Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje užfiksuotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį naujai registruotų įmonių skaičius – įregistruota beveik 7 tūkst. įmonių. Tai – 28 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vis dėlto, šie skaičiai atspindi tik dalį realaus verslumo potencialo.
Apklausos duomenys rodo, kad nors apie nuosavą veiklą svarsto beveik kas antras gyventojas, tik 4 proc. iš jų jau yra ėmęsi konkrečių veiksmų.
„Didžioji dalis lieka pradinėse stadijose – turi noro, tačiau stokoja idėjų, aiškaus plano, laiko ar finansinių išteklių. Tai leidžia daryti išvadą, kad lietuviams netrūksta noro kurti verslą, tačiau didžiausias iššūkis yra perėjimas nuo minčių prie plano ir veiksmų“, – sako Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė.
Verslas – ne tik apie pinigus, bet ir apie laisvę
Apklausa atskleidžia, kad lietuvių motyvacija kurti verslą pirmiausia yra susijusi su poreikiu laisvai veikti. Net 72 proc. respondentų nurodo tiesiog norintys dirbti sau. Antra dažniausiai įvardinama priežastis, kurią pasirinko 53 proc. respondentų – didesnių pajamų siekis.
17 proc. apklaustųjų mano, kad verslas taip pat yra galimybė geriau išnaudoti jau sukauptą patirtį bei kompetenciją ir taip save realizuoti ar uždirbti daugiau.
„Šie rezultatai patvirtina jau kelerius metus ryškėjančią tendenciją – verslus vis dažniau steigia 41–50 metų gyventojai, sukaupę ilgametę patirtį ir pasižymintys aukšta kompetencija“, – pažymi R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
Norą kurti verslą dėl neišnaudotų rinkos galimybių arba siekio kurti inovatyvius, rinkoje dar neegzistuojančius produktus ar paslaugas nurodė po 9 proc. respondentų.
Didžiausias barjeras – ne pinigai, o baimė pradėti
Nepaisant gana aiškių motyvų, daugiau nei pusė (55 proc.) gyventojų teigia nenorintys pradėti nuosavo verslo. Nors daliai jų ši galimybė paprasčiausiai neatrodo patraukli, reikšminga dalis sprendimą grindžia emociniais barjerais.
39 proc. respondentų vengia rizikos ir papildomos atsakomybės, 28 proc. baiminasi prarasti darbo ir poilsio balansą, 27 proc. yra patenkinti dabartiniu darbu ir atlygiu, o 21 proc. nepasitiki savo gebėjimais susitvarkyti su verslo valdymo iššūkiais. Dar 9 proc. pripažįsta atsisakantys verslo idėjos, nes savo artimoje aplinkoje turi nuosavą verslą vystančių žmonių ir mato, su kokiais sunkumais bei nesėkmėmis jiems kartais tenka susidurti.
„Baimė, kad nepavyks, yra natūrali žengiant tokį žingsnį kaip verslo steigimas. Tačiau svarbu situaciją įsivertinti objektyviai. Pirmas žingsnis – atsakyti sau, ko tiksliai bijoma. Identifikavus problemą, ją daug lengviau įveikti pasitelkus atitinkamas priemones, nei bandyti slopinti nerimą nežinant, dėl ko kyla abejonės“, – sako R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
Apklausa parodė, kad didžiausiais iššūkiais pradedant verslą gyventojai laiko finansų trūkumą (61 proc.), formalumus ir biurokratinę naštą (41 proc.), verslo idėjos išsigryninimą ir įsivertinimą (40 proc.) bei pardavimus ar naujų klientų pritraukimą (38 proc.).
„Prieš pradedant verslą nerimaujama ne tik dėl laukiančių iššūkių, bet ir dėl galimos nesėkmės – tai nurodė 30 proc. apklaustųjų. Žengti pirmąjį žingsnį reikia ne tik drąsos, bet ir nuoseklaus darbo – planuojant, analizuojant, vertinant. Todėl nenuostabu, kad iš 44 proc. norinčių pradėti verslą tik nedidelė dalis, įsivertinusi rizikas, vis tiek žengia toliau – analizuoja, bando, testuoja, skaičiuoja, klausia ir juda pirmyn su verslo steigimu“, – sako R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
Anot ekspertės, jau veikiančio smulkaus verslo steigėjai dažnai dalinasi, kad verslą pradėjo „iš idėjos“, be didelių skaičiavimų: „Jei didesnė dalis norinčių nesustotų ties baimėmis ir realiai įsivertintų verslo galimybes – gal turėtume daugiau nei 4 proc. turinčių realų planą ir jį įgyvendinančių. Todėl pagrindinis patarimas svajojantiems apie nuosavą verslą – drąsos veikti ir įvertinti realias verslo galimybes.“
