Lietuvos apeliacinis teismas vasario 12 dieną atmetė įmonės skundą ir paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo pernai kovo 7 dieną priimtą sprendimą.
„Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovė („Amberola“ – BNS) neįrodė deklaruoto ekonominio pranašumo, todėl pagrįstai ieškinį atmetė“, – nutarė teisėjų kolegija.
„Amberola“ teismams teigė, jog Kalėjimų tarnyba neteisėtai iš galimų 7,5 skyrė 0 balų už energinį efektyvumą. Ji nurodė, kad tarnyba nepagrįstai atmetė jos pasiūlymą įsigyti vieną nutolusią saulės elektrinę, o dar vieną įrengti pačiame objekte, taip užsitikrinant visą reikiamą energiją, papildomai jos neperkant iš centralizuotų miesto tinklų.
„Atsakovė (Kalėjimų tarnyba – BNS) argumentavo tuo, kad ieškovė („Amberola“ – BNS) aiškiai neįrodė, jog jos siūlomos saulės elektrinės visiškai padengs objekto elektros poreikį. Atsakovė šią išvadą grindė ne ieškovės pasiūlymu ir jo sprendiniais, bet savo pačios subjektyviomis interpretacijomis, kiek ieškovės numatyta saulės elektrinė pagamins elektros energijos ir kaip šios elektros suvartojimas pasiskirstys pagal objekto poreikius“, – tikino įmonė.
Tuo metu Kalėjimų tarnyba nurodė, jog „Amberola“ klaidingai nurodė, kad jos siūlomos saulės elektrinės galės užtikrinti visą reikiamą energijos poreikį. Anot tarnybos, dalyvės sprendinys gali pasiūlyti tik 81,6 proc. reikiamos elektros.
„Atsakovė (Kalėjimo tarnyba – BNS) (...) atmetė 0 kWh kaip nepagrįstą ir neįgyvendinamą sprendinį, todėl už atitinkamą kriterijaus parametrą ieškovei („Amberola“ – BNS) balai nebuvo ir negalėjo būti skirti“, – sakė įstaiga.
Apeliacinio teismo teigimu, Kalėjimų tarnyba tinkamai laikėsi konkurso sąlygų, skirdama „Amberolai“ balus.
„Ieškovė privalėjo pagrįsti, o atsakovė įsitikinti ieškovės deklaruoto pranašumo reikšmės, išreikštos konkrečiu fizikiniu dydžiu, realumu“, – nutarė teismas.
BNS rašė, jog Lietuvos apeliacinis teismas sausio 19 dieną netenkino ir kitos konkurse ketvirtoje vietoje likusios dalyvės nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinės įmonės „DG VPP vystymas“ skundo, kuriuo ji taip pat ginčijo Kalėjimo tarnybos sprendimą jai už energetinį efektyvumą skirti 0 balų.
Teismo vertinimu, bendrovė nepagrindė, kad jos siūloma saulės elektrinė sugeneruos tiek elektros, kad nereikės jos įsigyti iš centralizuotų tinklų.
Tuo metu dar viena byla, susijusi su Šiaulių kalėjimo konkursu, pagal NT plėtros grupės „Eika Group“ antrinės bendrovės „Būsto projektai SPV“ ieškinį nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Ji konkurse liko trečia.
Kaip rašė BNS, pernai gruodžio pradžioje LAT leido tęsti beveik 57 mln. eurų vertės konkursą viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu, tačiau Kalėjimų tarnyba tuomet teigė, kad jis yra sustabdytas ir dėl jo bus sprendžiama teismams priėmus galutinį sprendimą.
LAT pernai gruodžio 4 dieną panaikino Apeliacinio teismo birželį priimtą sprendimą nutraukti konkursą.
BNS rašė, kad konkursas įstrigo teismuose visoms jo nelaimėjusioms bendrovėms apskundus sprendimą laimėtoja pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“.
Pagal projekto sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. eurų Malavėniukų kaime PPP būdu turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. eurų.
