais. Siūlome 2026 metų kėlimą stumtelti per metus. Per tą laiką gal mūsų kaimynai irgi taps socialiai atsakingi ir pakels. Be to, per tą laiką būtų galima įsivesti dalinį grąžinimą, kad susigrąžintume tranzitinį transportą“, – svarsto J.Polujanskas.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 17,4 mln. Eur iš akcizo per keturis metų mėnesius surinkusi valstybė nepasieks 2025 metų degalų akcizų surinkimo plano: bus surinkta tik pusė jo – 100 mln. Eur.

"Dyzelinas tapo brangiausiu regione. Turime atsiradusį degalų turizmą, kai litro dyzelino (...) (akcizų – BNS) skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos tapo 13 centų. Lietuvos nenaudai“, – BNS cituoja spaudos konferencijoje pasisakiusią Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentę Kristiną Čeredničenkaitę.

Jos teigimu, litras dyzelio šiemet pabrango 13 centų, benzinas – 8 centus.

Išvadas nori daryti išanalizavę pusmečio duomenis

Finansų viceministras K.Vaitiekūnas antradienį viešai pareiškė, kad kol kas iki vasaros pabaigos degalų akcizų sutrinkimas bus analizuojamas ir sprendimai priimami rudeniop.

„Planuojame vasaros pabaigoje – rudens pradžioj turėti išsamų vaizdą, analizę, kas su rinka vyksta ir tada pasirinkti kažkokias kryptis, ar toliau judame užprogramuota kryptimi, kad CO2 dedamoji toliau didinama, ar kažką koreguojame“, – LRT radijui antradienį sakė viceministras.

K.Vaitiekūno teigimu, kol kas labiausiai neramina tai, kad jei Lietuva ir toliau didintų akcizą dyzelinui, joje vienintelėje dyzelino akcizas būtų didesnis nei benzino.

Pasak viceministro, šiemet pajamų surinkimas iš dyzelino akcizo buvo šiek tiek didesnis nei prieš metus, tačiau krito dyzelinio kuro pardavimai labiau nei planuota. Vien balandį, viceministro duomenimis, jie mažėjo apie 10 procentų.

Anglies dioksido (CO2) dedamoji iškastiniam kurui taikoma nuo šių metų. Dėl to akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc.

Pernai priėmus vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą, akcizas benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetiniams produktams nuo sausio padidintas 6 centais už litrą (be PVM).