Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vokietija sumokės branduolinių elektrinių operatorėms 2,4 mlrd. eurų už veiklos stabdymą

Vokietija, atsižvelgdama į 2011 metais įvykusią Fukušimos katastrofą, parengė planą, numatantį, kad energetikos bendrovėms bus išmokėtos kompensacijos, kurių bendra suma sieks 2,4 mlrd. eurų, jei jos pasitrauks iš branduolinės energijos sektoriaus, penktadienį pranešė Berlynas.
Fukušimos atominė elektrinė (2013 m. rugpjūčio 20 d.)
Fukušimos atominė elektrinė (2013 m. rugpjūčio 20 d.) / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Vokietija ketina iki 2022 metų pabaigos pasiekti tikslą visiškai atsisakyti branduolinės energijos. Šį tikslą 2011 metais gegužės mėnesį nustatė kanclerė Angela Merkel, kai dėl žemės drebėjimo ir cunamio Japonijos Fukušimos gamykloje išsilydė trys reaktoriai.

„Vyriausybė pasiekė susitarimą su bendrovėmis „EnBW“, „E.ON/PreussenElektra“, RWE ir „Vattenfall“, – sakoma bendrame Vokietijos aplinkos, finansų ir ekonomikos ministerijų pranešime.

Pranešime nurodyta, kad valstybė keturioms minėtoms bendrovėms, kurios eksploatuoja atomines elektrines Vokietijoje, iš viso sumokės 2,428 mlrd. eurų kompensaciją.

Išmokos, dėl kurių susitarta po ilgos teisinės vyriausybės ir energetikos bendrovių kovos, padengs tiek nepagamintos elektros energijos sąnaudas, tiek investicijas, kurias įmonės atliko prieš Vokietijai nusprendžiant dėl​​ branduolinio energijos atsisakymo 2011 metais.

„Susitarimas neturi įtakos atominės energijos atsisakymo tempams. Numatyta, kad paskutinė Vokietijos atominė elektrinė bus uždaryta vėliausiai iki 2022 metų pabaigos“, – priduriama pranešime.

Paskelbtasis planas sulaukė plačios visuomenės paramos šalyje, kurioje vyrauja stiprus kovos prieš branduolinės energijos naudojimą judėjimas, kurį pirmiausia paskatino su Šaltuoju karu susijusių konfliktų baimė, o vėliau – tokios nelaimės kaip Černobylio atominės elektrinės sprogimas.

Vis dėlto sprendimas atsisakyti branduolinės energijos reiškė staigų valdančiosios A.Merkel konservatorių partijos politikos pokytį, kurie buvo vos prieš kelis mėnesius sutikę pratęsti seniausių Vokietijos elektrinių naudojimo trukmę.

Energetikos bendrovės, sunerimusios dėl tokių pokyčių, nedelsdamos pateikė ieškinius ir joms buvo priteistos kompensacijos.

2018 metais Vokietijos vyriausybė nustatė kompensacijų, turėjusių siekti šimtus milijonų eurų, mokėjimo sąlygas, tačiau aukščiausias Vokietijos teismas 2020 metais nurodė jas persvarstyti.

Konstitucinis teismas, spręsdamas Švedijos koncerno „Vattenfall“ pateiktą ieškinį, teigė, kad parengtosios sąlygos buvo „nepagrįstos“, nes jose buvo reikalaujama, kad energetikos bendrovės atisakytų branduolinės energijos dar prieš sužinodamos, kokios kompensacijos joms bus išmokėtos.

Penktadienio pareiškime Berlynas teigė, kad naujausias planas leis atsisakyti teisinių ginčų ir įpareigos energetikos įmones nebeteikti naujų ieškinių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius