Neišleiskite daugiau nei uždirbate. Suskaičiuokite, kiek per mėnesį iš viso uždirbate ir kiek išleidžiate – jūsų išlaidos negali viršyti pajamų.
„Susidarykite mėnesio biudžetą ir paskirstykite išlaidas: kiek išleisite maistui, būsto mokesčiams, vaikų mokslams. Apgalvokite, kokios šeimos ar metų šventės laukia šį mėnesį ir numatykite joms biudžetą, – pataria R.Mikaliūnas. – Dalį savo mėnesio pajamų skirkite atsarginei „kišenei“, tai yra nenumatytiems atvejams: gyvybės draudimui, ligų ir traumų draudimui. Panašiai tiek atsidėkite ilgalaikiam taupymui, pensijai. Nepamirškite ir malonių dalykų: kas mėnesį dalį savo pajamų atsidėti atostogoms.“
Laiku apmokėkite įsipareigojimus ir sąskaitas. Jei turite įsipareigojimų bankui, lizingo bendrovei, būsto nuomotojui, stenkitės juos visuomet apmokėti sutartu laiku.
„Visos sąskaitos turi vieną bruožą: terminą, iki kurio jos turi būti apmokėtos. Visi terminai irgi turi vieną bruožą: kalendoriuje jų vieta nepasikeičia, nepriklausomai nuo to, turime mes pinigų ar ne, – teigia ekspertas. – Įsipareigojimų nevykdymas gali pakenkti jūsų kredito istorijai, dėl to skolinimosi sąlygos ateityje gali gerokai pablogėti. Niekuomet neatidėliokite šių sąskaitų apmokėjimo. Naujo televizoriaus irgi reikia, bet tik po to, kai laiku apmokėti visi įsipareigojimai.“
Įvedus eurą nepasiduokite mažesnių kainų iliuzijai. Su naująja valiuta – euru – kaip ir bet kuria naujove reikia „susigyventi“. Perėjus prie euro, daliai žmonių naujos prekių ir paslaugų kainos pasirodys mažesnės, o tai gali padidinti išlaidas.
„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad duona parduotuvėje kainuoja mažiau. Pavyzdžiui, 1,05 euro už duonos kepalą gali pasirodyti pigiau nei 3,66 litai. Dabar pažvelkite į savo piniginę: joje – 29 eurai vietoj anksčiau buvusių 100 litų. Tad mažiau nereiškia pigiau“, – įspėja R.Mikaliūnas.
Ugdykite įprotį atsidėti lėšų taupymui. Įpratinkite save vos tik gavus pinigų atsidėti dalį jų taupymui. Jei esate jaunas, iki 30 metų, ne taip svarbu, kokią dalį lėšų atidėsite, 8 ar 10 proc. – tai darant periodiškai suma sparčiai didės.
„Planuodami mėnesio biudžetą, pajamas skaičiuokite jas jau sumažinę kaupimui skiriamų pinigų suma. Vertėtų pasirūpinti, kad kaupimui skiriami pinigai iš jūsų sąskaitos būtų nurašomi automatiškai, pavyzdžiui, tiesioginio debeto būdu“, – komentuoja ekspertas.
Planuokite sezonines išlaidas. Dauguma žmonių atostogauja vasarą ir žiemą. Tačiau vasarą daugiau pramogauja, žiemą – padaugėja rūpesčių dėl mokesčių už šildymą.
„Planuoti ir taupyti atostogoms patariame visus metus: po Kalėdų pradėkite taupyti vasaros atostogoms, o baigiantis vasarai – pradėkite ruoštis žiemos pramogoms“, – tikina R.Mikaliūnas.
Turėkite daugiau vertingo turto. Kuo didesnė dalis jūsų turimo turto kuria pridėtinę vertę, tuo finansiškai sėkmingesni esate.
„Pridėtinę vertę kuriančio turto pavyzdžiai galėtų būti gyvybės draudimas, investiciniai ir pensijų fondai, vertybiniai popieriai, taip pat nuomai skirtas nekilnojamasis turtas bei kitas turtas, kurio vertė laikui bėgant turi augti, pavyzdžiui, meno dirbiniai, senoviniai automobiliai, – vardija profesionalus finansų konsultantas. – Pridėtinės vertės nekuriančiam turtui galima priskirti privačiam naudojimui skirtas transporto priemones, buitinę ar kompiuterinę techniką.“
Kiekviename žingsnyje stenkitės sutaupyti. Pagalvokite, galbūt įmanoma jums įprastas paslaugas pakeisti pigesnėmis?
„Pasidomėkite, gal atsirado tiekėjas, iš kurio paslaugą galėtumėte įsigyti už mažesnę kainą, pasiteiraukite esamo tiekėjo, galbūt už lojalumą jis jums padarytų nuolaidą, – ragina „Aviva Lietuva“ finansų ekspertas. – Apsvarstykite ir galimybę į darbą važinėti visuomeniniu transportu, o sporto klubą bent kelis mėnesius per metus iškeisti į važinėjimą dviračiu, bėgiojimą, vaikščiojimą ar slidinėjimą gamtoje.“
Nepirkite tik todėl, kad yra nuolaida. Pirkimas tik todėl, kad virš prekės raudonuoja „rėkianti akcija“, yra didelė klaida. Tai ne tik neleidžia sutaupyti, bet kaipmat ištuština piniginę.
„Lyg tyčia šią klaidą dažniausiai daro nedideles pajamas gaunantys žmonės. Kam pirkti prekę, jei jos nereikia? O jei reikės ateityje – pirkite tada, kai reikės, – pataria R.Mikaliūnas. – namuose kaupdami daiktų perteklių, nespėjame jų suvartoti ir išmetame. Skauda ir gamtai, ir piniginei. Patarčiau su nuolaida pirkti tik tuos produktus, kurių tikrai reikia, kuriuos įprastai naudojate ir kurie nepadidins „vartojimo dėl vartojimo“. Su nuolaida taip pat naudinga pirkti ir tas prekes, kurių galiojimo laikas yra labai ilgas.“
Vartojimui skolinkitės tik kraštutiniu atveju. Vartojimui skirtais kreditais žavėtis nereikėtų, nes jie paprastai yra brangūs. Tai kredito limitas mokėjimo kortelėje, greitasis kreditas, automobilių ir buitinės technikos lizingas ir pan.
„Visų pirma, tai ne jūsų pinigai ir juos reikės atiduoti. Ir tikėtina, jei šiandien skolinatės vartojimui, lygiai taip pat pinigų jums trūks ir rytoj. Pagalvokite, iš ko atiduosite? Jei jau žūtbūt nusprendėte skolintis, iš anksto sutaupykite bent dalį pinigų, kad turėtumėte galimybę greičiau atiduoti“, – teigia R.Mikaliūnas.
Nekilnojamojo turto įsigykite „pagal kišenę“. Lietuvoje labai populiaru investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nekilnojamojo turto, kaip ir kitų turto klasių, kainos svyruoja.
„Perkamo būsto kainą įvertinkite pagal savo galimybes: ji neturėtų būti didesnė nei trejų metų jūsų namų ūkio pajamos prieš mokesčius. Taip pat pagalvokite apie tai, kad nekilnojamasis turtas yra tik iš dalies likvidus ir skubiai prireikus pinigų, gali nepavykti jo parduoti, taip pat neparduosite dalies jo“, – įvertinti riziką siūlo ekspertas.