„Nepriklausomų tiekėjų konkurencija ir vartotojo įgalinimas keisti ir rinktis tiekėją ir lyginti kelių tiekėjų siūlomą kainodarą leis vartotojams gauti finansiškai naudingiausius kainos pasiūlymus“, – rašoma Elektros energetikos įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte.
Energetikos ministerija, lapkritį pateikusi Vyriausybei įstatymo pataisas, nurodo, kad liberalizavimas vyktų trimis etapais nuo 2021 metų sausio.
Pažeidžiami vartotojai pasirinkti tiekėją galėtų paskutiniuoju etapu iki 2023 metų pradžios, be to, jiems bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kaina, jei jie nepasirinks tiekėjo.
Liberalizuojant rinką kartu bus diegiami išmanieji skaitikliai, bus sukurta duomenų kaupimo ir mainų platforma (angl. data hub).
Šiuo metu elektros tiekėjus jau gali pasirinkti verslas, o daugumai buitinių vartotojų elektrą tiekia valstybės valdoma bendrovė „Ignitis“ – kainą jiems kas pusę metų nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Taryba ir toliau reguliuotų elektros persiuntimą, sisteminės paslaugas bei viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Ministerijos skaičiavimais, šios dalys kartu sudaro 52 proc., o įsigijimo ir tiekimo – 48 proc. galutinės elektros kainos.
„Ignitis grupė“ pasisako už elektros rinkos liberalizavimą. Jos vadovas Darius Maikštėnas yra sakęs, kad „jeigu rinka nėra konkurencinga, nematysime naujų paslaugų“.
Savo ruožtu Estijos holdingo „Eesti Energia“ įmonės Latvijoje „Enefit“ buvęs vadovas Janis Bethersas yra teigęs BNS, kad nors liberalizavus rinką kaina vartotojams augtų, paslaugų spektras šį trūkumą nusvertų.
Elektros rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 metais, Latvija – 2015 metais.
