Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 7d. 19:28

Ar atsiskaitymo grynaisiais ribojimas padėtų Lietuvai ištrūkti iš šešėlio?

Sulaikyta grynųjų pinigų ir cigarečių kontrabanda
MKT nuotr. / Sulaikyta grynųjų pinigų ir cigarečių kontrabanda

Ankstesnė vyriausybė dar 2015-aisiais planavo įvesti ribojimus atsiskaitymams grynaisiais: fiziniams asmenims – iki 5, o juridiniams – iki 3 tūkstančių eurų. Tačiau toks siūlymas iki Seimo salės taip ir nepriėjo.

Ši vyriausybė, deklaruojanti siekį mažinti šešėlinę ekonomiką, vėl grįžta prie klausimo riboti atsiskaitymus grynaisiais.

„Jei pažiūrėtume į pietines Europos šalis, tai [riba atsiskaitymui grynaisiais] yra apie 1000 Eur, jei pažiūrėtume į Daniją, tai būtų 1300, mes pasirinkome nuosaikesnę, tokią kaip Belgijoje, – 3 tūkst. Eur, nes Lietuvos visuomenė ypač pripratusi prie grynųjų. Tas atpratinimo procesas yra inertiškas, todėl pradėję 3 tūkst. riba, ateityje ją galėtume laikui bėgant mažinti“, – kalba finansų ministras Vilius Šapoka.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilius Šapoka

Su tokiais valdžios planais kategoriškai nesutinka nei verslas, nei jų buhalteriai. Jie tikina, kad tai būtų papildoma našta verslui, esą jau ir dabar mokesčių prievaizdą privalo informuoti apie įvairias sumas siekiančius sandorius. Teigiama, kad apribojus grynuosius, nei šešėlio sumažėtų, nei valstybė naudos turėtų.

„Lietuva turi 28 proc. šešėlio, Graikija – 24, o pačioje apačioje, mažiausią šešėlį turi Liuksemburgas, Austrija, (8 proc). Jungtinė Karalystė turi 8, Airija – 12, dabar pažiūrėkime į tas šalis – ar jos riboja atsiskaitymus.

Nei Airija, nei Liuksemburgas, nei JK, nei Austrija neturi jokių atsiskaitymų grynaisiais ribojimų, tačiau ribojimus dėl atsiskaitymo grynais turi Graikija, kuri savo šešėliu labai panaši su į Lietuvą (ten ribojama iki 500 Eur). Taigi nemanome, kad tai tinkamas instrumentas sumažinti šešėlį“, – pabrėžia buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

„Ribodami grynuosius mes nekovojame nei su kontrabanda, nei šešėliu. Yra valstybėje teisiškai pripažintos 2 atsiskaitymo formos – atsiskaitymai per banką ir kasą, tai jei mes laikome, kad užfiksuodami pinigus kasoje darome nusikaltimą, tai tada pasakykime, kad kasos šalyje nebereikia. Dabar mes, smulkusis verslas, mąstome, kad tai yra parama bankams. Eilinį kartą“, – savo poziciją dėsto Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prezidentė Dalia Matukienė.

Pasak verslininkų, valstybė turėtų elgtis priešingai – didinti ribą, iki kurios galima atsiskaityti grynaisiais, o sprendžiant šešėlio klausimą jie ragina įvesti visuotinį pajamų deklaravimą.

Ši vyriausybė per ketverius metus planuoja iš šešėlio ištraukti apie 800 mln. eurų, o klausimą dėl grynųjų ribojimo žadama spręsti per kitą vyriausybės posėdį, tiesa tam dar turės pritarti Seimas.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką