Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 3d. 12:56

Alkoholio rinka: draudimų efektą užgožia verslo išradingumas

Parduotuvė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Alkoholis

Pastaraisiais metais valdžiai padidinus akcizus visam alkoholiui, įvedus ne vieną prekybos jais ribojimą, išaugus nealkoholinių gėrimų pardavimams, verslininkai teigia, kad vidaus rinkai smukus, į Lietuvą plūsta alkoholis iš kaimyninių šalių.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė sako, kad pernai ypač aktyvūs verslo mėginimai apeiti reklamos draudimus buvo sėkmingi.

Tuo metu verslas ir toliau prognozuoja mažėjančius pardavimus, o kalbant apie galimybes netektis kompensuoti iš eksporto, pripažįsta, kad kol kas tai – tik priedas prie vietinių pardavimų.

Draudimų efektas yra, bet verslas išradingas

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun sutinka, kad 2019 metais jau buvo galima akivaizdžiai pamatyti, kokius rezultatus duoda galiojančios alkoholio kontrolės priemonės.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nijolė Goštautaitė Midttun
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nijolė Goštautaitė Midttun

Tačiau ji taip pat pabrėžia, kad biudžetas iš alkoholio akcizų ir toliau kasmet surenka vis daugiau įplaukų.

N.Goštautaitė Midttun sako, kad alkoholio pardavimų ribojimų jau užtenka, bet reikia, kad jų būtų laikomasi.

„Gal ne tiek griežtinti labiau reikia nustatant naujus apribojimus, bet tinkamiau ir griežčiau prižiūrėti jau esamų įgyvendinimą. Ypač pardavimus nepilnamečiams, prekybos laiko ribojimo paisymo“, – nurodė ji.

Pasak jos, švietimo priemonės turi menkesnį poveikį, nei kainos didinimas, prieinamumo mažinimas, reklamos draudimas.

„Reikia didžiulių lėšų iš biudžeto kontrolės mechanizmui, todėl gerokai patrauklesnės tos priemonės, kurios reikalauja mažiausiai kontrolės, pavyzdžiui, alkoholio kainos didinimas, aiškus reklamos draudimas ir prekybos laiko apribojimas“,– tvirtino N.Goštautaitė Midttun.

Biudžetas iš alkoholio akcizų ir toliau kasmet surenka vis daugiau įplaukų.

Jos teigimu, dabar pats laikas stiprinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų pasiūlą, kad būtų daugiau gydymosi nuo alkoholizmo galimybių.

„Tų paslaugų nėra daug ir jos ateityje bus sunkiau prieinamos, nes daugėja besikreipiančių“, – įspėja ji.

N.Goštautaitė Midttun, be kita ko, atkreipia dėmesį į pastarojo meto aktyvius verslo mėginimus apeiti reklamos draudimus: „Jie (bandymai BNS) tokie testuojantys ir tarsi tikrinantys ribas, kada nubaus, o kada - ne“.

Ji pripažįsta, kad verslui pavyksta pasiekti savo tikslų.

„Kai kur greitai pavyksta, bet kai kur pasekmes pamatysime gerokai vėliau. Pavyzdžiui, labai neaiškiai vykdomas pagrindinės alkoholio rinkos priežiūros institucijos vadovo konkursas. Čia ir klausimas, ar pavyko ir ką pavyko pasiekti verslui (...) Nes nuo vadovo labai daug priklausys“, – kalbėjo N.Goštautaitė Midttun.

Rinkos praradimus dengia eksportas

Asociacijos „Baltic gastronomy leaders“ prezidentas Romas Apulskis sako, kad dėl gyventojų mažėjimo ir kultūrinių pokyčių alkoholio rinkai Lietuvoje mažėjant, gamintojai priversti realizacijos rinkų ieškoti užsienyje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Romas Apulskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Romas Apulskis

„Eksportas prideda 10 proc. Daugumai eksportas tik priedas prie vietinių pardavimų. Kol kas. Bet iš esmės yra galimybė plėstis neribotai, kai tuo tarpu vietos rinka labai ribota. Be eksporto yra mažėjantis verslas. Litrai krenta. Na, antkainį pasididina įmonės, bet tai daryti amžinai negalės, o eksportas kainą prilaiko Lietuvoje. Jis gelbsti situaciją. Kitokių perspektyvų artimiausiems dešimčiai metų nematau. Kurti kažką, galvoti ir žiūrėti tik į vietos rinką – niekaip“, – BNS kalbėjo jis.

R.Apulskio teigimu, į Rusiją vežami putojantys vynai, nes jų kokybė – „viduriukas tarp Vakarų ir rusiškos“. Kinijoje sėkmingai pardavinėjama trauktinė „Devynerios“, o Lenkijoje – lietuviška šimtmečio degtinė su varpa.

„Tai dešimtmečio įdirbis ir pastarieji metai jau geri“, – apie eksportą į Lenkiją sako R.Apulskis.

Jis prognozuoja, kad lietuviškas vaisių ir uogų vynas irgi gali būti eksportuojamas į Kiniją.

Daugumai eksportas tik priedas prie vietinių pardavimų. Kol kas.

„Toks pat specifinis, nišinis, savotiškas ir įdomus produktas yra, kuris gali puikiai ir į eksportą važiuoti. Toje pačioje Kinijoje yra populiarus toks labai panašus vynas iš tokių egzotinių saldžių vaisių“, – teigė R.Apulskis.

Jis prognozuoja, kad lietuviško alkoholio eksportas 2020 metais augs.

Tikro alaus pardavimai krenta, nealkoholinio – auga

Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko teigimu, 2019 metais alaus pardavimai nedaug krito, o netektis kompensavo pajamos iš nealkoholinio alaus pardavimų.

„Augo nealkoholinio alaus pardavimai ir tuos praradimus padengė“, – BNS teigė jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Saulius Galadauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Saulius Galadauskas

Pasak Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos, kurios narės iš esmės yra „Aibės“ tinklo parduotuvės, pirmininko Eimučio Radžvilos, anksčiau „niekas nežiūrėjo į nealkoholinį alų kaip į rimtą verslą“.

„Skonio receptoriai reikalauja kažko panašaus ir geria nealkoholinį alų“, – įprasto alus keitimą į nealkoholinį aiškina jis.

„Kartais auga pardavimai nealkoholinio alaus, bet dar nesudaro pusės tikrojo alaus“, – priduria E.Radžvila.

Stipraus alkoholio gamintojus ir importuotojus vienijančio Legalaus verslo aljanso vadovas Mantas Zakarka prognozuoja, kad nealkoholinių gėrimų augimas bus ir 2020 metais. „Nuolat daugėja tokių gėrimų parduotuvių lentynose“, – sako jis.

Pasak E.Radžvilos, mažosios parduotuvės prie alkoholio prekybos sugriežtinimų prisitaikė, o pardavimų ribojimai nesužlugdė nė vienos smulkios parduotuvės. Tačiau, anot jo, jei būtų apsispręsta dėl specializuotų alkoholio parduotuvių, tai kaimiškas parduotuves sužlugdytų.

Nežinoma, kiek alkoholio įvežama

M.Zakarka taip pat prognozuoja, kad stipraus alkoholio rinka 2020 metais kris – mažės tiek parduodami kiekiai, tiek gaunamos pajamos. Su tuo sutinka ir E.Radžvila, tačiau jis pabrėžia, kad realaus Lietuvos alkoholio rinkos traukimosi masto nesimato, nes nėra duomenų, kiek pigesnio alkoholio įvežama iš kaimyninių šalių.

„Realus rinkos susitraukimas nėra aiškus. Negalima spręsti tik iš pardavimų mažėjimo. Nežinome, kiek alkoholio įsivežama iš kaimyninių šalių“, – teigė E.Radžvila.

Anot jo, 2020-aisiais dėl dar labiau padidintų akcizų vėl suaktyvės alkoholio prekyba pasienyje su Latvija ir Lenkija.

Didėjančius pasienio pardavimus akcentavo ir M.Zakarka.

„Nuo 2008 metų iki 2019 metų pabaigos stipriojo alkoholio rinka susitraukė – pardavimai kiekiniai virš 43 proc. mažesni. Bet jokių duomenų, kiek alkoholio nuperkama Latvijoje ir Lenkijoje“, – sakė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

19:14
00:37
01:19

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką