Dabar populiaru
Publikuota: 2017 lapkričio 4d. 10:00

15min išbando: ar lengva sukurti savo kriptovaliutą ir „pritraukti milijoną“?

Fizinis bitkoinas
123RF.com nuotr. / Fizinis bitkoinas

Pastaruoju metu nebestebina istorijos apie įmones, kurios milijonus pritraukė išplatinusios elektroninius „žetonus“ (angl. tokens, coins) – atrodo, kad pinigų pritraukti gali visi. 15min pabandė pasiaiškinti, kiek sudėtinga sukurti savo „žetonus“ – pasirodo, žinių reikia itin nedaug, o pagal instrukcijas internete tą padaryti gali kiekvienas. Tačiau, kad „žetonai“ būtų kam nors įdomūs, rinka reikalauja pažadų.

Besipučiantis kriptovaliutų burbulas jau dabar pasižymi tuo, kad netgi taksi įmonės pradeda įgyvendinti pirminius valiutos platinimus (ICO) bei taip bando iš „investuotojų“ pritraukti milijonus.

Tik dažnu atveju investuotojų viltys subliūkšta vos vadinamuosius „žetonus“ pradėjus kotiruoti biržose – jų kainos krenta žemyn, kaip ir viltys iš žetonų uždirbti.

Savo esme pats „žetonas“ visiškai jokios vertės neturi – kaip vaikystėje ant popieriaus nupiešti „pinigai“ (pastarieji vis tik turi makulatūros ar energetinę vertę – galima sukūrenti). Žetonas tėra įrašas sukurtame balanse kompiuteriniame tinkle.

Vertę „žetonui“ suteikia tik tai, ką už žetoną siūlo jį platinantys asmenys ar kompanijos. O dažnai siūlomi tik pažadai, parduodami už realius pinigus.

Ko reikia „žetonams“ sukurti?

Šiandien susikurti ir pradėti platinti savus žetonus pakanka tik interneto ir kelių dešimčių eurų, bei bazinių programavimo žinių.

Dažnai nauji ICO kuriami „Ethereum“ tinklo pagrindu – šiame tinkle veikianti eterio kriptovaliuta yra antra pagal vertę pasaulyje, tinklas turi didelį kūrėjų palaikymą.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Žetonai, kortos
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Žetonai, kortos

„Ethereum“ tinkle veikiantys „išmanieji kontraktai“ (smart contracts) leidžia kiekvienam norinčiam įgyvendinti paprastas kompiuterines programas, kurios veiks decentralizuotame tinkle nepriklausomai nuo kieno nors įsikišimo, tačiau už nedidelį mokestį, kuris priklauso nuo apimties ir operacijų.

Nauji žetonai – jų „buhalterinė knyga“ su sandoriais – yra viena iš galimų tokių programėlių.

Kaip išleisti savo žetoną?

„Žetonų“ kūrimo standartas aprašytas dar 2015 m., ir visi modernūs „žetonai“ šį standartą naudoja. Detalų „žetono“ kūrimo gidą pateikia pati „Ethereum“ bendruomenė.

Tačiau internete galima atrasti daug įvairios apimties ir sudėtingumo „žetonų“ išbaigto programinio kodo, kurį įkėlus į „Ethereum“ tinklą galima sukurti naujus „žetonus“. Nors „žetono“ savybės gali būti skirtingos, tačiau pagrindinius bruožus turi visi „žetonai“: yra bendras stabilus ar kintantis jų kiekis, juos galima pirkti ar parduoti, perleisti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras

Naudojantis išmaniaisiais kontraktais sukurti savo atskirą žetoną nėra taip jau ir sudėtinga – paprasčiausias būdas yra panaudoti jau parašytą programinį kodą ir pakeisti tik aktualias vietas. Tiesa, jau yra ir tarpininkų, kurie šį procesą dar labiau palengvina – siūlo paprastai susikurti „žetonus“ internete užpildžius formą, tiesa, už tam tikrą atlygį.

Kodėl dabar aš nedarau ICO – nes nesu tikras, kad galėčiau pasiekti rezultatus, kuriuos pažadėčiau pirkėjams, – teigė M.Pareščius.

15min pabandė „žetonų“ sukurti savarankiškai testiniame „Ethereum“ tinkle „Ropsten“. Kai realiame „Ethereum“ tinkle visi išmanieji kontraktai kainuoja, priklausomai nuo kontraktų apimties, testinėje aplinkoje tą galima daryti nemokamai, tuo tarpu veikimas yra analogiškas.

Internete pavyko rasti bent kelias „žetonų“ programinio kodo versijas – pats kodas yra gana nesudėtingas ir jį sudaro apie 100-200 eilučių. Bandymo tikslais kode tereikėjo pakeisti kelis skaičius ir įrašus – žetono pavadinimą, jo santrumpą (naudojama biržose), „žetonų“ skaičių ir kainą.

Nusikopijavę bendrą kodą jį koreguojame: kadangi „taikomės į milijonus eurų“, tai ir pasirinktas fiksuotas žetonų skaičius – milijonas, o kaina – 0,1 eterio valiutos (apie 25 eurus). Šiuos parametrus kiekvienas gali pasirinkti pats. Nurodome pavadinimą – šiuo atveju „ShadyToken“ ir santrumpą „STK“.

„Žetonai“ identifikuojami ne pagal pavadinimą, o pagal jų adresą (unikalų ID) – tai reiškia, kad skirtingi asmenys ar įmonės gali leisti „žetonus“ tokiais pačiais pavadinimais, kaip jau egzistuojantys.

Kas sudaro žetoną

Naujo „žetono“ esmę sudaro vos kelios funkcijos: bendras balansas, perleidimo ir patvirtinimo funkcijos, galima suteikti leidimą kitiems adresams platinti „žetonus“ savo vardu, taip pat yra numatytos sandorių sekimo funkcijos. Visas jas galima palikti tokias, kokios yra, jei tikslas – tik bazinis „žetonas“ ir nereikia jokių papildomų funkcijų.

Galima leisti stabilų žetonų kiekį, tačiau paruoštame „žetono“ kode galima ir numatyti, kad „žetonai“ bus leidžiami tik tuomet, kai į sąskaitą įkris pinigai – eteris. Tuomet naujai sukurti „žetonai“ išmaniuoju kontraktu pervedami susimokėjusiam asmeniui.

Jau paruošus „žetono“ kodą pakanka turėti tik išmaniuosius kontraktus palaikančią piniginę – šiuo atveju buvo naudojamas interneto naršyklės „Chrome“ įskiepis „MetaMask“ ir šiek tiek kriptovaliutos (testinėje versijoje ji nekainuoja).

15min nuotr./Naujo „žetono“ kūrimas ir atsiskaitymas už jį
15min nuotr./Naujo „žetono“ kūrimas ir atsiskaitymas už jį

Paruoštą kodą patalpiname interneto svetainėje remix.ethereum.org, žinoma, nurodę savo sąskaitą, ir vualia: spaudžiame „create“ (sukurti) mygtuką. Piniginėje pasirodo „išmanusis kontraktas“ ir jo kaina – ją patvirtiname, ir, sumokėję vos 0,09 ETH valiutos (apie 23 eurus), turime sukūrę naująjį „žetoną“. Išmaniųjų kontraktų kaina priklauso nuo kontrakto apimties – kuo kontraktas didesnis, tuo daugiau kontraktas kainuos.

Jei tai būtų įgyvendinta realiame Eterio tinkle, tokius nulio vertės „žetonus“ jau būtų galima platinti „potencialiems investuotojams“.

Žinoma, rimtai ruošiantis ICO to nepakaktų – „žetonų“ sistema turėtų būti itin gerai apgalvota: kaip tikrinami sandoriai ir balansai, kaip apsisaugoma nuo potencialių atakų, taip pat reikėtų numatyti būdus, kaip „žetonai“ yra išleidžiami ir susigrąžinami iš rinkos. Po išleidimo „žetonų“ sistemos pakoreguoti nebepavyks – tą užtikrina decentralizuotas tinklas. O sudėtingiausia dalis – motyvacinės schemos, kad žetonais apskritai susidomėtų pirkėjai.

Vien „žetonas“ – niekam neįdomus

Sukurti žetonus itin paprasta bet kam, tačiau jie nesuteikia jokių teisių nei į plėtojamą projektą, nei į kažkokias garantuotas pinigines išmokas ar turtą, jei tai nebuvo numatyta.

Iš esmės, nors „blockchain“ technologija platinami ICO pristatomi kaip didelė inovacija, iš tiesų tai tėra paprasčiausi balansai, kuriuos saugo interneto vartotojai, palaikantys „Ethereum“ tinklą arba mažesnius analogus. O pirkėjų turimi „žetonai“ – įrašai balanse.

Marius Pareščius
Marius Pareščius

„Susikurti žetonus gali visi, tik klausimas, kas juos pirks ar net ims dykai. Net tos pačios „Ethereum“ ar „Dash“ kriptovaliutos pradžioje buvo dalijamos nemokamai. Ir pridalino jų nemokamai, tik vėliau jų vertė kilo“, – sako IT saugumo ir kriptovaliutų ekspertas Marius Pareščius.

Dažnai kompanijos žada „žetonų“ turėtojams atlyginti pelno dalimi ir panašiai – tačiau tai jau yra jų geros valios pasirinkimas. Todėl įsigyjant „žetonus“ verta būti itin atsargiam ir apdairiai įvertinti, kokia atlygio sistema už žetonus yra pateikiama. Šiuo metu sėkmingesni projektai paprastai siūlo turimus „žetonus“ vėliau išleisti įmonės paslaugoms ar produktams, jei jie bus pateikti.

„ICO savininkai gali ne tik žadėti pelno dalį. Kai kuriais atvejais žaidimų kūrėjai siūlo virtualius dalykus žaidime, tai tu irgi kažką gauni. Koks nors pramogų parkas gali išsileisti savo ICO ir siūlyti nemokamus bilietus eiti į parką. Logiška, – teigia M.Pareščius. – Pirkėjai perka pažadą, kad žetonai kažkiek kainuos ir leis uždirbti pinigus. Tuomet tu iš savo investuoto 1000 JAV dolerių – tokia dabar yra vidutinė investavimo suma – užsidirbsi daugiau.“

Tačiau aiškaus recepto, kaip atsirinkti gerus ICO iš „pelų“, jis neturėjo – lieka pasikliauti nebent apžvalgų svetainėmis.

123RF.com nuotr./Kriptovaliutos
123RF.com nuotr./Kriptovaliutos

„Atsirado įvairūs apžvalgų ir tyrimų portalai, kurie vertina, kas yra apgavystė, o kas ne. Bet įdomiausia, kad tie patys portalai parduoda savo paslaugas – galima juose pirkti reklamą. Tai tik užaugina žinomumą ir kai kuriais atvejais sumos yra didelės. Apžvalgų portale gali palikti ir keliolika tūkstančių JAV dolerių už tai, kad apie tave parašytų apžvalgą ar publikuotų tavo parašytą“, – sako M.Pareščius.

Iš tiesų galbūt dalis „žetonus“ išplatinusių kompanijų ateityje užaugs ir sąžiningai atsilygins pirmiesiems žetonų pirkėjams. Dalis kompanijų siūlo už „žetonus“ balso teisę. Bet garantijų šioje rinkoje nėra jokių. Todėl ir „žetonų“ turėtojai dažnai netgi neturėtų būti laikomi investuotojais – veikiau tai būdas „padovanoti“ pinigų naujai veiklą pradedančioms įmonėms.

tokendesk.io, Luko Balandžio / 15min nuotr./Artūras Zuokas patvirtino, kad „TokenDesk“ projekte dalyvauja spalvingos reputacijos veikėjai; „TokenDesk“ vadovai kalbėjo priešingai
tokendesk.io, Luko Balandžio / 15min nuotr./Artūras Zuokas patvirtino, kad „TokenDesk“ projekte dalyvauja spalvingos reputacijos veikėjai; „TokenDesk“ vadovai kalbėjo priešingai

15min jau rašė, kad lietuviškas projektas „TokenDesk“ pakvipo melu: šiuo atveju pirkėjai netgi dar negauna žetonų, už kuriuos susimokėjo pinigus. Šiuo metu apie naujus ICO pradeda skelbti vis daugiau įvairių organizacijų ir dažnai tai atrodo kaip būdai paprasčiausiai pasipelnyti.

Rinka pasimokė?

Nors ICO pradžioje atrodė kaip būdas bet kokiam projektui greitai pritraukti pinigų ir apeiti ilgas bei brangias reguliavimo procedūras, tačiau šiuo metu rinka keičiasi.

Norint turėti sėkmingą ICO dabar pirkėjai reikalauja griežtesnių standartų – visų pirma, užtikrinti vertę pirkėjams ar naudotojams. Projekto ir jo savininkų skaidrumas – viena esminių savybių, rašo „cointelegraph.com“.

ICO, kurio vienintelis tikslas yra pralobti pirkėjų sąskaita, nesulauks teigiamų įvertinimų ir reakcijų rinkoje. Tuo tarpu reputaciją galima sugriauti itin greitai – itin rizikuoja naujųjų ICO veidai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./kompiuteris
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./kompiuteris

Paties „Ethereum“ tinklo įkūrėjas Vitalikas Buterinas spalio 27 d. pareiškė, kad 90 proc ICO, kurie platinami per „Ethereum“ platformą, ilguoju laikotarpiu pasmerkti sužlugti, rašo „coinjournal.net“.

„Tai praktiškai yra žetonai 1.0. Yra kažkiek gerų idėjų, daug labai blogų idėjų ir labai daug labai labai blogų idėjų, o dalis yra tiesiog apgavystė. Aš tikiuosi, kad žetonai 2.0 ir tie dalykai, kuriuos žmonės pradės daryti 2018-aisiais, bus gerokai aukštesnės kokybės“, – teigė V.Buterinas ir pripažino, kad dabartiniai ICO dažnai niekuo nepagrįsti.

Dėl to įmonės, kurios investuoja į ICO – į reklamą, techninį pasiruošimą, gali likti ir nieko nepešusios.

M.Pareščius tikina, kad ICO yra lengvesnis pinigų pritraukimo būdas įmonėms, ir dabar verslas tuo itin aktyviai domisi, tačiau rizikų yra įvairių.

„Kodėl dabar aš nedarau ICO – nes nesu tikras, kad galėčiau pasiekti rezultatus, kuriuos pažadėčiau pirkėjams. Darant ICO tu turi kažką pažadėti – uždirbsim pinigų, pastatysim gamyklą, iškepsim banką, padarysim kriptovaliutų biržą ir panašiai. Aš kaip atsakingas verslininkas už tuos pažadus atsakau. Jeigu aš nepadarysiu, prastai jausiuosi, investuotojai prašys grąžinti pinigus. Šiuo atveju aš žmones vadinu investuotojais, nors jiems akcijų ir neduodu“, – sako M.Pareščius.

Vis tik yra ir pavyzdžių, parodančių, kad rinka graibsto viską, jei tik paminėtas žodis, susijęs su kriptovaliuta. „Bloomberg“ spalio 27 d. buvo pranešusi apie Didžiosios Britanijos įmonę „On-line“, kurios akcijų kaina pašoko per dieną 394 procentais vien dėl to, kad buvo pranešta apie planus pakeisti pavadinimą į „On-line Blockchain“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką