Sekite 15min Google
„Magnus“ kredito unijos finansų vadovas Arnoldas Kapleris atkreipia dėmesį, kad net ir nedidelės, tačiau reguliariai atidedamos sumos per keliolika metų gali tapti reikšmingu finansiniu pagrindu vaiko ateičiai – studijoms, savarankiško gyvenimo pradžiai ar pirmajam būstui.
Tam nebūtinai reikia šimtų eurų per mėnesį. Pasak A.Kaplerio, kaupiant ilgesnį laiką svarbiausia ne didelė pradinė suma, o kuo anksčiau priimtas sprendimas pradėti.
„Tėvai dažnai galvoja, kad pradėti verta tada, kai galės atidėti daugiau. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbiau pastovumas ir disciplina. Idealu kaupti nuo pat vaiko gimimo, o jei to nepadarėte – pradėti tuomet, kai tik atsiranda galimybė reguliariai skirti bent nedidelę sumą“, – sako A.Kapleris.
Ką per 18 metų gali padaryti 20 eurų?
Paprastas skaičiavimas leidžia pamatyti ilgalaikio taupymo efektą. Jei nuo vaiko gimimo kiekvieną mėnesį būtų atidedama po 20 eurų, iki jo 18-ojo gimtadienio vien iš įmokų susidarytų 4 320 eurų. Atidedant po 50 eurų per mėnesį, suma išaugtų iki 10 800 eurų, o po 100 eurų – iki 21 600 eurų. Ir tai – dar neskaičiuojant jokios galimos grąžos.
„Dažnai nuvertiname mažas sumas, nes žiūrime, ką 20 ar 50 eurų pakeis šiandien. Tačiau kaupiant vaikui reikėtų žiūrėti ne į vieną mėnesį ar metus, o į dešimtmetį ir ilgiau. Tada ir nedidelės reguliarios įmokos įgauna visai kitą svorį“, – teigia A.Kapleris.
Sukaupta suma nebūtinai turi padengti visas būsimas studijų ar būsto išlaidas. Keli ar keliolika tūkstančių eurų gali tapti finansiniu pagrindu pradedant savarankišką gyvenimą – padėti sumokėti už studijas, nuomą, pirmojo būsto pradinę įmoką ar kitus tuo metu aktualius poreikius.
Pinigus atidėti neužtenka – svarbu, kur jie laikomi
Kitas klausimas – ką daryti su reguliariai atidedamais pinigais. Atsakymas, pasak finansų vadovo, pirmiausia priklauso nuo to, kada jų prireiks ir kokią riziką šeima pasirengusi prisiimti.
Jeigu iki numatyto tikslo liko vos keleri metai ir svarbiausia išsaugoti sukauptą sumą, viena iš galimybių gali būti taupomoji sąskaita ar indėlis. Tai leidžia išvengti didesnių vertės svyravimų ir gauti palūkanas.
Visai kita situacija, jei vaikui šiandien dveji, penkeri ar septyneri ir pinigų planuojama neliesti dar dešimtmetį ar ilgiau.
„Jeigu tikslas yra kaupti 10, 15 ar 18 metų, verta įvertinti ir ilgalaikio investavimo galimybes, pavyzdžiui, plačiai diversifikuotus investicinius ar ETF fondus. Istoriškai ilguoju laikotarpiu jie suteikė didesnės grąžos galimybę nei indėliai, tačiau kartu reikia susitaikyti ir su vertės svyravimais. Indėlis labiau tinka tiems, kuriems svarbiausia mažesnė rizika ir kapitalo saugojimas“, – aiškina A.Kapleris.
Todėl, anot jo, pirmiausia reikėtų atsakyti ne į klausimą „kur dabar moka daugiausia?“, o į tris paprastesnius: kam kaupiu, kada šių pinigų reikės ir kokią riziką esu pasirengęs prisiimti?
Viena dažniausių klaidų – laukti mėnesio pabaigos
Net pasirinkus tinkamą kaupimo būdą, rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks išlaikyti reguliarumą. Čia, pasak A.Kaplerio, šeimos neretai daro labai paprastą klaidą – taupymui palieka tai, kas lieka po visų mėnesio išlaidų.
Vieną mėnesį tai gali būti 100 eurų, kitą – 20, o trečią nelikti nieko.
„Jeigu norite kaupti nuosekliai, geriau pasirinkti realistišką sumą ir nustatyti automatinį pervedimą iškart po atlyginimo gavimo. Tuomet nereikia kiekvieną mėnesį iš naujo spręsti, ar šįkart taupysite. Tai tiesiog tampa šeimos biudžeto dalimi“, – sako finansų vadovas.
Kita dažna klaida – nepradėti apskritai, nes atrodo, kad turima suma per maža. Tačiau būtent ilgas laikotarpis leidžia pradėti nuo mažiau ir, finansinei situacijai gerėjant, mėnesio įmoką palaipsniui didinti.
O gal apie santaupas turėtų žinoti ir pats vaikas?
Vaikui kaupiami pinigai gali atlikti ir kitą funkciją – tapti viena pirmųjų praktinių finansinio raštingumo pamokų. Tam nebūtina su pradinuku kalbėti apie investicijų grąžą ar sudėtines palūkanas. Galima pradėti nuo daug paprastesnių dalykų: parodyti, kad dalis gimtadieniui gautų pinigų išleidžiama dabar, o dalis atidedama didesniam tikslui. Vėliau vaikas gali matyti, kaip jo santaupos auga, ir pats prisidėti prie sprendimų.
„Finansinio raštingumo ugdymas vyksta ne tik per teorines žinias. Labai daug duoda paprasti pokalbiai šeimoje. Vyresniam vaikui galima parodyti, kaip auga jo santaupos, kartu išbandyti investavimą su nedidele suma. Net ir nedidelis praradimas priėmus netinkamą sprendimą gali tapti vertinga pamoka apie riziką ir atsakomybę“, – teigia A.Kapleris.
Nepradėjote nuo gimimo? Tai nėra priežastis laukti dar metus
Jeigu vaikui jau penkeri, dešimt ar penkiolika metų, ankstesnių metų susigrąžinti nepavyks. Tačiau tai nereiškia, kad pradėti nebeverta.
Svarbiau įvertinti, kiek laiko liko iki pasirinkto tikslo, kokią sumą šeima gali skirti nepakenkdama kasdieniam biudžetui, ir paversti jos atidėjimą reguliariu veiksmu.
„Svarbiausia ne suma, o sprendimas pradėti. Žmonės dažnai pervertina tai, ką gali sukaupti per metus, ir neįvertina, kiek galima sukaupti per 10 ar 15 metų. Jei šiandien galite atidėti 20 ar 50 eurų per mėnesį, pradėkite nuo tiek. Augant pajamoms, kaupimo sumą visada galėsite padidinti“, – sako „Magnus“ kredito unijos finansų vadovas Arnoldas Kapleris.
