Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

A.Maldeikienė: nors dauguma galvoja priklausantys vidurinei klasei, taip nėra

Aušra Maldeikienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Aušra Maldeikienė
Šaltinis: Lrt.lt
1
A A

Didelė dalis lietuvių mano priklausantys vidurinei klasei, nors taip iš tiesų nėra, LRT RADIJUI sako Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė.

Tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas. Anot jo, norint priklausyti aukštesnei vidurinei klasei, per mėnesį asmeniui turėtų tekti apie 1,5 tūkst. eurų.

Minimali riba keturių asmenų šeimai – 15 tūkst. eurų

A.Maldeikienė LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ eteryje pasakoja, kaip praeitą savaitę finansų ministrui uždavė svarbų klausimą, į kurį atsakymo nesulaukė. „Praeitą trečiadienį, prieš savaitę, kai jis Biudžeto ir finansų komitete pristatė siūlomą mokestinę reformą, aš jo paklausiau, jei šeima yra vyras, moteris ir du vaikai, kokias pajamas ta šeima turi gauti, kad jau galėtų pradėti mokėti didesnius mokesčius arba mokėti tuos pačius didžiausius mokesčius, o kitiems jau leidžiama nemokėti. Aš tris kartus pakartojau klausimą“, – kalba Seimo narė.

Nors, ekonomistės teigimu, vienas kolega labai ironiškai pastebėjo, kad čia nesąmonė ir visai nesvarbu, bet ji, kaip Seimo narė, kitą dieną išsiuntė oficialią užklausą ir dar paprašė savo „Facebooko“ draugų taip pat siųsti tą klausimą.

„Kiek žinau, jie iš piliečių turėjo gauti apie porą šimtų prašymų pasakyti tą skaičių. Atsakymo dar nesulaukiau – jokios reakcijos. Čia gal ir yra reakcija. Bet klausimas iš tikrųjų mums visiems labai svarbus, nes mes turime tam tikrą menkėjantį sluoksnį“, – pabrėžia A.Maldeikienė.

Pavyzdžiui, priduria ji, Pasaulio banko mokslininkai, atlikę tyrimą, sako, kad minimali riba keturių asmenų šeimai turėtų būti 15 tūkst. eurų per metus (ir Lietuvoje, ir šiaip pasaulyje). Bet, pastebi A.Maldeikienė, jei du suaugę šeimos nariai per mėnesį uždirba apie 625 eurų, pajamos, tarkim, yra 1250 per mėnesį: „Iš tikrųjų Lietuvoje šitie žmonės su tokiomis pajamomis gali būti apmokestinami labai skirtingai: samdomi darbuotojai gali mokėti 42 proc. savo pajamų, jei tai individuali veikla, gali mokėti 20 su truputėliu proc.“

Vidurinė klasė vertinama dvejopai

LLRI iliustr./Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas
LLRI iliustr./Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas

V.Žukauskas paklaustas, kaip apibrėžtų, kas yra vidurinė klasė, pastebi, kad ji vertinama dvejopai.

„Kai norima subanalinti, žiūrima tik į finansus – sakoma, kiek reikia uždirbti, norint priklausyti vidurinei klasei. Lietuvos žiniasklaidoje pastaruosius penkerius metus buvo rašoma, kad vienam asmeniui per mėnesį turėtų tekti apie 1,5 tūkst. eurų, kas Lietuvoje yra gana nemažai. Tad čia aukštesnė vidurinė klasė“, – kalba V.Žukauskas.

Bet, jo nuomone, apie vidurinę klasę reikia galvoti ir socialiniu, kultūriniu, net mentaliteto aspektu – tai kertiniai dėmenys, o finansai turėtų būti pasekmė.

„Paprastai tai būna išsilavinę žmonės, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Antras labai svarbus dalykas – šie žmonės yra aktyvūs, nori ir geba patys rūpintis savimi. Jie yra nepriklausomi, gyvenimą kuria patys ir nelaukia ištiesę rankos, kad valdžia jiems kažką padarys. Jie patys kuria verslą ar dirba samdomą darbą“, – vardija V.Žukauskas.

Ir trečias, pabrėžia jis, šie žmonės galvoja apie ateitį, taupo, turi atsidėję dalį pajamų ateičiai: „Man atrodo, tai nepriklausomi, aktyvūs, susirūpinę visuomenės problemomis žmonės, kurie dalį savo pajamų skiria ne tik pragyvenimui, bet ir kultūrai, menui bei kitiems dalykams.“

Vidurinė klasė pašalpos neprašo

A.Maldeikienė sako, kad pasaulyje vidurinė klasė yra vienas pagrindinių vartotojų, ypač Azijoje: „Apie 48 proc. vidurinės klasės gyvena Japonijoje, Kinijoje, Taivane. Iš tikrųjų vidurinė klasė yra žmonės, kurie, kas bebūtų, neprašys pašalpos.“

Pasak A.Maldeikienės, tai ir yra didžioji Lietuvos vidurinės klasės problema. „Kai, pavyzdžiui, gydytojas gauna lapelį su užrašyta 514 eurų suma, ką jis daro? Jis ieško kito darbo, vėliau – dar kito. Jie neina ir neprašo pašalpų. Tačiau atsiranda kitų problemų – tokie žmonės pervargsta. Juk mes gimstame ne tam, kad nusipirktume naują automobilį. Nors taip, vidurinės klasės žmogus turėtų galėti jį nusipirkti. Mes gimstame kažkam daugiau – kad, pavyzdžiui, laisvai galėtume nueiti į kiną ir pan.“, – aiškina pašnekovė.

A.Maldeikienės tvirtinimu, net Seimo nario alga, kuri nėra tokia jau maža, priverčia svarstyti: „Anksčiau sugebėdavau daugiau uždirbti. Dabar pradedu svarstyti, ar Vilniaus festivalyje galėsiu aplankyti du koncertus. Tai jau gilesnė problema. Ne mano problema, o visuomenės. Tai susiję su elementariais dalykais. Labai brangios yra knygos. Vidurinė klasė paprastai daug dėmesio skiria vaikų išsilavinimui. Pažįstu žmonių, gyvenančių labai praktiškai tam, kad vaikas galėtų eiti į normalią mokyklą.“

Vidurinė klasė gali atsidurti pajamų perskirstymo taikinyje

V.Žukauskas teigia, kad įdomu tai, kaip žmonės patys save identifikuoja. „Gana daug manančių, kad jie yra vidurinė klasė. Iš tiesų, taip galvojančių daugiau, nei suskaičiuoja ekonomistai, o tai net pozityvus ženklas. Save priskiriančių vidurinei klasei yra apie 50 proc. Ekonomistai skaičiuoja įvairiai. Kokybiškai apskaičiuoti kultūros, išsilavinimo, nepriklausomumo prasme neįmanoma, nes apklausa turėtų būti milžiniška, į žmonių galvas neįlįsi. Finansiškai apskaičiuoti įmanoma, ekonomistai skaičiuoja 20–30 proc. vidurinės klasės žmonių“, – tvirtina specialistas.

Kaip sako V.Žukauskas, dabartinė valdžia vidurinei klasei geriausiu atveju nežada nieko, blogiausiu atveju žada blogai: „Nieko nežada, nes, pažiūrėjus į mokesčių planą, apie tai nešnekama. Kalbama apie tuos, kurie mažiausiai uždirba – ką su jais daryti, gal keisti pajamų dydį ir pan. Taip pat šnekama apie viršutinį sluoksnį, nekilnojamo turto mokestį, „Sodros“ lubas nuo penkių tūkstančių eurų.“

Pasak pašnekovo, nieko nepasakoma apie vidurinę klasę. „Tai tam tikra skurdo politikos ir skurdo mentaliteto pasekmė. Dabartinė valdžia deklaruoja, kad svarbiausia yra skurstantieji, kurie mažiausiai uždirba. Problema – manoma, kad geriausias būdas yra kažką iš ko nors paimti ir kažkam perduoti. Bet ką ir iš ko paimti? Jei imsime tik iš aukštas pajamas uždirbančių, jų per mažai. Manau, kad, jei norima rūpintis skurstančiaisiais, bet mentalitetas yra perskirstymo, taikinyje visada atsiras ir vidurinė klasė“, – aiškina V.Žukauskas.

Lietuva pasižymi nekilnojamo turto savininkų skaičiumi

Anot A.Maldeikienės, Lietuvoje 1 proc. turtingiausių žmonių pagal deklaracijas gauna 24 proc. visų pajamų, kurios gaunamos Lietuvoje per metus. Identiška situacija, tvirtina Seimo narė, yra ir JAV, tačiau ten kitaip mokami mokesčiai.

„24 proc. pajamų gaunantis 1 proc. JAV į federalinį biudžetą įneša 39 proc. federalinio biudžeto pajamų. Dėl to JAV žmonės iki medianos (Lietuvoje tai būtų apie 580 eurų pajamų) nemoka jokių federalinių mokesčių. [...] Lietuvoje tas 1 proc. sumoka į biudžetą viso labo 4 proc.“, – akcentuoja A.Maldeikienė.

Ji pastebi, kad dar viena Lietuvos problema – įsivaizdavimas, jog vidurinė klasė yra tokia, kaip dauguma: „Problema tokia – jie įsivaizduoja, kad jie yra vidurinė klasė, nes gyvena panašiai, kaip jų kaimynai. Tada jie netgi kažkokį saugumo jausmą turi – aš toks, kaip visi. Jie mano, kad vidurinė klasė reiškia „aš toks, kaip visi“. Vidurinė klasė – ne visai toks, kaip visi.“

Seimo narės aiškinimu, vidurinė klasė pasižymi tuo, kad jai nereikalinga valstybės pagalba. Paprastai šie žmonės turėtų uždirbti 650–700 eurų ir daugiau. „Vidurinei klasei nereikia valstybės pagalbos. Vidurinei klasei reikia, kad jiems leistų adekvačiai gyventi“, – tikina A.Maldeikienė.

Jai antrina V.Žukauskas. Jo teigimu, daugiau kaip 200 eurų pensiją gaunantis žmogus tikrai nepriklauso vidurinei klasei. Tačiau, teigia pašnekovas, Lietuvoje pastebimas ir kitas fenomenas – labai aukštas nekilnojamo turto savininkų skaičius: „Reikia suskaičiuoti tas pajamas, kurios tarsi neužrašytos, kitaip tariant – turtą. Kitose šalyse žmonės turi mokėti už tą turtą, nes jo neturi. Čia, Lietuvoje, nemaža dalis žmonių turi tuos butus. Tai yra tam tikra prasme jų pajamų dalis ar turto dalis. Į tai irgi reikėtų atsižvelgti.“

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką