Pasak Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinio direktoriaus Dainiaus Vilčinsko, įsigytas obligacijas bus siekiama parduoti antrinėje rinkoje.
„Išskirtiniais atvejais svarstysime eiti į akcinį kapitalą, bet tikrai neisime į tokias situacijas, kad įsigytume didžiąją dalį įmonės akcijų. Nėra intencijos perimti įmonių valdymą iš akcininkų, į kurių įmones fondas investuos“, – antradienį D.Vilčinskas.
Jis pabrėžė, kad fondo tikslas nėra tapti sunkumų turinčių įmonių akcininke bei kištis į jų valdymą.
Finansų ministras Vilius Šapoka taip pat tvirtino, kad net ir atėjus į įmonių akcinį kapitalą, fondas turėtų aiškų tikslą – iš jo pasitraukti.
„Tai yra laikina priemonė, su aiškiu tikslu pasitraukti“, – sakė V.Šapoka
Anot D.Vilčinsko, įmonėms bus skolinama už minimalią kainą, panašią, už kurią pastaruoju metu skolinasi valstybė. Jis tvirtino, kad fondas sieks generuoti teigiamą grąžą, tačiau teigia suprantantis, jog bus skolinama su „iššūkiais susiduriančioms įmonėms“.
Pagrindinis fondo tikslas bus skolinti su problemomis per pandemiją susidūrusioms reikšmingoms įmonėms, kurios turi problemų pasiskolinti rinkoje
„Mūsų fokuse – vidutinės ir stambios įmonės, kurios neturi finansavimo alternatyvų, veikiančios svarbiose šaliai sektoriuose ir pačios yra svarbios, kurių praradimas galėtų reikšti papildomus praradimus darbo rinkoje“, – tvirtino D.Vilčinskas.
Anot jo, į fondą jau kreipėsi apie 20 įmonių, tarp kurių yra ir labiausiai nuo pandemijos nukentėjusio turizmo ir apgyvendinimo sektoriaus atstovai.
„Tačiau yra ir gamybinių įmonių, kurių eksporto rinkos patiria daugiau iššūkių. Taip pat yra didmeninių, mažmeninių prekybos įmonių“, – teigė VIVA vadovas.
Fondas praplės įvairovę
D.Vilčinskas fondo pradžios renginyje sakė, kad dar vienas svarbus fondo tikslas – skatinti kapitalo rinką. Esą finansavimo prieinamumo ribotumas, kuomet verslui sunku pasiskolinti palankiomis sąlygomis, įmonėms sukelia papildomų iššūkių.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė naująjį fondą vertinantis kaip papildomą finansinį instrumentą ir galimybę įmonėms pasiskolinti palankiomis sąlygomis.
„Su fondo įsteigimu platėja kapitalo rinkos aspektas Lietuvoje. Besidominčių tikrai yra daug, bent jau keliolika, o Lietuvai tai yra neblogas startas“, – sakė V.Vasiliauskas.
„Kalbame ne tik apie skolos instrumentus, bet ir apie kapitalo, hibridinius instrumentus. Žiūriu į projektą kaip į dar vieną galimybę, kaip į rinkos sąlygomis veikiantį projektą“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, su fondu norėjosi startuoti kiek greičiau, galbūt dar pavasarį ar vasaros pradžioje.
„Pagaliau turim spalį, bet geriau vėliau, nei niekada“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius pabrėžė, kad didesnės įmonės krizės sąlygomis gali atsilaikyti kiek ilgiau, nei smulkios
„Smulkiesiems tai atsiliepė tuoj pat, stambūs, vidutiniai verslai kenčia ir gali kentėti dar kurį laiką, bet vis tiek yra riba, kai reikia papildomų stimulo, išteklių, kad išlaikytum turėtą padėtį, turėtum galimybę plėstis, tai fondas yra vienas iš instrumentų, kuris galės suteikti tą atokvėpį“, – sakė R.Sinkevičius.
Fondas veiks kaip komanditinė ūkinė bendrija, o jos komanditorė bus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi bendrovė „Valstybės investicinis kapitalas“. Fondo veiklai įsteigta ir kita įmonė – Finansų ministerijos valdoma VIVA. Valstybė į pastarosios įmonės kapitalą investuoja 1 mln. eurų, o į pirmosios – 100 mln. eurų.
Numatyta, kad Vyriausybė pradžioje investuos 100 mln. eurų ir garantuos iki 400 mln. eurų vertės obligacijų, kurios bus išleistos papildomoms lėšoms į fondą surinkti. Tikimasi, jog dar 500 mln. eurų bus pritraukta į fondą iš privačių investuotojų. EK gegužę pritarė šiai Lietuvos valstybės pagalbos schemai.
