2026-02-04 13:16

Žvarbūs orai sausį lėmė rekordinį elektros vartojimo augimą

Praėjusį mėnesį Lietuvoje įsigalėję šalčiai lėmė nematytą elektros vartojimo augimą. Ne kartą gerintus elektros suvartojimo rekordus lydėjo didelė vėjo ir šiluminių jėgainių gamyba bei išaugę importo srautai, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Pirmosios atramos demontavimo darbai
Pirmosios atramos demontavimo darbai / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Sausio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su gruodžiu, padidėjo 82 proc. nuo 84 Eur / MWh iki 152 Eur / MWh.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo seniai matyti šalčiai visame regione, suvartojimo rekordai ir didelė šiluminių elektrinių gamyba.

„Sausis elektros rinkose pasižymėjo ne vienu rekordu. Neįprasta, tačiau didžiausi pokyčiai įvyko paklausos pusėje. Itin šalti orai lėmė reikšmingai išaugusį šildymo poreikį, o žemos temperatūros lėmė sumažėjusį šildymo įrenginių efektyvumą. Visa tai susidėjo į itin didelį elektros poreikį šildymo reikmėms ir atskleidė šilumos ūkio elektrifikacijos poveikį elektros sistemai.

Didžiausias suvartojimas sausį fiksuotas sausio 21 d. 9:30 val. ir siekė 2586 MW. Senasis rekordas, laikęsis nuo 2024 m. sausio 8 d. pagerintas daugiau nei 300 MW. Bendras viso mėnesio elektros poreikis taip pat pasiekė nematytas aukštumas. Palyginti su gruodžiu ar praėjusių metų sausiu, jis didėjo apie 20 procentų. Dėl taip drastiškai didėjusios elektros paklausos reikšmingai išaugo elektros kainos“, – sako D.Šikšnys.

„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas pastebi, kad šį kartą negalima kaltinti nenuspėjamos atsinaujinančių gamybos, nes vėjo generacija buvo rekordinė.

„Per sausio mėnesį vėjo jėgainės pagamino net 543 GWh, panašiai kaip ir rekordinį gruodį. Tačiau to neužteko išaugusio elektros vartojimo padengimui, pririekė ir daugiau nei dvigubai išaugusios šiluminių elektrinių gamybos, ir didesnių importo srautų. Elektros kainų dinamika toliau skatina perkelti vartojimą į naktį, jei tik tai įmanoma – sausio naktimis rinkos kainos buvo perpus mažesnės nei dienomis“, – teigia D.Šikšnys.

Didžiausia elektros kaina – Baltijos šalyse

Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo nežymiai didesnė nei Lietuvoje, atitinkamai 153 Eur / MWh ir 154 Eur / MWh. Lenkijoje kaina siekė 143 Eur / MWh. Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – apie 70–90 Eur / MWh.

Vidutinė elektros kaina sausio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 152 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2024 ir 2025 metais ji atitinkamai siekė 117 ir 89 Eur / MWh.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1477 GWh, tai yra 23 proc. daugiau nei gruodį. Bendrai Lietuvoje per sausį buvo pagaminta 951 GWh elektros energijos – 24 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 764 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros energijos poreikio*.

Daugiausiai pagamino vėjo elektrinės

Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gamino daugiausiai – 57 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 8 proc. nuo 503 GWh iki 543 GWh. Saulės jėgainių gamyba padidėjo 70 proc. nuo 9 GWh iki 16 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba siekė 267 GWh, hidroelektrinių generacija – 61 GWh, o kitų elektrinių generacija – 64 GWh.

Bendras importo kiekis padidėjo 14 proc. nuo 619 GWh iki 707 GWh, palyginti su gruodžio duomenimis. Sausį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 65 proc., iš Latvijos 28 proc. ir 7 procentus iš Lenkijos. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 6 proc. nuo 134 GWh iki 142 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 55 proc., 44 proc. į Lenkiją, o likęs 1 proc. į Švediją.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą