„Snoro“ klientei Sigitai kapsi palūkanos už 40 tūkst. Lt skolą bankui. Nors iš tiesų bankui ji nieko neskolinga – „Snore“ guli tokio pat dydžio moters indėlis. Pasiimti savo indėlio ji taip pat negali – skolininkų pinigai banke yra užšaldyti, o indėlių palūkanų skaičiavimas nutrauktas.
Sužinojo netyčia
Sigita apie problemą sužinojo atsitiktinai, pati. Apie problemą nei „Snoro“ bankas, nei valdžios institucijos jos neinformavo. Kai jai buvo grąžintas indėlio likutis, moteris manė, kad su banku nutraukė visus ryšius, nes buvo patikėjusi valdžios atstovų pažadais.
Praėjusių metų pabaigoje tiek valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovas Raimundas Žilinskas, tiek finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikino – jei „Snore“ laikytas indėlis buvo didesnis už paskolą, iš indėlio bus atskaičiuota paskola, o likutis grąžintas savininkui.
„Sumažės jo įsipareigojimai bankui. Bus atliktas padengimas, jeigu indėlis yra mažesnis už paskolą, indėlininkui nebus grąžinti pinigai, bet sumažės įsipareigojimai bankui“, – žadėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tačiau atsitiktinai prisijungusi prie internetinės bankininkystės, Sigita sužinojo, kad bankui vis dar yra skolinga dešimtis tūkstančių litų, be to, skola auga toliau.
Už indėlį palūkanų bankas nebemoka, o už paskolas turime mokėti palūkanas ir daryti dalinius dengimus, – skundėsi Sigita.
„Už indėlį palūkanų bankas nebemoka, o už paskolas turime mokėti palūkanas ir daryti dalinius dengimus. Padengti paskolą iš tos dalies, kuri yra „Snore“, negalime. Nuo vasario pirmosios dar ir delspinigiai bus pradėti skaičiuoti“, – „15min“ pasakojo Sigita.
Moteris galėtų skolą sumokėti iš kitų pinigų. Tačiau per porą savaičių tokią sumą pinigų galėtų sukrapštyti nebent ta pusė Lietuvos, kuri, parlamentaro Andriaus Šedžiaus įsitikinimu, uždirba apie 35 tūkst. Lt per mėnesį. Be to, neaišku, kaip tokiu atveju susigrąžinti permoką.
Kai „15min“ ėmė domėtis Sigitos problema, paaiškėjo, kad nukentėjusiųjų yra daug daugiau.
„Snoro“ Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Tomas Vaišvila „15min“ pripažino, kad Sigita ne vienintelė, susidūrusi su šia problema.
„Problema yra žinoma. Ji sprendžiama tiek su Finansų ministerija, tiek su kitomis institucijomis. Dar nėra galutinai nuspręsta. Tai ne pirmas atvejis, kurį aš girdžiu“, – sakė T. Vaišvila.
Aiškinasi dvi savaites
Praėjusią savaitę T. Vaišvila teigė negalintis atsakyti, ar su problema susiduriantys „Snoro“ klientai privalės sumokėti jiems priskaičiuotas palūkanas. „Šiaip ar taip, mechanizmas turi būti rastas kuo greičiau. Ir jo ieškoma. Buvo pakeista įstatyminė bazė, dabar mes stebime, kaip ji įsigalioja“, – tikino „Snoro“ atstovas.
Praėjusią savaitę paskolas ir indėlius „Snore“ turintiems gyventojams T. Vaišvila pasiūlė palaukti pirmadienio – tada turėtų paaiškėti, kaip bus sprendžiama problema. Tačiau pirmadienį žmonės nieko nesulaukė. Pasiūlyta laukti trečiadienio. Bet ir trečiadienį paaiškinta tik tiek, kad banko administratorius ir Finansų ministerija ieško išeities.
Aiškinasi, ką parašė
Paskolos indėlių pinigais kol kas nepadengiamos tikriausiai dėl to, kad užsienietis banko administratorius Neilas Cooperis ne iki galo supranta praėjusių metų pabaigoje priimtas Bankų įstatymo pataisas. Todėl dabar jis susitikinėja su Finansų ministerijos ir kitų atsakingų institucijų atstovais ir visi kartu aiškinasi, kas gi parašyta įstatymuose ir kaip dabar juos taikyti.
Pasak T. Vaišvilos, aiškinamasi, ką daryti su tais, kurie turi kelias paskolas – ar sumažinti būsto, vartojamąją ar dar kokią kitą paskolą. Tačiau neaiškumų esą yra daug daugiau.
Beje, bankroto administratorius aiškinasi tą patį įstatymą, kurį, kartu su krūva kitų, pernai lapkričio 17-osios vėlų vakarą Seimas priiminėjo skubos tvarka. Parlamentarams klausiant, kur taip skubama, finansų ministrė Ingrida Šimonytė tada atrėžė: „Kai namuose gaisras, ne laikas stumdyti baldus, kaip čia gražiau juos sustačius.“
Apgautais pasijutusiems indėlininkams bankas siūlo palaukti oficialios informacijos apie įstatymo taikymo procedūrą, o tie, kuriems labai jau neramu, gali pateikti laisvos formos prašymą. Kam jis reikalingas, taip pat neaišku, nes prašymą, pasirodo, pateikti nėra būtina – tą padaryti turėtų pats bankroto administratorius. Bet kažkodėl nedaro.
Išrinktieji suspėjo?
Seimo opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sako turintis informacijos, kuri gali pakeisti valdančiųjų požiūrį į tyrimą dėl „Snoro“ bankroto aplinkybių. Tai pranešė BNS.
A.Butkevičius žurnalistams vakar sakė, jog po „Snoro“ bankroto bylos iškėlimo „kai kurie asmenys iš valdančiosios daugumos giminaičių savo turėtu indėliu, didesniu kaip 350 tūkst. litų, – per 600 tūkst. litų, padengė paskolą“.
„Aš manau, kad pavyks susitarti, nes mes turime informacijos, kuri paskatins valdančiųjų daugumos žmones elgtis kitaip, įtraukiant klausimą į darbotvarkę“, – įsitikinęs Socialdemokratų frakcijos seniūnas.
„Snoro“ bankroto administratorius teigia nieko nežinantis apie tokias operacijas.
Už riestainį didesnė skylė
Lietuvos bankas pranešė, kad „Snoro“ skylė – dar puse milijardo litų didesnė, nei manyta anksčiau (3,9 mlrd. Lt). Daugiau nei milijardą litų išgrobstyto turto sudaro vertybiniai popieriai ir lėšos, laikytos Šveicarijos bankuose, daugiau nei pusė milijardo litų pervesta į mokesčių rojaus zonas – Kaimanus ir Britų Mergelių salas, apie 710 mln. Lt įkeisti už paskolas arba pervesti į kitas, kaip įtariama, su akcininkais susijusias struktūras. Dar per milijardą litų sudaro nurašymai dėl blogų paskolų, kurioms nebuvo suformuota specialių atidėjinių, nemenka dalis šių nurašymų susijusi su banko išduotomis paskolomis su akcininkais susijusiems subjektams. Nurašyta 200 mln. Lt investicija į „Latvijas Krajbanka“ akcijas ir t.t.
Paskolų nebegaus
Banko „Snoras“ bankroto administratorius vakar pranešė peržiūrėjęs 420 tūkst. sutarčių – paskolų, kreditų sutartis su banko klientais, taip pat ir sutartis su banko tiekėjais.
Visos iki bankroto įsigaliojusios sutartys, pagal kurias klientams suteiktos paskolos, tačiau pinigai dar nebuvo išmokėti, bus nutrauktos.
Klientų, turinčių finansinių įsipareigojimų, pagal kuriuos jie yra pasiskolinę lėšų iš banko „Snoras“, įskaitant kredito korteles, išperkamąją nuomą, paskolas, užtikrintas hipoteka, ir kitas vartojamąsias paskolas, sutartys lieka galiojanti.
Verslo klientų, turinčių finansinių sutarčių, pagal kurias bankas suteikė visą paskolą, sutartys lieka galioti. Tačiau sutartys bus nutrauktos, jei bankas nėra išmokėjęs visos sumos pagal galiojusią sutartį.
Klientų, gavusių paskolas iš banko „Snoras“, nereikalaujama pagreitinta tvarka grąžinti pasiskolintas lėšas, bet prašoma nustatytas įmokas įmokėti laiku.
