Seimo nariai antradienį svarstė, ar Lietuvai reikia nekilnojamojo turto mokesčio modelio, pagal kurį dėl pagrindinio būsto apmokestinimo turi apsispręsti savivaldybės, ar įvesti trečią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, o visas pajamas sumuoti, taip pat, ar didinti pelno mokestį vienu procentiniu punktu, ar keisti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas ir įvesti naujus mokesčius saldintiems gėrimams bei ne gyvybės draudimui.
Po pateikimo Seimo nariai nubalsavo, kad pasiūlytas NT mokesčio modelis nebūtų priimtas svarstyti toliau: už tai, kad pataisos būtų svarstomos, balsavo 62 Seimo nariai – prieš buvo 40, o susilaikė 24, tad balsų pradėti svarstyti įstatymo pakeitimus Seime nepakako. Kitu balsavimu NT mokestis grąžintas tobulinti Vyriausybei.
„Apmaudu, kad nepavyko su šia NT mokesčio įstatymo redakcija, bet stengsimės pavyti grafiką“, – sureagavo finansų ministras Rimantas Šadžius.
Daugelį kitų pasiūlymų, kaip pelno, GPM ar PVM įstatymo pokyčius, Seimas svarstyti priėmė.
„Susiduriame su iššūkiais“
Pristatydamas mokesčių reformą finansų ministras R.Šadžius teigė, kad šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis yra saugumo iššūkis.
„Jis daugiaveidis – ne tik karinis, bet ir socialinis ir privalome teisingai reaguoti. Tam turime savo rankose viešuosius finansus. Jie iki šiol buvo tvarkomi gerai, bet kai turime 3 proc. realų BVP augimą ir kartu 3 proc. deficitą, akivaizdu, kad kažkas ne taip. Ta našta perteklinė ir viešieji finansai jos nebeatlaiko. Vadinasi, turime mūsų ižde padaryti struktūrinius pokyčius“, – pabrėžė ministras.
Finansų ministerija prognozuoja, kad dėl reformos Lietuvos BVP augimas bus 0,2 proc. punkto mažesnis, tačiau atkreipia dėmesį, kad priėmus mokesčių pakeitimus 2026 metais planuojama į valstybės biudžetą papildomai surinkti 278,8 mln. eurų, 2027 metais – 551,9 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai.
Skriejo kritika, stebėjosi, kodėl nekelia PVM
Reaguodami į pateiktą mokesčių reformą Seimo nariai teiravosi, kodėl nedidinamas PVM ar neieškoma papildomų lėšų į biudžetą,
Mišrios Seimo grupės narys Artūras Zuokas tvirtino, kad prieš prašant gyventojų prisidėti, pirmiausia įsipareigoti turėtų ir valstybės institucijos – tiek susimažinti išlaidas, tiek ieškoti papildomų lėšų. Pasak jo, valstybė galėtų surinkti net 1,1 mlrd. eurų papildomų lėšų, jei parduotų valstybinę žemę, kuri yra po pastatais.
Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad mokesčių pertvarka galima sprendžiant viešųjų finansų problemas, jei sprendžiamas gynybos finansavimo poreikis.
„Bet matome, kad mokesčių reforma teikiama siekiant įgyvendinti kitus tikslus – pasiekti didesnį perskirstymą per biudžetą, įdiegti progresyvumą, lengvatų politiką išsaugoti ir tai neatsispindi didžiausiam poreikiui – gynybos finansavimui. Kodėl neatsižvelgėte į kitų pasiūlymus, kaip papildyti gynybos fondą, o imatės tik smulkmeniško pinigų pritraukimo. Neišsprendžiate gynybos finansavimo“, – kritikavo E.Gentvilas.
R.Šadžius su tokia pastaba nesutiko, teigdamas, kad buvo svarstytos įvairios siūlytos iniciatyvos: „Ieškojome visų galimybių koreguoti mokesčių įstatymus jų nesujaukiant, ieškojome priemonių, kurios surastų platų pritarimą parlamentare. Lėšų taupymas ir nenaudojamos žemės pardavimas yra šaltiniai, bet jie eina atskirai“.
Tuo metu Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas įspėjo, kad mokesčių pakeitimai gali atnešti visai kitokių rezultatų, nei tikimasi: „Lietuvos ekonomika sparčiai auga ir kasmet surenkame daugiau nei 1 mlrd. eurų, nei planuojame. Augant šalies BVP, auga ir finansavimas gynybai net nepadidinus paties procento. Krentant šalies BVP, net ir didinant procentą, lėšų suma gali būti net mažesnė“.
Ne vienas Seimo narys siūlė vietoj dabartinių mokestinių siūlymų padidinti PVM. Tokį pasiūlymą buvo teikusios ir verslo asociacijos.
„Nesuprantama, kodėl jūs taip užsispyrusiai vietoj tų ir žmones, ir verslą trikdančių mokestinių įstatymų pakeitimų paketų, nenorite siūlyti padidinti PVM, tarkime, 2 proc. – gautumėte didesnę sumą iš karto nei visi šie trupiniai, kuriuos čia rankiojate. Kodėl jums nieko nesako estų pavyzdys, kurie po klystkelių ir praradimų grįžo prie PVM didinimo. Girdėjau valdančiųjų užkulisiuose kalbant, kad mes to nežadėjome programoje. Aš atsiprašau, bet jūs nežadėjote ir 5-6 proc. BVP gynybai, nežadėjote ir kad vietoj Blinkevičiūtės premjeru bus Paluckas“, – komentavo konservatorius Jurgis Razma.
Finansų ministras patikslino, kad Estija dar nepadidino PVM, nes Vyriausybė tai svarstys artimiausiu metu. Jis taip pat patikino, kad Finansų ministerija rimtai įvertino PVM didinimo variantą.
„Bet PVM didinimas perkeltų finansinę naštą ant mažiausias pajamas gaunančių, nes jie išleidžia viską pirkdami prekes, kurioms apskaičiuojamas PVM. Didžiausias pajamas gaunantys stipriausi visuomenės žmonės, kurių bendras efektyvus GPM tarifas net mažesnis nei viduriniosios klasės – kodėl viduriniąja klase nesirūpinat – jie lengviau pakels šią naštą“, – teigė finansų ministras.
„Fikcija manyti, kad buhalteriškai paskaičiavus PVM didinimą visos pajamos atitektų Gynybos fondui, nes tučtuojau išbrangtų ir valstybės vykdomi investiciniai projektai, įskaitant finansuojamus ES lėšas. Tai iliuzija, kad būtų galima surinkti dideles lėšas“, – pridūrė R.Šadžius.
Finansų ministras įgėlė ir prieš mokesčių reformą pasisakančiam verslui: „Man buvo keista vakar girdėti verslo gąsdinimus, kad štai nukentės daugiausiai pensininkai, nes jų pirmas pasiūlymas ir buvo, kad nelieskite mūsų pajamų ir viršpelnių, o padidinkite PVM. Vyriausybė šitą pasiūlymą iš karto atmetė, nes jis būtent skaudžiai nuskriaustų mažiausias pajamas gaunančius“, – mano ministras.
„Iš NT mokesčio gali likti burbulai kūdros dugne“
Daugiausiai dėmesio tiek visuomenėje, tiek Seimo salėje sulaukė Finansų ministerijos parengti nekilnojamojo turto (NT) ir GPM pokyčiai.
NT mokesčio modelis keistas kelis kartus, kol nuspręsta didesnę laisvę suteikti savivaldybėms: būtent joms palikta nutarti dėl pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimo. Planuojama, kad savivaldybių tarybos galėtų parinkti tiek neapmokestinamąjį dydį (NT vertė, iki kurios nereikės mokėti jokio mokesčio), tiek nustatyti mokesčių tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. būsto vertei, viršijančiai savivaldybės nustatytą ribą. Iš šio mokesčio surinktos pajamos keliautų į savivaldybių biudžetą.
Tuo metu visi kiti būstai, išskyrus pagrindinį, jau būtų apmokestinti vienodu tarifu, o pajamos už jį keliautų į valstybės biudžetą ir būtų nukreiptos gynybai. Kitų gyventojams priklausančių būstų neapmokestinamasis dydis siektų 20 tūkst. eurų, o tarifai numatyti progresiniai nuo 0,1 proc. iki 1 proc.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė ramino, kad gyventojams nėra ko baimintis šio mokesčio. „Savivaldybėse NT mokestis nekils, nes tarybos nariai savivaldybėse nėra savižudžiai, jie savo politinės ateities nedegins – tie, kurie turi vienintelį būstą, gali būti ramūs ir nesijaudinti dėl NT mokesčio“, – dėstė socialdemokratė.
Liberalas E.Gentvilas atšovė, kad B.Vėsaitės komentaras rodo, jog „valdantieji nusiplovė rankas“.
„Socialdemokratai išsigando rinkėjų – B.Vėsaitė pasakė, kad savivaldybės nėra savižudžiai, nes nedidins tarifų. Valdantieji irgi nėra savižudžiai – nusiplovėte rankas ir tegu turškiasi savivaldybės su tais mokesčiais. Kaip jūs nedrįsote savo rankomis įdiegti, taip ir merai, tarp kurių 15-16 yra socialdemokratai, nesiryš ir iš mokesčio gali būti burbulai kūdros dugne ir gali būti, kad buvo daug triukšmo dėl nieko“, – įvertino opozicijos atstovas.
E.Gentvilas taip pat teiravosi, kokio NT mokesčio reikia, kad būtų „atšildytos“ Atsparumo ir ekonomikos gaivinimo plano (RRF) lėšos.
R.Šadžius atsakė, kad į RRF planą įtraukti 3 konkretūs rodikliai, o Europos Komisija kompleksiškai vertins šitų rodiklių įgyvendinimą:
„Tame tarpe suartinimas tarp skirtingų mokestinių režimų ir mokesčių bazės plėtra yra kardinalūs pakeitimai, kurie turi atitikti, kad EK užskaitytų trijų rodiklių įgyvendinimą. Tie trys rodikliai – 400 mln. eurų, kurie nepasiekė mūsų biudžeto“.
Galiausiai Seimas atmetė pateiktą NT mokesčio projektą ir grąžino jį tobulinti.
GPM pokyčius vadino baudimu
Finansų ministerija taip pat siūlo sumuoti visas gyventojų pajamas ir joms taikyti 3 tarifus – 20 proc., 25 proc. ir 32 proc. Iš pradžių pasiūlyto 36 proc. tarifo nuspręsta atsisakyti.
Liberalas E.Gentvilas ironizavo, kad reikia pasidžiaugti, jog nesiūlomas 40 proc. aukščiausias GPM tarifas, nes tokį mokestį esą svarstė socialdemokratas Algirdas Sysas, ir neliko 36 proc. Jis taip pat stebėjosi, kodėl socialdemokratai pamynė savo svarbiausią postulatą, kad reikia papildomai apmokestinti kapitalą ir mažinti darbo apmokestinamą.
„Bet štai jūs kėsinatės ir darbo pajamas apmokestinti“, – teigė liberalas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Edita Rudelienė antrino nesutinkanti, kai progresinis GPM tarifas pristatomas kaip socialinio teisingumo žingsnis.
„Man jis primena baudimą – jei daugiau mokeisi, daugiau rizikavai, uždirbai, tai esi baudžiamas ir pasakoma, kad turi daugiau susimokėti. Nemanau, kad tai teisinga“, – kalbėjo E.Rudelienė, pasvarsčiusi, ar tokia reforma nepadidins šešėlio Lietuvoje.
Tačiau finansų ministras atšovė nemanantis, kad didesnis tų, kurie gali prisidėti prie šalies gerovės, apmokestinimas yra baudimas.
„Atvirkščiai, siūlyčiau nebausti tų, kurie negali surinkti pinigų prašmatnioms viešbučių salėms ir jų balsas nėra girdimas. Jei padidintume [mokesčius] mažiausių pajamų gavėjų ratui, tai galėtume turėti šešėlį, o didžiausias pajamas uždirbantys seniausiai legalizavosi, <...> laisvoje šalyje kiekvienas gali pasirinkti tą veiklos formą, kuri mažiausiai kainuotų“, – teigė R.Šadžius.
Tarp kitų mokestinių pasiūlymų – 1 proc. punktu padidinti pelno mokestį (iki 17 proc. standartinį ir iki 7 proc. lengvatinį). R.Šadžius antradienį Seime pabrėžė, kad dar daugiau didinti šį mokestį jau būtų neišmintinga.
Mokesčių įstatymo pakeitimo pakete taip pat atsidūrė siūlymas peržiūrėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, 9 proc. lengvatinį tarifą keičiant į 12 proc. apgyvendinimo, keleivių vežimo ir meno ir kultūros įstaigų ir renginių lankymui.
Suplanuoti ir du nauji mokesčiai – vadinamasis cukraus mokestis saldintiems gėrimams ir ne gyvybės draudimo sutartims.
Siūlė daryti pertrauką
Beje, antradienio Seimo posėdis prasidėjo nuo opozicijos siūlymo atidėti mokesčių reformos svarstymą. Prašymą padaryti pertrauką iki kito posėdžio išsakė opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Dainius Gaižauskas bei Valius Ąžuolas.
„Tiek verslo, tiek pramonės atstovai deda pastangas aiškindami, kad ši mokestinė reforma mums visiems atneš tik didelės žalos. Prašau pertraukos iki kito posėdžio“, – teigė D.Gaižauskas, bet Seimas balsuodamas šį pasiūlymą atmetė.
Po tokio balsavimo D.Gaižauskas susiginčijo su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu, teigdamas, kad siūlė atidėti visą mokestinių pakeitimų paketą, o ne vieną įstatymą, dėl kurio balsavimą paskelbė Seimo pirmininkas.
Prezidentas ragino įsipareigoti daugiau mokesčių nekelti
Premjeras Gintautas Paluckas socialdemokratų partijos suvažiavime savaitgalį teigė, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų, rašo BNS.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs valdančiuosius užtikrinti verslą, kad dabar patvirtinus mokesčių pakeitimus jie nebedidėtų iki kadencijos pabaigos.
Pakeitimus ketinama priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.
