Vartojimo paskolos baldams ir automobiliams
Tyrimo duomenimis, trečdaliui Lietuvos gyventojų vartojimo paskolos prireikė būstui susiremontuoti ar naujiems baldams įsigyti, o panašiai daliai (31 proc.) – automobiliui nusipirkti. Šie skolinimosi motyvai, kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, jau ne vienus metus išlieka patys populiariausi, o juos įvardijusių gyventojų dalis nuo 2015 metų išaugo 6 proc.
Tarp kitų lietuvių minimų paskatų pasiskolinti – poreikis įsigyti elektroninės ar buitinės technikos (17 proc.), nekilnojamojo turto (16 proc.), pinigų kasdienėms išlaidoms trūkumas (8 proc.), noras pakeliauti (7 proc.) ir susiremontuoti automobilį (5 proc.). 4 proc. lietuvių taip pat skolinasi jau turimiems įsipareigojimams padengti.
Du trečdaliai lietuvių, atliktos apklausos duomenimis, per paskutinius trejus metus paskolas ėmė tik iš vienos įstaigos.
Per pastaruosius trejus metus vartojimo paskolų turėjo ir beveik trečdalis latvių – bent vieną teigia turėję 29 proc. – rodo tyrimas.
Populiariausių skolinimosi priežasčių Latvijoje trejetas rikiuojasi taip: automobilio įsigijimas (35 proc.), būsto remontas (27 proc.), elektroninės ar buitinės technikos įsigijimas (19 proc.). Kaimyninėje šalyje skolinimasis turimiems įsipareigojimams padengti – ketvirtas dažniausiai minėtų motyvų sąraše, o daugiau kaip dešimtadalis (12 proc.) latvių skolinasi būtent kitų savo paskolų refinansavimui.
Rečiau skolinasi senjorai
Atlikta apklausa atskleidė ir statistinio vartojimo paskolas imančio gyventojo portretą. Statistiškai dažniausiai tai – 40–59 metų amžiaus moterys, gaunančios aukštesnes vidutines pajamas, dirbančios kvalifikuotą darbą ir gyvenančios provincijoje. Prieš porą metų, kaip teigiama pranešime, šiek tiek aktyviau skolinosi vyrai, o į moterų pusę svarstyklės persisvėrė tik pernai.
Tarp paskolas Lietuvoje neseniai ėmusių gyventojų moterų ir vyrų dalys atitinkamai sudaro 51 proc. ir 49 proc.
Pagal amžiaus grupes paskolas ėmusių gyventojų dalys yra panašios, nors didžiausią (23 proc.) ir sudaro 40–59 metų amžiaus žmonės. Kur kas rečiau nei likę gyventojai paskolas ima tik 60–74 metų amžiaus lietuviai. Paskolų per paskutinius keletą metų prireikė tik 13 proc. jų.
Po kvalifikuotų darbuotojų (49 proc.) dažniausiai paskoloms ryžtasi prekybos ir paslaugų sektoriuose dirbantys žmonės (25 proc.). Jų dalis tarp visų besiskolinančiųjų per metus gerokai išaugo – nuo vos 4 proc. iki minėto ketvirtadalio. Taip pat stipriai išaugo ir paskolas imančių savarankiškai dirbančių gyventojų dalis. Ji, palyginti su 2015 metais, šoktelėjo nuo 7 proc. iki 14 proc.
Apklausos duomenimis, trečdalis paskolas imančių lietuvių gyvena provincijos vietovėse, ketvirtadalis mažesniuose, o 22 proc. – didžiuosiuose miestuose. Penktadalis besiskolinančių yra iš Vilniaus.
Latvijoje dažniausiai skolinasi jauni vyrai
Paskolą ėmusio latvio portretas buvo kitoks. Statistiškai tai – 20–34 metų vyrai (38 proc.), gaunantys vidutines ir aukštesnes pajamas, dirbantys samdomą darbą prekybos ir paslaugų sektoriuose, gyvenantys mažesniuose šalies miestuose (38 proc.). Trečdalis paskolas ėmusiųjų buvo vienišiai.
Kasmetinę apklausą „Bigbank“ užsakymu Baltijos šalyse atliko įmonė „Carat“. Jos metu apklausta apie tūkstantis vyresnių nei 21 metų amžiaus Lietuvos gyventojų visoje šalyje.
