Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 25d. 21:01

20 mln. eurų paramos įmonėms išgraibstė per 80 minučių: kreipėsi ir neturinčios darbuotojų, ir tik šiemet įkurtos

Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Grynieji eurai

20 mln. eurų paramos, skirtos į Lietuvos mokslinių tyrimų sritį norintiems investuoti užsienio investuotojams, rezervuota per pusantros valandos. Tačiau iš 20 paraiškas pateikusių įmonių beveik pusė įkurtos šiemet, nemaža dalis neturi darbuotojų ir apyvartų. Verslo asociacijos įtaria nesąžiningumą, tuo tarpu už priemonę atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIIM) pradėjo vidinį auditą.

Per 80 minučių – paraiškų už 42 mln. eurų, dvigubai viršijant numatytą biudžetą.

Taip vos prasidėjęs pirmadienį baigėsi Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIIM) kvietimas įmonėms teikti projektus pagal 20 mln. eurų vertės priemonę Smart FDI.

Šia priemone, kuriai numatytos europinės lėšos, siekiama pritraukti užsienio investuotojų investicijas į Lietuvoje vykdomas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEP) veiklas.

Tokia paramos dalijimo eiga nuo pat pradžių sukėlė įtarimų šalies verslo asociacijoms, o dar daugiau kritikos strėlių į ministeriją susmigo atidžiau panagrinėjus į pinigų dalybų traukinį suspėjusias įmones – tarp šių pareiškėjų beveik pusė įmonių įkurtos tik šiemet.

Kritikavo principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“

„Mes kaip verslo konfederacija pirmiausia kritikuojame patį verslo paramos skyrimo principą, kada parama ne konkursuojama, o duodama pagal principą: pirmas atėjai, pirmas gavai. Tai ydingiausias principas ir jokių pagrindimų, kodėl reikėjo taip staigiai tokį principą taikyti, nėra“, – 15min komentavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis

„Tada atsiranda korupcijos, neskaidrumo rizika ir rizika, kad geriausi negaus ar nesužinos apie tai“, – pridūrė A.Romanovskis.

Atsiranda korupcijos, neskaidrumo rizika ir rizika, kad geriausi negaus ar nesužinos apie tai, – sakė A.Romanovskis.

LVPA apie pirmadienį numatomą kvietimo pradžią pranešė tik prieš savaitgalį. O tai, A.Romanovskio nuomone, pranašumą suteikia nuolat informaciją stebintiems pareiškėjams.

„Viešųjų pinigų dalyboje negali būti tokių dalykų. Turi būti ir terminai protingi, ir informacija vieša. O dabar išėjo, kad nespėjo LVPA išviešinti, kad yra šaukimas, kai jis buvo sustabdytas. Tas pats būtų, jei rengiant viešąjį pirkimą sakai: kas pirmas pateikia pasiūlymas, tas ir laimi. Nepriklausomai nuo to, kas pateikė paraišką, kokiai sumai pinigų“, – kritikavo A.Romanovskis.

Viešųjų pinigų dalybose negali būti tokių dalykų, – pabrėžė A.Romanovskis.

Pasak jo, rimtas užsienio investuotojas nežais pagal tokias taisykles, kai jokio konkretumo nėra, o apsispręsti, ar dalyvauti priemonėje, ar ne turi vos porą dienų.

Tokios pat nuomonės laikosi ir dešimt metų šioje srityje dirbantis „Peritus Partners“ partneris Andrius Šiaudinis, teigiantis, kad tai ydinga praktika, nekelianti pasitikėjimo sistema.

„Situaciją galima vertinti dvejopai, viena vertus džiaugtis, kad yra daug užsienio kapitalo įmonių norinčių investuoti ar plėstis Lietuvoje, kad net trūksta lėšų, kita vertus – liūdėti, kad Lietuvoje vis dar yra devyniasdešimtųjų metų įprastos praktikos likučių, jog ne skaidriais principais paremta konkurencija, o neviešos informacijos gavimas gali lemti, ar tavo projektas bus sėkmingas, ar ne“, – 15min komentavo A.Šiaudinis.

Jis pasakojo, kad kelioms tarptautinėms įmonėm, ketinančioms investuoti Lietuvoje buvo parengęs dokumentų paketą, tačiau apie kvietimo datą sužinojo tik pirmadienio ryte.

„Deja, kadangi tai beprecedentis atvejis, jog kvietimas sustabdomas vos po 80 min., fiziškai dokumentų pateikti jau nespėjome, kaip ir dalis kitų rinkos dalyvių.

Iš anksto apie kvietimo paskelbimo konkrečią dieną nežinojusiems nėra techninių galimybių, nes paraiškos negali būti parengtos iš anksto, -informaciją reikia sukelti į unikaliai po kvietimo sugeneruojamą formą. O tai užtrunka bent dvi tris valandas, net ir turint paruoštą dokumentų paketą“, – komentavo A.Šiaudinis.

Jis įtaria, kad galėjo būti įmonių, turinčių ne viešą informaciją.

„Panašu, kad jiems ir buvo suformuota tokia skurdi ministerijos komunikacija“, – pridūrė jis.

Tarp suspėjusių – ir be darbuotojų, ir be apyvartos

Dar daugiau įtarimų verslo asociacijoms sukėlė įmonių, suspėjusių įšokti į 20 mln. eurų dalybų traukinį, analizė. Šią analizę, kuria pasidalijo A.Romanovskis, atliko atvirų duomenų platforma „Abalt“.

Kaip matyti, tarp paraiškas pateikusių įmonių yra ir gerai žinomų vardų – kaip britų fintech įmonė „Railsbank Technology“, atsidurianti tarp didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančių bendrovių ar „PayRay Bank“. Abi šios įmonės įdarbinusios per 30 žmonių.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotrauka: Fintech
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotrauka: Fintech

Tačiau kaip atskleidžia „Abalt“ analizė, laiku pateikti paraiškas suspėjo ir įmonės, įkurtos tik šiais metais, ir išvis neturinčios darbuotojų ar apyvartos. Tad verslo asociacijos mano, kad šioms įmonėms savo projektais greitai užpildžius visą numatytą biudžetą, progos pabandyti gauti finansavimą neteko kiti investuotojai, net jei paruošė ir geresnius projektus.

Iš 18 įmonių, kurios sėkmingai pateikė 20 paraiškų pagal Smart FDI priemonę, net 8 įkurtos 2020 metais, o iš jų 5 įkurtos jau prasidėjus pandemijai (po 2020 kovo mėn. 16 d.).

Tik 6 pareiškėjai iš 20 turi daugiau nei 10 darbuotojų. Darbuotojų ir apyvartos neturi 6 įmonės, o 2 įmonės turi po 1 darbuotoją ir 0 apyvartos.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Įdomu ir tai, kad didžiausio finansavimo tarp visų pareiškėjų – daugiau nei 13 mln. eurų – prašo dvi paraiškas pateikusi įmonė „Guldema“, įkurta spalio mėnesį. Abu kartus ji lėšų prašo inovatyvių medžiagų sintezės technologijų kūrimui, o įmonę įkūrė Rusijos pilietis, kuris užsiima įmonių kūrimu.

Be to, skirtingas paraiškas teikė susiję asmenys. „Abalt“ analizės duomenys rodo, kad 3 į paramą pretenduojančios įmonės yra įkurtos teisininko Eimanto Galvydžio, dirbančio naujas įmones steigiančioje teisininkų kontoroje „Įmonių kūrimas“.

Su šiuo verslininku susijusios įmonės iš viso spėjo pateikti 4 paraiškas, per kurias prašo 9 mln. Eur paramos. Visų paraiškos atrodo panašios: dvi įmonės nurodo, kad kurtų išskirtines kompozicines medžiagas, dvi – inovatyvias polimerines medžiagas, turinčias reikšmingą aplinkosauginį efektą. Beje, viena iš įmonių darbuotoją įdarbino tik lapkričio 17 d.

E.Galvydis kaip įmonės vadovas, steigėjas, likvidatorius dalyvauja šimtų įmonių veikloje.

Akivaizdu, kad ten daugybė įmonių, kurių reputacija kelia pagrįstų abejonių, daugybė dalyvių, kurie tarpusavyje susiję. Akivaizdu, kad jie savo paraiškomis užtvindė agentūrą ir automatiškai kiti neturėjo galimybės aplikuoti, – sakė A.Romanovskis.

„Akivaizdu, kad ten daugybė įmonių, kurių reputacija kelia pagrįstų abejonių, daugybė dalyvių, kurie tarpusavyje susiję. Akivaizdu, kad jie savo paraiškomis užtvindė agentūrą ir automatiškai kiti neturėjo galimybės aplikuoti, nes paraiškų kiekis pagal tas sąlygas buvo viršytas. Jei būtų konkursuojama, nepriklausomai kiek būtų paraiškų, agentūra atrinktų geriausias“, – pabrėžė A.Romanovskis.

J.Rojaka: atliekame vidinį tyrimą

Visgi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka 15min aiškino, kad variantas, jog projektą pateikęs investuotojas neturi nei darbuotojų, nei apyvartos, įmanomas, jeigu jis įžengęs į Lietuvos rinką neseniai.

„Jei tai naujas investuotojas, kuris planuoja investuoti Lietuvoje, tai jis gali turėti įmonę, pradėjusią veiklą šiais metais. Bet aiškus tikslas, investavimas į aukštos pridėtinės vertės sritį ir kad įmonė būtų pajėgi tai atlikti“, – pabrėžė ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jekaterina Rojaka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jekaterina Rojaka

Jai pritarė ir A.Šiaudinis, teigiantis, kad tai gali būti įmonės, kurios įkurtos būtent reikalavimus atitinkančių ir jau apyvartas bei pardavimus turinčių motininių užsienio kapitalo įmonių veiklos pradžiai Lietuvoje.

Viceministrė tvirtino, kad pareiškėjus ir jų projektus pagal numatytus kriterijus įvertins LVPA, tačiau analizė dar nėra atlikta.

„Jokios kalbos nebus, kad paramą gautų bankrutuojančios ar sunkumų patiriančios įmonės“, – reaguodama į verslo išsakytą kritiką sakė J.Rojaka.

Jokios kalbos nebus, kad paramą gautų bankrutuojančios ar sunkumų patiriančios įmonės, – reaguodama į verslo išsakytą kritiką sakė J.Rojaka.

Tuo tarpu komentuodama, kodėl pasirinktas ne konkursinis būdas, o tęstinis, viceministrė tvirtino, kad šis būdas labiau tinkamas su kitomis šalimis konkuruojant dėl užsienio investuotojų pritraukimo – būtent greitas tokios paramos gavimas galėtų padėti apsispręsti joms pasirinkti Lietuvą.

„Galutinį sprendimą investuoti ar ne, lemia bonuso gavimas vienoje ar kitoje šalyje. Jei „Investuok Lietuvoje“ pritraukia investuotoją, o jis gautų tą paramą po konkurso, kuris įvyktų tik po tam tikro laiko sukaupus paraiškų, investuotojo galima ir nesulaukti. Tęstinė atranka šiuo atžvilgiu yra tas variantas, kuris tenkintų ir investuotoją“, – mano J.Rojaka.

Paklausta, ar, jos nuomone, pasinaudojant šia priemone galėjo būti neskaidrumo apraiškų, J.Rojaka teigė tokių įrodymų šiuo metu neturinti, tačiau atskleidė, kad atliekamas vidinis tyrimas.

„Atliekame vidinį tyrimą, ar visiems pareiškėjams buvo sudarytos galimybės pateikti paraiškas“, – informavo viceministrė.

Tuo tarpu A.Šiaudinis mano, kad siekiant išsklaidyti abejones ir padidinant skaidrumą ministerija turėtų skelbti kvietimą iš naujo, apie būsimą kvietimo dieną informuodama viešai ir numatydama ne mažiau nei vienos darbo dienos terminą pateikti projektus.

Jau ne pirmas atvejis

Tai jau ne pirmas atvejis, kai milijonus eurų paramos išsidalina greičiausi pareiškėjai. Taip nutiko ir rugpjūtį – 15min jau rašė, kad Užimtumo tarnybos kvietimas savarankiškai dirbantiems gyventojams pakeisti savo ekonominę veiklą sulaukė tokio didžiulio susidomėjimo, kad vos per 26 minutes išdalinta visa numatyta 4 mln. eurų suma.

Dalis gyventojų tuomet skundėsi, kad paraiškos užpildyti nespėjo, nes susidūrė su sistemos trikdžiais.

A.Romanovskis pastebi, kad pastaruoju metu jau ryškėja tendencija, kad tokiu būdu dalinama vis daugiau paramos.

„Kiek matome, tai yra nauja tendencija. Ta pati analogija su COVID-19 priemonių gamybos priemone. Buvo argumentuojama, kad reikia greitai paleisti pajėgumus, kad įmonės greitai pradėtų gaminti saugos priemones“, – sakė A.Romanovskis.

Vertins atidžiai

LVPA direktorius Aurimas Želvys išplatintame pranešime teigė, kad renkant finansuotinus projektus bus kruopščiai vertinama jų atitiktis nustatytiems kriterijams.

„Projektai orientuoti į dirbtinį intelektą, lazerines, finansines technologijas, pažangias medžiagas ir konstrukcijas, tad tikimės aukštos paraiškų kokybės, kad galiausiai turėtumėm Lietuvos ekonomikai naudingų rezultatų“, − tikisi LVPA vadovas.

Šiuo kvietimu 9 gautos paraiškos teko informacinių ir ryšių technologijų specializacijai, 10 – naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų, 1− energetikos ir tvarios aplinkos specializacijai.

Pagal ankstesnius kvietimus finansuoti ir šiuo metu įgyvendinami 18 projektų, kuriems skirtų investicijų bendra suma viršija 25 mln. Eur. Baigtas 1 projektas − „Žmogaus elgsenos prognozavimo technologijos sukūrimui skirti moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, kurį įgyvendino UAB „Sentiance Baltics“. Jam pagal šią priemonę buvo skirta 0,524 mln. Eur.

LVPA pabrėžia, kad SMART FDI yra tęstinė priemonė, o vadovaujantis Finansų ministerijos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 64.2 punktu, tęstinė projektų atranka baigiama anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas paskirstyta ir prašoma skirti finansavimo lėšų suma sudaro galimybę paskirstyti visą kvietimui skirtą lėšų sumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

00:31
03:10
01:04

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką