Krizės pranašautojai pagrindine grėsme laiko tai, kad Lietuvos verslai gali susidurti su energijos išteklių ir kitų žaliavų tiekimo sutrikimais ir netgi trūkumais.
Pasaulio ekonomikai grėsmė reali. Dėl karo sutriko naftos, dujų, trąšų ir kitų žaliavų tiekimas, dalis pajėgumų ilgam išvesti iš rikiuotės, o naftos kaina laikosi dėl rekordinių atsargų kiekių paleidimo į rinką ir rinkos lūkesčių dėl greitos konflikto pabaigos. Per Hormuzo sąsiaurį keliavo reikšminga pasaulio energetinių išteklių dalis, todėl net daliniai sutrikimai kelia kainas ir verčia pirkėjus konkuruoti dėl tų pačių išteklių.
Krentančią svarbiausių žaliavų pasiūlą turės pasivyti krentanti paklausa. O kadangi pagrindinių žaliavų vartojimo mažinimas yra visiems skausmingas, paklausa ir pasiūla gali susitikti ties vis didesne kaina. Tai turės tolesnių pasekmių, pvz. trąšų kainų augimas lems mažesnes sėjas visame pasaulyje ir gali atsiliepti mažesniais derliais ir aukštesnėmis maisto kainomis. Žaliavų visiems neužteks.
Tarptautinės Energetikos Agentūros vadovas pareiškė, kad pasaulis išgyvena didžiausią energijos tiekimo saugumo grėsmę pasaulio istorijoje. Anot jo, „naftos kainos šiandien neatspindi realaus tiekimo sutrikimo“, o karui pasibaigus, atstatyti tiekimą į ankstesnį lygį gali prireikti 2 metų. Regis, Agentūra gerokai niūriau vertina šios energijos krizės galimas pasekmes, nei finansų rinkos, kurios prognozuoja greitą konflikto pabaigą ir nesitiki ilgalaikių konflikto pasekmių.
Už naftą ir dujas sumokėsim brangiau, bet jų vis tiek nusipirksim
Tačiau tarptautiniai pasiūlos „siurprizai“ jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvai kyla reali fizinio tiekimo grėsmė.
Naftos ir dujų fizinis tiekimas Lietuvoje yra užtikrintas: kadangi žaliavinė nafta į Mažeikių perdirbimo gamyklą keliauja ne per Hormuzo sąsiaurį, AB „Orlen Lietuva“ nėra nustačiusi jokių rizikų dėl nepertraukiamo žaliavų tiekimo. Mūsų gamykla eksportuoja beveik 80 procentų degalų, todėl net ir baisiausios naftos tiekimo krizės akivaizdoje Lietuva bus apsirūpinusi degalais, kuo negali pasigirti jokie mūsų kaimynai. Lietuvos prieigą prie gamtinių dujų užtikrina valstybės valdomas terminalas „Independence“.
Jei kainos šoks į aukštumas, neužmirškime, kad Europa yra vienas turtingiausių pasaulio regionų. Mes turime daug geresnes perspektyvas įpirkti naftą, dujas, trąšas ir kitas žaliavas tarptautinėse rinkose, nei daugumos šalių pirkėjai.
Tad nafta ir gamtinės dujos į Lietuvą, nors ir brangiau, bet visada tekės.
Blogiausias scenarijus – subsidijų varžybos „iki dugno“
Pagrindinė grėsmė verslo konkurencingumui kyla ne dėl naftos ir dujų išteklių tiekimo: Europos Vyriausybės jau pasiraitojo rankoves – eilė šalių karpo akcizus, imasi kainų reguliavimo ir subsidijų. Vyriausybės gyventojams sako – pirkit naftą ir dujas, jeigu ką, už tai sumokės mokesčių mokėtojai, t.y. jūs.
Jei kitos ES šalys pradės masiškai subsidijuoti energiją ir gamybą, Lietuvai taip pat kils spaudimas atsakyti parama, kad mūsų įmonės neprarastų konkurencingumo. Šiose lenktynėse Europoje laimėtojų nebus. Pagrindinis laimėtojas dėl palaikomos naftos ir dujų paklausos bus priešas Rytuose, kuris jau pildo savo karo biudžetą išaugusiomis pajamomis iš naftos ir dujų, o pagrindinis pralaimėtojas bus besivystantis pasaulis.
Taip jau buvo 2022-2023 metais ir tai gali vėl pasikartoti. Kol kai kurios šalys yra priverstos riboti oro kondicionierių darbą ir ruošiasi bado rizikai, Europos šalys gali leisti sau milijardines subsidijas ir mokesčių lengvatas. Žvanginant krize ir „gelbėjant“ žmones, kurių nereikia gelbėti, galime paskandinti pasaulio Pietus į dar vieną nepritekliaus krizę.
Lietuva – itin geroje pozicijoje
Lietuvos ekonomika šiandien yra gerokai atsparesnė nei ankstesnių krizių pradžioje. Per pastaruosius šešerius metus ji atlaikė pandemiją, Kinijos ekonominį spaudimą, Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltą šoką ir pasaulinę energijos krizę. Nepaisant to, Lietuva išliko viena sparčiausiai augusių EBPO ekonomikų, o valstybės skolos ir BVP santykis tebėra mažesnis nei 2016 metais. „Fitch Ratings“ ką tik padidino Lietuvos kredito reitingą nuo „A“ iki „A+“, įvertindama tvarų augimą, palankias vidutinio laikotarpio perspektyvas ir atsakingą fiskalinę politiką.
Šiandien svarbiausia nepanikuoti ir nekurti lūkesčio, kad valstybė kompensuos visiems ir viską. Netaikli parama gali didinti degalų ir dujų paklausą ir netgi lemti didesnes kainas ir išlaidas visos šalies lygiu. Jei paramos prireiks, ji privalo būti tikslinga: nukreipta į pažeidžiamiausius gyventojus ir itin energijai imlius verslus.
Grėsmių pasaulio ekonomikai yra, tačiau Lietuva jas pasitinka geresnėje padėtyje nei per ankstesnes krizes. Žinoma, besiruošdami blogiausiam vis tik būkime optimistai ir tikėkimės geriausio: kurkime vertę Lietuvai, investuokime, ruoškimės atremti krizes ir priešus, ir viskas bus gerai.
