Dabar populiaru
Publikuota: 2014 rugsėjo 30d. 12:36

Žygimantas Mauricas: „Dėl euro baimės išaugę būsto pardavimai po Naujųjų kris“

Žygimantas Mauricas
„Nordea“ nuotr. / Žygimantas Mauricas

Pasikeitus valiutoms keičiasi ir žmonių išlaidavimo įpročiai. Žmonės linkę labiau taupyti. Taip pat sprogsta ekonomiką kaitinę pirkėjų lūkesčių burbulai. Pavyzdžiui, iki euro įvedimo nekilnojamąjį turtą skubėję įsigyti žmonės 2015 metais turėtų elgtis gerokai racionaliau.

„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min.lt teigė, kad Lietuvos augimo prognozės jau buvo peržiūrimos į pesimistinę pusę ir tai gali tekti daryti dar kartą. Tai priklauso ir nuo objektyvių geopolitinių aplinkybių, ir nuo žmonių psichologijos. Pasak jo, Estijos pavyzdys rodo, kad ir euro zonai priklausančios valstybės, kurių finansai tinkamai subalansuoti, neišvengia nuosmukių, kuriems būtina ruoštis.

– Valdantieji prabilo apie galimą mokestinių lengvatų šildymui panaikinimą, nors anksčiau patys siūlė naujas PVM lengvatas – pavyzdžiui, mėsai. Ar tai rodo, kad reikia ruoštis galimiems finansiniams iššūkiams 2015 metais?

Naikinti lengvatas tikrai geriau, nei kelti mokesčius.

– Šiuo metu yra labai tinkamas metas atsisakyti lengvatos šildymui. Gamtinių dujų kaina Lietuvai buvo sumažinta. Pasaulinės tendencijos rodo naftos kainos kritimą. Vartotojai lengvatos panaikinimo beveik nepajus.

Šildymo kaina galėtų mažėti, jeigu lengvata liktų, tačiau tai sprendimas, apie kurį kalbama jau seniai. Ji nėra efektyvi, nes didžiąją dalį naudos gauna turtingesni gyventojai, kurie gyvena miestuose, turi didesnius butus. Ši lengvata mažino žmonių motyvaciją renovuoti būstą.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šilumos punktas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šilumos punktas

Žinoma, ateinančiais metais reikia išlaikyti finansų tvarumą. Pirmas geras žingsnis buvo tai, kad valdžia nepasidavė pagundai įvedinėti naujų lengvatų (pavyzdžiui, mėsai). Antras žingsnis yra egzistuojančių lengvatų naikinimas. Tai yra tikrai geriau, nei kelti mokesčius.

– Kaip manote, ar valstybės užsibrėžti finansiniai tikslai įgyvendinami? Kaip juos gali veikti euro įvedimas ir kitos aplinkybės?

Dabar neapibrėžtumo padaugėjo. Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir komerciniai bankai, taip pat ir mūsų, sumažino ekonomikos augimo prognozes.

– Biudžeto surinkimas priklauso nuo šalies ekonominės situacijos. Dabar neapibrėžtumo padaugėjo. Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir komerciniai bankai, taip pat ir mūsų, sumažino ekonomikos augimo prognozes.

Yra nemaža tikimybė, kad jas teks mažinti dar labiau. Nepamirškime, kad vis dar tęsiasi Europos Sąjungos ir Rusijos ekonominis karas. Taip pat svarbu, kad pačioje euro zonoje ekonomika stoja.

Daug lūkesčių yra dedama į Europos centrinį banką, kuris paskelbė, kad skatins ekonomikos augimą, tačiau tikrai negalima garantuoti, kad tai pavyks greitai padaryti.

Grėsmių yra ir akivaizdu, kad augimas, kuriuo galime džiaugtis dabar, toli gražu nėra garantuotas. Jį reikia sugeneruoti. Estijos pavyzdys šių metų pradžioje rodo, kad net ir Baltijos regiono valstybė, kuri susitvarkė savo finansinę sistemą ir įstojo į euro zoną, gali išgyventi ekonomikos smukimą. Tikrai nėra garantijos, kad Lietuvos vienas ar kitas ketvirtis nebus neigiamas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Estai mojuoja Estijos vėliavėlėmis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Estai mojuoja Estijos vėliavėlėmis

Atsižvelgiant į tai reikia atsargiau planuoti biudžetą ir vertinti visus scenarijus. Labiau diržų veržtis jau nelabai yra kur, todėl reikia ieškoti būdų padidinti valstybės pajamas kitais būdais. Mokesčių lengvatų atsisakymas buvo vienas iš pirmųjų žingsnių.

– Kaip gali keistis pirkėjų įpročiai kitais metais? Ar žmonės nebus linkę mažinti savo vartojimo ir labiau taupyti pasikeitus valiutoms?

Estijoje ir Latvijoje situacija buvo analogiška, kai daugiau nei trečdalis gyventojų baiminosi spartaus kainų augimo, tačiau šios baimės netapo realybe.

– Nerimą kelią pastaruoju metu suprastėjusios gyventojų nuotaikos. Mano vertinimu, jos suprastėjo nepagrįstai. Tam įtaką darė du pagrindiniai veiksniai. Vienas jų – situacija Rusijoje ir kiek perdėta ekonominio karo baimė.

Lietuva ekonomiškai nukentės, tačiau poveikis nebus toks didelis.

Taip pat baiminamasi sparčiai augsiančių kainų dėl euro įvedimo. Estijoje ir Latvijoje situacija buvo analogiška, kai daugiau nei trečdalis gyventojų baiminosi spartaus kainų augimo, tačiau šios baimės netapo realybe.

– Kokie ekonomikos sektoriai tai pajus labiausiai?

– Daugiau nerimo keliantis veiksnys yra nekilnojamojo turto rinka. Nuo jos labai priklauso vidaus vartojimas. Pirmą pusmetį rinka buvo itin aktyvi, tačiau didesnė dalis būsto buvo perkama grynaisiais. Gyventojai norėjo išleisti turimas santaupas prieš Lietuvai tampant euro zonos nare. Vieni galvojo, kad kils kainos, kiti tiesiog norėjo išleisti grynuosius, kad jų nereiktų keisti.

Dabar aktyvumas ima mažėti. Tikėtina, kad įsivedus eurą kainų augimo lūkesčiai nepasitvirtins, grynieji bus išleisti, todėl nekilnojamojo turto sandorių skaičius ženkliai sumažės. Tai neigiamai veiks vidaus vartojimą, nors dėl prognozuojamo darbo užmokesčio augimo mes tikimės vidaus vartojimo padidėjimo.

Resta nuotr./Lietuviai – statybininkų tauta
Resta nuotr./Lietuviai – statybininkų tauta

Kita didelė problema – šešėlinė ekonomika, kuri stipriai išaugo per krizę ir, atrodo, kad nuo to laiko jos mastai nesumažėjo. Grėsmė mokesčių surinkimui, jei gyventojų nuotaikos prastės, yra tikrai nemaža. Rezultatai gali būti gerokai prastesni, nei tikimasi šiuo metu. Stabilumo Lietuvos ekonomikai trūksta ir valstybės biudžetui tai nėra teigiamas ženklas.

Eurą pasitinkant
Eurą pasitinkant

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką