Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 2d. 12:35

Ž.Vaičiūno pozicija dėl Lietuvos elektrinės rėmimo švelnėja

 Žygimantas Vaičiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Žygimantas Vaičiūnas

Energetikos ministro pozicija dėl paramos „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) valdomai Lietuvos elektrinei švelnėja. Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad parama jėgainei iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto gali likti, tik mažesnė. LEG valdančios „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas teigia, kad su ministerija bus ieškoma, kaip optimizuoti devintojo bloko veiklą.

Vyriausybė šią savaitę nepatvirtino energetikos ministro siūlymo naikinti VIAP biudžeto paramos Lietuvos elektrinei – klausimas atidėtas iki liepos vidurio. Ž.Vaičiūnas ir D.Misiūnas ketvirtadienį tarėsi, kaip galima keisti paramos sistemą.

„Iš esmės kalbėjome apie problemą, manau, vienodai suprantame, kad esama sistema yra probleminė ir tą klausimą reikia spręsti“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.

Ministerija siūlė, kad nuo sausio 1 dienos nebebūtų teikiama parama Lietuvos elektrinei strateginiam rezervui užtikrinti. Ž.Vaičiūno teigimu, parama per VIAP Lietuvos elektrinei turi būti suderinta su Europos Komisija kaip valstybės pagalba.

„Iš principo tokia sistema, tokie klausimai turi būti suderinti su Europos Komisija“, – sakė Ž.Vaičiūnas.

Tačiau jis nekomentavo, ar radus būdą, kaip remti elektrinę, tai pavyktų suderinti su Komisija.

Ž.Vaičiūnas teigė kol kas negalintis pasakyti, ar parama liktų, tačiau tikino, kad elektrinės veikla turi būti optimizuojama.

„Ar ji liktų, ar ne, tai yra tolimesnis klausimas, dabar sutarėme įvertinti visas aplinkybes: tiek dujų vartojimą, tiek, sakykime, tokio rezervo poreikį nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Ir kitus momentus. Tai šiandien dar negalėčiau pasakyti, ar ta paslauga turėtų būti apmokama nuo sausio 1 dienos, bet, kaip sakiau, tas būdas, kaip perkama ta paslauga, nėra optimaliausias“, – tikino ministras.

Jo teigimu, sutarta, jog iki liepos vidurio bus ieškoma būdų, kad jėgainės išlaikymas būtų kuo pigesnis.

„Aišku, tuos būdus reikia įvertinti kompleksiškai, bet mano vienas esminis siūlymas buvo labai aiškiai įsivertinti kaštus, nes strateginio rezervo paslauga užsakoma valstybės, bet teikiant šią paslaugą, turbūt negalime kalbėti apie jokias pelno maržas. Mintis tokia, kad kiekvienas vartotojas praktiškai po 0,3 cento moka už šią paslaugą, už tiekimo patikimumą, tai tikrai noriu būti įsitikinęs, kad veikiama pačiu efektyviausiu būdu ir nėra per dideli kaštai“, – tikino Ž.Vaičiūnas.

„Lietuvos energijos“ vadovas D.Misiūnas sako, kad reikia ieškoti būdo, kad Lietuvos elektrinė toliau teiktų rezervo paslaugą. Anot jo, ketvirtadienį „Litgrid“ pristatytas Baltijos šalių elektros gamybos tyrimas rodo, kad generacijos pajėgumai yra reikalingi, tad reikia juos išsaugoti.

Pasak D.Misiūno, Lietuvos elektrinės išlaidas sudaro suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui skirti kaštai, darbuotojų išlaikymas bei kapitalo grąža. Anot jo, sudėtinga mažinti visus šiuos kaštus.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Dalius Misiūnas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Dalius Misiūnas

„Didžioji dalis kaštų, kuriuos šiuo metu dengia VIAP, tai yra SGD terminalo išlaikymo kaštai – vadinamoji dujų galios dedamoji. Tai sudaro daugiau negu pusę, tuomet kita dalis yra pastovieji išlaikymo kaštai, trečia dalis yra grąža nuo kapitalo, pinigai, skirti grąžinti paskoloms“, – BNS sakė D. Misiūnas.

Tačiau, anot jo, elektrinės išlaikymą galima atpiginti, jeigu ji toliau veiks rinkoje, kai biržoje elektros kainos pakyla. Tokiu būdu uždirbtus pinigus jėgainė gali skirti VIAP mažinimui.

„Optimizacija yra labai aiški per to bloko dalyvavimą rinkoje, pernai iš to buvo uždirbti apie 9 mln. eurų, tai nėra mažai, nes visas išlaikymas kainuoja virš 30 mln. eurų. Tai reiškia, kad tie uždirbti pinigai grįžta atgal ir mažina VIAP sumą, jau trečdaliu sumažiname vien dirbdami rinkoje. Kitas dalykas, kai jis dirba rinkoje – rinkos kainos yra mažesnės, tai per tai sutaupome ir čia yra tikrasis optimizavimas. Nubraukti vieną – kitą eurą efekto neduos“, – teigė „Lietuvos energijos“ vadovas.

Energetikos ministerija siūlė, kad energiją gali balansuoti 2016 metais pradėjusios veikti jungtys su Švedija ir Lenkija, todėl nebereikia sisteminio arba dar kitaip vadinamo strateginio rezervo, kurio paslaugą teikia 9-tasis Lietuvos elektrinės blokas, išlaikyti iš VIAP lėšų.

LEG teigimu, toks siūlymas gali kelti grėsmę energetiniam saugumui, nes uždarius 9-tą bloką, gali tekti uždaryti ir 7-tą bei 8-tą blokus, o tai reikš, kad likusiems dujų vartotojams maždaug 44 mln. eurų pabrangs ir SGD terminalo išlaikymas.

„Lietuvos energijos gamyba“ šiemet elektros rezervui užtikrinti iš VIAP biudžeto gavo 34,308 mln. eurų, pernai – 25,146 mln. eurų. Anksčiau 9-asis blokas buvo remiamas per VIAP kvotas – jėgainė gamindavo nustatytą kiekį elektros, už kurį gaudavo nustatytą kainą. Tokia paramos sistema panaikinta nuo 2016 metų.

2012 metais pastatytas 9-tasis blokas, kurį kartu su partneriais Lietuvoje statė Ispanijos koncernas „Iberdrola“, kainavo apie 376 mln. eurų, dalis jo statybai paimtų paskolų iki šiol nėra grąžinta. 168,2 mln. eurų dotaciją jam skyrė donorų finanasuojamas tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondas, 71 mln. eurų paskolą suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), be to, jį finansavo bankų konsorciumas, kuriame buvo „Swedbank“, SEB bankas, „DnB Nord“, „Nordea Bank Lietuva“ ir „Danske“ bankas, dalį lėšų projektui skyrė tuometinė „Lietuvos energija“ (dabar – LEG).

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką