Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 10d. 09:22

Dešimt valdančiųjų iniciatyvų šį rudenį, kurios palies mūsų pinigines

Piniginė
123rf.com / Piniginė
Seime ir Vyriausybėje šį rudenį netrūks diskusijų apie naujas išmokas ir naujus mokesčius – nuo didesnės minimalios mėnesinės algos ir augančių pensijų iki įvairių mokestinių lengvatų atsisakymo ir didesnio automobilių taršos mokesčio. 15min atrinko 10 svarbiausių siūlomų teisės aktų projektų, kurie labiausiai paliestų gyventojų ir verslų pinigines.

Vienas svarbiausių projektų, kurį šį pusmetį svarstys Seimas – 2022 metų valstybės biudžeto projektas.

Pernai pagrindiniu tikslu kėlęs pandemijos suvaldymą, Seimas 2021 metų biudžetą patvirtino su seniai matytu viešųjų finansų deficitu – 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris metų viduryje buvo pamažintas iki 6,5 proc. BVP.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biudžetas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biudžetas

Tačiau šiais metais valdantieji nusiteikę ryžtingiau. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas 15min tvirtino, kad svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą bus svarbu neperžengti 3 proc. nuo BVP deficito kartelės.

„Tarptautinis tvarių finansų standartas yra, kad fiskalinis deficitas nebeviršytų 3 proc. BVP. Ekonomika jau šyla, todėl tai dar vienas papildomas argumentas, kad deficitą reikia mažinti, nes skatindami ekonomiką prie teigiamo atotrūkio tik didinsime kainas. Suvaldyti deficitą bus labai svarbu“, – pabrėžė M.Majauskas.

Tiesa, finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu „Verslo žinioms“ minėjo didesnius galimo kitų metų biudžeto deficito skaičius – 3,5–4,2 proc. BVP.

Visgi net jei bus orientuojamasi į 3 proc. BVP kartelę, M.Majauskas pabrėžia, kad diržų veržtis tikrai nereikės, nes optimistiškai nuteikia viršplaninių pajamų surinkimas – pelno mokesčio surinkimas viršija lūkesčius, sparčiai renkamas ir gyventojų pajamų mokestis (GPM).

„Tiek išlaidos, tiek pajamos augs, tačiau pajamų augimas turi išlikti spartesnis nei išlaidų augimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiais metais buvo pakankamai reikšmingos vienkartinės išlaidos, susijusios su pandemijos valdymu, migrantų krize. Turime numatyti tam tikrą rezervą ir ateityje, bet tikėtina, kad vienkartinių išlaidų bus mažiau“, – prognozavo Seimo BFK pirmininkas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Mažinti biudžeto deficitą pataria ir ekonomistai. „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad biudžeto kontekste laukia itin sudėtingas ruduo, nes teks išlaviruoti tarp rizikų dar labiau įkaitinti ekonomiką ir pastangų apsaugoti labiausiai pažeidžiamas visuomenės grandis.

„Tokiomis aplinkybėmis, kai sparčiai auga ekonomika, atlyginimai ir kainos, o palūkanų normos vis dar prisegtos prie grindų, skatinti ekonomikos fiskaliniais svertais nereikėtų, nes tai kaitina ir taip nežemą ekonomikos temperatūrą. Reikėtų, priešingai, pasirūpinti atsargomis, o mūsų atveju, bent jau mažinti deficitą”, – 15min sakė ekonomistė.

2022-ųjų biudžeto projekto svarstymuose, neabejotinai, kaip ir kasmet kunkuliuos daugiausia aistrų. Tačiau svarbių diskusijų šiemet bus ir daugiau. Vien Seimas rudens sesijoje iš viso ketina svarstyti net 430 teisės aktų projektų – nuo švietimo iki sveikatos apsaugos ir žaliojo kurso.

15min atrinko 10 svarbiausių Seimo ir Vyriausybės iniciatyvų, kurios, jeigu bus priimtos, turės tiesioginę įtaką mūsų piniginėms – vienos išmokų ir mokestinių lengvatų pavidalu jas papildys, o kitos priešingai – paplonins.

1. Mokesčių reforma

Ekonomistai, verslas ir gyventojai su nerimu, smalsumu ir šiokiu tokiu skepsiu laukia, kokių revoliucijų Lietuvos mokesčių sistemoje pasiūlys ir kiek papildomų pajamų į biudžetą atras daugiau nei pusmetį dirbusi ekspertų, verslo ir valdžios institucijų darbo grupė.

Būtent jos pasiūlyti pokyčiai gali paliesti didžiausios dalies gyventojų ir verslo finansus, nes turėtų nelikti dalies lengvatų ar atsirasti papildomų mokesčių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokesčiai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokesčiai

Šiemet vasarį darbą pradėjusi Finansų ministerijos suburta Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė išsikėlusi ambicingą uždavinį – peržiūrėti šalyje galiojančius mokesčius ir mokestinių lengvatų už 790 mln. eurų bei įvertinti, kaip pasiekti teisingesnę mokesčių sistemą ir surinkti daugiau mokesčių į biudžetą.

Šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis nagrinėjusi darbo grupė jau aptarė ir įvairių mokestinių lengvatų reikalingumą – nuo taikomų taršiam kurui iki paveldimam turtui, ir teisingesnio apmokestinimo variantus, kaip platesnį nekilnojamojo turto mokestį, labiau apmokestinant ne pagrindinį būstą, bet sodo namelius ar garažus.

Rugsėjo pabaigoje darbo grupė susirinks į paskutinį posėdį, kur aptars pajamų nelygybės mažinimą, o spalį jau ketina pristatyti Vyriausybei teiktinus sprendimus.

Visgi valdantieji pabrėžia – skubių pertvarkų nebus. M.Majauskas 15min tvirtino, kad kokie bebūtų priimti sprendimai, jų įsigaliojimas neturėtų prasidėti anksčiau nei po šešių mėnesių ar net metų.

„Skubotų sprendimų mokesčių srityje neplanuojame, bet diskusijos tikrai vyks“, – pabrėžė M.Majauskas.

Skubotų sprendimų mokesčių srityje neplanuojame, bet diskusijos tikrai vyks, – pabrėžė M.Majauskas.

Neturėdami prieš akis darbo grupės pasiūlymų, ekonomistai nesiryžta kol kas vertinti mokesčių reformos, tačiau neslepia, kad žvelgia į ją atsargiai.

„Brandnomikos“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad mokesčių reforma daroma netinkamu laiku, nes šiandien, kol dar neįveikėme pandemijos ir išlieka tam tikras neapibrėžtumas, bet koks mokesčių pakeitimas gali įnešti daugiau painiavos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

„Daryčiau mokesčių reformą, bet nustatyčiau didelį laiko tarpą, kada įsigalios – po 2–3 metų, kad įmonės laisviau galėtų veiklą planuoti, nes planuoti kitų metų biudžetą, kai nežinai, kiek mokesčių mokėsi, gana sunku“, – sakė ekonomistas.

I.Genytė-Pikčienė sutinka, kad mokestinės sistemos kaitaliojimas – labai jautri sritis, kuri sukuria didžiulį neapibrėžtumą gyventojams ir verslui, prastina verslo klimatą šalyje, tad liestis prie mokesčių tarifų derėtų kiek galima rečiau.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

Vis dėlto ji primena, kad ekonomistai jau daugelį metų pabrėžia, kad mokesčių sistemos (drauge ir lengvatų) peržiūros Lietuvai reikia tam, kad turėtume paprastą ir lakonišką mokesčių sistemą, kuri atitiktų mokesčių aiškumo, neutralumo, teisingumo ir lygybės principus.

2. MMA – 730 eurų

Jau nuo kitų metų pradžios net 127 tūkst. turėtų papilnėti mažiausiai uždirbančių darbuotojų piniginės.

Vyriausybės linkusi pritarti, kad nuo 2022 metų pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje didėtų iki 730 eurų prieš mokesčius. Tai būtų vienas sparčiausių kilimų per dešimtmetį – MMA paaugtų 88 eurais, arba 13,6 proc.

Trišalė taryba, atstovaujama profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės, dėl MMA augimo nesutaria – darbdaviai tokiam atlyginimų kėlimui priešinasi, vadindami tokį Vyriausybės siūlymą mokesčių kėlimu ir politizuotu sprendimu, bandant įtikti vienai visuomenės grupei.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darbininkas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darbininkas

O galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022 metų biudžeto projektas.

Dėl to, ar reikia kelti MMA, ar ne, nesutaria net ekonomistai.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto katedros vedėjas Algirdas Bartkus mano, kad MMA kėlimo klausimas svarstomas laiku, šių darbuotojų derybinės pozicijos derantis dėl darbo užmokesčio yra pačios silpniausios.

„Šitie žmonės niekada neišsiderės darbo užmokesčio prieaugio, nes jie nesugeba dirbti kito darbo, tik tą, kuris nereikalauja įgūdžių. Tokiu atveju, šių asmenų vartojimo galimybės lyginant su kitais, menktų. Vyriausybė turėtų imtis trečios pusės vaidmens ir surasti kompromisinį variantą“, – 15min sakė ekonomistas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Dr. Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Dr. Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas

I.Genytė-Pikčienė sutinka, kad MMA kėlimo svarstymai šiemet tikrai turi daugiau argumentų „už“, nei prieš keletą metų, kuomet nebuvo jokio infliacinio spaudimo. Vis dėlto 14 proc., ekonomistės nuomone, yra itin didelis šuolis, kuris neša ne vieną grėsmę ekonomikai.

„Apskritai, būtų labai sveika depolitizuoti šį atlyginimų adaptacijos procesą pasirinkus objektyvų indeksavimo algoritmą pagal makroekonominius parametrus, kaip tai vyksta su pensijomis. Be to, reikėtų susieti jį ir su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD). Tiesa, šiuo metu MMA yra gerokai atitrūkęs nuo NPD ir šių dydžių sulyginimas būtų per daug skausmingas biudžetui. Vis dėlto visą atlyginimų augimo naštą krauti verslui yra rizikinga”, – mano I.Genytė-Pikčienė.

Tiek I.Genytės-Pikčienės, tiek A.Izgorodino nuomone, MMA kilstelėjimas sukelia spaudimą kelti ir kitus atlyginimus, o kaistančioje ekonomikoje tokia paskata nėra naudingas dalykas.

Kitąmet didės atlyginimai ir viešajame sektoriuje – ketinama padidinti viešojo sektoriaus įstaigų kvalifikuotų darbuotojų minimalios pareiginės algos koeficientus, todėl turėtų šiek tiek paaugti ir darbo užmokestis valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.

3. NPD kėlimas 50-čia eurų

Prezidento Gitanos Nausėdos iniciatyva didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), taip siekiant padidinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas, pavasarį Vyriausybės nebuvo sutikta su dideliu entuziazmu.

Prezidentūra viliasi, kad Seimas NPD didinimui 50-čia eurų – iki 450 eurų – pritars rudenį.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Tačiau valdantieji jau ne kartą pabrėžė, kad šiuo metu yra vykdoma kompleksinė mokesčių lengvatų peržiūra, todėl NPD didinimo klausimas turėtų būti nagrinėjamos darbo grupės rėmuose.

„Visi mokesčiai turėtų būti svarstomi kartu, turėtų būti matomas visas paveikslas, kuris leistų priimti atitinkamus sprendimus. Nemanau, kad turėtume vieną ar kitą projektą analizuoti atskirai“, – 15min sakė M.Majauskas.

4. Spartesnis pensijų augimas, vienišo asmens išmokos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti pensijų indeksavimo tvarką, įtvirtinant spartesnį nei iki šiol pensijų augimą. Didžiausią poveikį pajustų mažiausias pensijas gaunantys bei daugiau įmokų sumokėję pensininkai (turėję didesnes pajamas ir didesnį darbo stažą), teigia ministerija.

Už mokėtas socialinio draudimo įmokas planuojama didesnė socialinio draudimo pensijos individualioji dalis, augs pensijos tų, kurie sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Senjorai
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Senjorai

O asmenims, turintiems nuo minimalaus iki būtinojo stažo, siūloma mokėti visą bazinę pensiją, o ne jos dalį, proporcingą turimam stažui. Taip siūloma bent minimalų stažą turintiems pensininkams įvesti pensijos „grindis“.

Spartesnis pensijų indeksavimas ir papildomas procentas galios tol, kol vidutinė senatvės pensija pasieks 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, arba kol pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis sumažės iki 25 proc. Skaičiuojama, kad vidutinė pensija 50 proc. VDU turėtų pasiekti jau 2024 metais. Planuojama, kad vidutinė pensija 2024 metais viršys 530 Eur.

Justinos Lasauskaitės / 15min.lt nuotr./Senjorai mieste
Justinos Lasauskaitės / 15min.lt nuotr./Senjorai mieste

Tačiau šis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas sulaukė ekspertų kritikos. Pasak I.Genytės-Pikčienės, pensijų indeksavimo tvarka buvo įvesta tam, kad politikai nesiliestų prie šio instrumento savo trumpalaikiams politiniams tikslams pasiekti.

„Dabar pats indeksavimas tampa tokiu įrankiu, nes vis keičiamos taisyklės. Socialinio draudimo pensijų pakeitimai mažina sąsajas tarp įmokų ir išmokų, tad yra grėsmių, kad sąžiningai visą gyvenimą mokėję įmokas žmonės nusivils, jaunesniems taip irgi siunčiama aiški demotyvuojanti žinia, gali išaugti šešėlinių pajamų rizika”, – mano ekonomistė.

A.Bartkus taip pat kritikuoja tokį valdančiųjų pasiūlymą, teigdamas, kad šiuo metu turime socialinio draudimo sistemą, kuri veikia ilgu laikotarpiu – gerais laikais, kai darbo užmokesčiai auga, didiname socialinio draudimo perteklių, o vėliau jį panaudosime ekonominio nuosmukio metu.

„Perteklinis indeksavimas, nesuderintas su realiomis galimybėmis, papildomos socialinės draudimo išmokos vienišiems asmenims, išbalansuos socialinio draudimo sistemą“, – sakė jis.

Nuo liepos 1 d. galima teikti prašymus vienišo asmens išmokai gauti. Paskirtos išmokos bus mokamos nuo šių metų lapkričio.

5. Automobilių taršos mokestis

Seimo rudens sesijoje ketinama keisti Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio tvarką. Iki šiol tokį mokestį reikėjo mokėti pirmą kartą registruojant transporto priemonę. Dabar Aplinkos ministerija siūlo, kad tokį taršos mokestį automobilių savininkai mokėtų ne tik registruodami mašiną, kaip ir iki šiol, bet ir kasmet.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Transporto spūstis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Transporto spūstis

Vienkartinis registracijos (taršos) mokestis galėtų siekti nuo 115 eurų iki 2258 eurų, o kasmetinis mokestis už automobilio naudojimą (taršą) – nuo 29 iki 564 eurų.

I.Genytė-Pikčienė sako, kad, iš vienos pusės, Lietuvai reikia keistis ir tvarkyti savo autoparką, nes ES žaliojo kurso taršos reikalavimai tik griežtės, tad toks mokestis keičia gyventojų elgseną ir pasirinkimus tvarumo link. Iš kitos pusės, toks mokestis – tai papildoma mokestinė našta gyventojams, kelia klausimų ir jo administravimo ir surinkimo našta biudžetui.

6. Vaiko priežiūros atostogų apmokėjimas

Šį rudenį bus svarstomi pokyčiai, kurie palies jaunus tėvus – siūloma pertvarkyti ir vaiko priežiūros atostogų tvarką bei apmokėjimą.

Vienas svarbiausių pokyčių – vaiko priežiūros atostogos ilgėtų, o išmokos, panašu, mažėtų.

Šiuo metu vaiko priežiūros išmokos mokamos už 12 arba 24 mėnesius, o jei įstatymo pataisos būtų priimtos – už 18 arba 24 mėnesius.

Tačiau išmokos dydis, tikėtina, sumažėtų, nes siūloma, kad pasirinkus gauti išmoką 18 mėnesių, vienam iš tėvų būtų mokama 60 proc. buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, kai dabar vienerius metus mokama 77,58 proc.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Motinystė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Motinystė

O pasirinkus išmoką gauti dvejus metus, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių būtų 45 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ (dabar – 54,31 proc.), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 25 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ (dabar – 31,03 proc.)

Tiek mama, tiek tėtis turės po 2 mėnesius neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų per kuriuos siūloma mokėti 78 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ vaiko priežiūros išmoką.

7. Finansinės paskatos jaunų šeimų būstui regionuose

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju nuosavu būstu šalies regionų teritorijose, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo pataisas, pagal kurias trumpinamas laikotarpis, po kurio jaunai šeimai nebereikės grąžinti gautos subsidijos, jei ji norės būstą parduoti.

Taip pat gerinamos pažymų, patvirtinančių teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, išdavimo sąlygos.

123RF nuotr./Nekilnojamasis turtas
123RF nuotr./Nekilnojamasis turtas

I.Genytė-Pikčienė tai vadina daugiau populistiniu sprendimu, nes paprastai tokios priemonės sukuria rizikas problemoms ateityje. Jos nuomone, susiviliojusios galimybe jaunos šeimos keliasi į regionus neįvertinusios darbo rinkos ir atlygio perspektyvų, kurios nėra palankios, o vėliau susiduria su tokio nekilnojamojo turto likvidumo problema ir apribotomis vidinės migracijos galimybėmis.

SADM taip pat siūlo didinti teikiamos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti prieinamumą, sudaryti palankesnes sąlygas nuomotis socialinį būstą. Planuose – ir subsidijų dydžių būsto kredito daliai apmokėti nepasiturintiems asmenims ar šeimoms didinimas.

8. Pelno mokesčio lengvata keliantiems atlyginimus

Prezidentūra siūlo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas – skatinti įmones didinti darbo užmokesčio fondus priimant daugiau darbuotojų, didinant darbo užmokestį. Darbdaviams pelno mokesčio lengvata siūloma, jei darbo užmokesčio fondas auga bent 8 procentais.

I.Genytės-Pikčienės nuomone, šis pasiūlymas ekonomikos augimui nėra palankus, nes spartus atlyginimų augimas negali būti tikslas pats savaime. Tikslas tūrėtų būti tvari ir subalansuota plėtra.

„Skatindami didinti algas ir darbo užmokesčio fondą rizikuojame produkcijos konkurencingumu. Be to, visiškai skirtingas galimybes pasinaudoti tokiu paskatinimu diktuoja daug tam tikrų specifinių veiksnių, kaip skirtingos sektorių prigimtinės savybės, ar net įmonės dydis, vystymosi brandos etapas. Geriau neišradinėti dviračio, o naudotis pasiteisinusia, laiko patikrinta kitų šalių patirtimi“, – siūlo ekspertė.

9. Dvigubai didesnės vaikų globos išmokos

SADM siūlo beveik dvigubai didinti išmoką šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius.

Tikimasi, kad didesnė parama globojamiems (rūpinamiems) vaikams pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas bei paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Globėjų dienos piknikas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Globėjų dienos piknikas

Siūloma ne tik padidinti, bet ir diferencijuoti globos (rūpybos) išmokos dydį pagal vaiko amžių ir poreikius. Taip pat siūloma pratęsti globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimą buvusiam globėjui, kai buvęs globotinis pas jį lieka gyventi ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau iki jam sukaks 23 metai.

10. Bankų pelno mokesčio likimas

Aršias diskusijas sukėlęs, nuo 15 proc. iki 20 proc. pakeltas bankų pelno mokestis, vasarą ir vėl grįžo į politinę darbotvarkę. Konstituciniam Teismui (KT) gegužę nutarus, kad šio įstatymo priėmimas pažeidė Konstituciją, nes įsigaliojo iškart, o ne po pusmečio, kaip yra reikalaujama, Seimas turi iš naujo apsispręsti, koks bus trejiems metams numatyto didesnio bankų pelno mokesčio likimas.

Nesiimant jokių veiksmų, didesnį pelno mokesčio tarifą bankams numatantis įstatymas 2022 metų liepą baigia galioti ir bankai Lietuvoje ir vėl mokės tokį pat pelno mokestį, kaip ir kitos įmonės.

„Diskusijos gali būti visokios, pasiūlymų gali rastis. Aš kol kas nematau priežasčių sugrąžinti 15 proc. tarifą, manau, kad turi būti 20 proc.“, – 15min sakė M.Majauskas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

27:31
01:05
00:53

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką