Kas nutiko?
Byloje buvo sudaryta taikos sutartis dėl 7374,74 Eur skolos grąžinimo.
Tačiau šalys buvo susitarusios, kad pavėlavus grąžinti skolą bus mokamos 5 proc. palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną.
Išvertus į metinę išraišką – tai sudaro apie 1825 proc. metinių palūkanų. Dėl šios sąlygos pirminė skola išaugo iki daugiau kaip 271 tūkst. eurų ir toliau didėjo kiekvieną dieną.
Bet juk šalys pačios susitarė?
Tai vienas dažniausių argumentų tokiose bylose. Iš tiesų civilinėje teisėje galioja sutarties laisvės principas – šalys gali susitarti dėl daugelio sąlygų, tačiau ši laisvė nėra absoliuti, primena R.Joskaudienė.
LAT pabrėžė, kad susitarimai dėl kompensuojamųjų palūkanų negali prieštarauti įstatymams, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo ir protingumo principams.
Ką pasakė LAT?
Teismas, pasak R.Joskaudienės, išaiškino labai svarbią taisyklę:
- Teismas neturi teisės tvirtinti taikos sutarties, jeigu jos sąlygos akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
- Jeigu teismas patvirtina taikos sutartį, kurioje nustatytos akivaizdžiai neprotingos ir nesąžiningos palūkanos, tai gali būti laikoma aiškia teisės normos taikymo klaida.
Kodėl ši nutartis svarbi visiems?
Pasak R.Joskaudienės, praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai:
- pasirašomi paskolos rašteliai tarp fizinių asmenų;
- sudaromi skolų grąžinimo susitarimai;
- pasirašomos taikos sutartys vykstant teisminiams ginčams;
- numatomos milžiniškos netesybos arba palūkanos „dėl visa ko“.
Dalis žmonių, pasak teisininkės, klaidingai mano, kad jei žmogus pasirašė – vadinasi, privalo vykdyti bet kokias sąlygas.
Ši nutartis, pasak jos, primena, kad teismai vertina ne tik parašus ant dokumento, bet ir tai, ar susitarimo rezultatas nėra akivaizdžiai neteisingas.
Jeigu sutartyje matote:
- neprotingai dideles palūkanas;
- akivaizdžiai perteklines netesybas;
- sankcijas, kurios dešimtis ar šimtus kartų viršija pačią skolą,
tai, pasak teisininkės, dar nereiškia, kad tokios sąlygos automatiškai bus pripažintos teisėtomis.
„Net ir teismo patvirtinta taikos sutartis nėra „neliečiama“, jei jos turinys akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams“, – teigė ji.
Pasak R.Joskaudienės, ši LAT nutartis yra aiškus signalas tiek kreditoriams, tiek skolininkams:
„Sutarties laisvė Lietuvoje yra saugoma, tačiau ji baigiasi ten, kur prasideda akivaizdus nesąžiningumas.
Kartais vienas neapgalvotas parašas gali kainuoti labai brangiai. Tačiau net ir tokiose situacijose verta pasitikrinti, ar susitarimas iš tiesų atitinka teisės principus, kuriuos gina teismas.“
