Remiantis 2013 m. sausio mėn. Prekybos tinkluose surinktais duomenimis maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Lietuvoje kainuoja 965 litus, Estijoje – 1051 litų, Latvijoje – 1100 litų. Įvertinus atlyginimų skirtumus Baltijos šalyse, mažiausia išlaidų maistui našta yra Estijoje – čia vidutinį atlyginimą gaunančiai šeimai maistui pakanka skirti 22 proc. pajamų. Lietuvoje maistui tektų skirti 29 proc., Latvijoje – 32 proc. pajamų.
Didelė dalis išlaidų
"Kuo dažniau žmogus eina į parduotuvę, tuo daugiau neplanuotų pirkinių atsidurs jo krepšelyje", - sako O.Bložienė.
Pasak instituto vadovės Odeta Bložienė išlaidos maistui Lietuvoje jos sudaro vieną didžiausių šeimos biudžetų dalių lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. „Maisto produktų krepšelis sudarytas dietologų pagalbą. Skirtingo amžiaus ir lyties šeimos nariai sunaudoja skirtingą kiekį maisto. Pasirinkta keturių asmenų šeima. Tai maisto produktai skirti gaminti namuose“, – sakė ekonomistė.
Daugiau nei trečdalis maisto produktų krepšelio kainos kiekvienoje Baltijos šalyje sudaro mėsos ir žuvies kategorijos produktai. Už šiuos produktus daugiausia moka estai. Antai, kiauliena Estijoje kainuoja brangiau nei kaimyninėse šalyse. Kita vertus, Estijoje yra pigiausias duonos ir kitų miltų produktų krepšelis. Latvijoje daugiausia išlaidų tenka pieno produktams ir daržovėms.
Galimybės taupyti
O. Bložienės teigimu, žmonės neretai klausia, kiek reikia išleisti maistui? „Lietuviai galėtų sutaupyti apie 10 proc. nuo savo išlaidų maistui. Latvijoje racionalus pirkimas pasinaudojant nuolaidomis gyventojams sutaupytų apie 15 proc. išlaidų. Estijoje taupyti galimybės mažiausios. Čia sutaupyti galima iki 3 proc.“, – sakė ji.
Instituto vadovės teigimu, kainų mažėjimo negalime tikėtis dėl augančios minimaliosios algos ir pasaulinių tendencijų. Prognozuojama, kad maisto poreikis pasaulyje tik didės, tuo tarpu jo pasiūla liks ribota. Ekonomistė atkreipė dėmesį, jog reiktų atidžiau planuoti savo pirkinius. „Galime apsipirkti namuose. Pasižiūrėti ko reikia ir sudaryti sąrašą. Nustatyti limitą, kiek galima išleisti ir apriboti ėjimų apsipirkti skaičių. Kuo dažniau žmogus eina į parduotuvę, tuo daugiau neplanuotų pirkinių atsidurs jo krepšelyje. Taip būtų galima tikslingiau naudotis nuolaidomis“, – sakė O.Bložienė.
Maistas išmetamas
Tyrimų duomenys rodo, kad tipinis Lietuvos namų ūkis per metus išmeta apie 33 kg. maisto. Prognozuojamas, kad iki 2020 išmetamo maisto kiekis išaugs dar 40 proc. Daugiausia maisto išmetama Estijoje. Čia tipinė šeima išmeta apie 60 kg. maisto atliekų.
Nepaisant išmetamo maisto kiekio, tyrimai rodo, kad lietuviai maistui šiuo metu skiria mažiau savo lėšų, nei siūlo dietologai. Šiuo metu lietuviai maistui skiria 26 proc. savo šeimos biudžeto. Tuo tarpu rekomenduotino maisto produktų krepšelio kaina sudaro 29 proc. šeimos pajamų. Manoma, jog skirtumas atsiranda dėl taupymo perkant maisto produktus ir siūlomų nuolaidų populiarumo. Nors optimalus maisto produktų krepšelis brangiausias Latvijoje, tačiau čia didžiausios ir pirkėjas siūlomos nuolaidos.
