Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 29d. 11:45 , Atnaujinta: 2018 lapkričio 29d. 12:45

Ar teisinga – 45 metų ir jau pensininkai: svarstoma valstybinių pensijų pertvarka

Piketas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Piketas

Pareigūnas vidutiniškai sulaukia 47 metų – ir jau pensininkas, bet yra ir 40-mečių pensininkų. Vieniems mokama – 60 eurų, kitiems – 1200 eurų. Vadinamosios antrosios arba valstybinės pensijos Lietuvoje neužtikrina socialinio teisingumo, nėra teisinga jų skyrimo schema, o kainuoja jos brangiai, atlikę tyrimą įvertino estų ekspertai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto dėl „antrųjų pensijų“ pertvarkos ir kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją.

Estijos ekspertai – Lauri Leppikas iš Talino universiteto ir darbo ir socialinės politikos analitikas Magnusas Piiritsas – atliko Lietuvos valstybinių pensijų tyrimą ir išvados neguodžiančios: neteisybė, atskirtis, neaiškūs kriterijai ir blogos paskatos. Išmokų dydžiai ir skyrimo kriterijai itin skiriasi, o pareigūnai vidutiniškai sulaukia 47 metų – ir jau pensininkai.

Atsižvelgusi į EK užsakymu atliktą studiją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda diskusijas, kaip būtų galima tobulinti valstybinių pensijų sistemą. Pirmiausia būtų atliekami skaičiavimai ir vertinimai, o pasiūlymai bus teikiami diskusijoms su visomis grupėmis. Svarstoma galimybes valstybines pensijas netgi paversti kaupiamomis – panašus modelis veikia Estijoje.

„Valstybinės pensijos visuomenėje dažnai vertinamos kaip privileginės, nes jos – papildomos, mokamos tik tam tikrų profesijų atstovams, už nuopelnus ir pan. Abejotina, ar galiojantis atskirų rūšių labai skirtingas valstybinių pensijų teisinis reglamentavimas atitinka socialinės darnos, teisingumo, proporcingumo principus. Todėl Lietuvos valstybinių pensijų sistemą būtina pertvarkyti“, – vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Sulaukus įprasto pensinio amžiaus, kuris šiuo metu siekia yra 62 m. ir 4 mėn. moterims, o 63 m. ir 8 mėn. vyrams, mokama pagrindinė senatvės pensija iš „Sodros“ o valstybinė pensija būna antra, nors neretai ji būna ir didesnė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lauri Leppik
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lauri Leppik

Šiuo metu Lietuvoje valstybines pensijas gauna daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Tai buvę pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nusipelnę ar nukentėję asmenys, iš valstybės biudžeto taip pat mokamos kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams ir rentos buvusiems sportininkams bei signatarams.

Atskirų rūšių valstybinės pensijos šalyje skiriamos labai skirtingai: skiriasi dydžiai, apskaičiavimo principai, skyrimo ir mokėjimo sąlygos.

SADM kreipėsi į Europos Komisiją (EK), dėl pagalbos: dėl išorinių ekspertų pagalbos įvertinant valstybinių pensijų sistemą bei pateikiant pertvarkos rekomendacijas. Taip pat ir dėl galimybės transformuoti valstybines pensijas į profesinių pensijų kaupimą.

E.Radišauskienė: kol kas tik analizė

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė tikina, kad jau gaunantieji valstybines pensijas gali būti garantuoti, kad niekas nesikeis – pensinės teisės garantuojamas. Tačiau ir konkrečių siūlymų dėl sistemos pertvarkos kol kas nėra – vyks tik diskusijos.

„Valstybinės pensijos kaip atskira pensijų dalis – jau seniai buvo diskutuojama, kodėl ji egzistuoja, ar ji teisinga. Ir visos vyriausybės iš esmės bando revizuoti tą sistemą ir žiūrėti, ar iš tiesų ją reikia tobulinti ir keisti“, – sako E.Radišauskienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Radišauskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Radišauskienė

Anot jos, tyrimas parodė, kad valstybinių pensijų sistema „pakankamai diversifiktuota, iškreipta, trūksta joje teisingumo“

„Daryti skubotų sprendimų niekas nesiruošia. Ketinama pagalvoti, kaip būtų galima nuosekliai peržiūrėti, kaip padaryti sistemą tikrai tinkamą: arba ją paversti pensijų sistema, arba reformuoti, kad nebebūtų iškreiptų pensijų“, – kalbėjo E.Radišauskienė.

Mokslininkai pateikė kelias galimybes, nuo radikalių siūlymų apskritai valstybines pensijas naikinti, iki nuosaikesnių sistemų, naikinančių privilegijas.

„Šiandien konkrečių pasiūlymų nėra ir jų tikrai nebus, Vyriausybėje jų neplanuojame“, – sako E.Radišauskienė ir paaiškino, kad sistema „turi būti peržiūrėta labai atsargiai, įvertinus visas aplinkybes“.

Tyrimas rado daug kraštutinumų

Valstybinės pensijos Lietuvoje apima itin platų naudų spektrą. Yra labai besiskiriančių tikslų, tinkamumo kriterijų, išmokų taisyklių ir išmokų dydžių.

„Pirmiausia, yra tai, ką galima vadinti profesinėmis valstybinėmis pensijomis – tai nauda, kuri gaunama už buvusį darbą tam tikrose profesijose. Tuomet yra kita kategorija – kuri atlieka visiškai kitokią funkciją, ji pagrįsta nuopelnais valstybei. Ir trečia kategorija – kompensacinio pobūdžio ir daugiausia susijusi su buvusiomis Sovietų sąjungos represijomis“, – tris kategorijas valstybinių pensijų įvardijo L.Lepikas.

Netgi profesinių pensijų kategorijoje yra didelių skirtumų tarp pensinio amžiaus, darbo trukmės laikotarpių, išmokų nustatymo principų, kaupimo normų, išmokų „lubų“, sąlygų ir sankcijų tarp skirtingų profesijų grupių. Tokie skirtumai nėra pagrįsti tyrimais ir nėra susiję su darbo pobūdžiu ar sąlygomis, vertina tyrėjai.

„Išėjimas į pensiją prasideda nuo 40 metų. (...) Tai gerokai žemiau įprasto pensinio amžiaus“, – sako L.Lepikas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lauri Leppikas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lauri Leppikas

Anot jo, yra didžiulių skirtumų tarp išmokų, nuo 60 eurų nukentėjusiesiems nuo okupacijos, iki 1200 eurų per mėnesį Nepriklausomybės Akto signatarams. Tai gali kelti klausimų, ar išlaikoma pusiausvyra tarp teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, tą akcentuoja ir Konstitucinis teismas.

„Teisės yra tai, ko nusipelnei. O privilegija yra tai, ko nenusipelnei. Kai kurios pensijos primena privilegijas ir pažeidžia proporcingumo principą“, – sako Estijos ekspertas.

Valstybinės pensijos pareigūnams leidžia į pensiją išeiti labai anksti. Vidutinis tokių į pensiją išėjusių asmenų amžius tesiekia 47 metus vyrams ir 53 metus moterims, ir pratęsia buvimą pensijoje atitinkamai 11 metų vyrams, ir 8 metais – moterims, lyginant su įprastais senatvės pensininkais.

Dalis valstybinių pensijų nėra indeksuojamos, tai mažina jas gaunančiųjų perkamąją galią einant laikui, lyginant su indeksuojamomis senatvės pensijomis.

Daugiausiai išmokama valstybinių pensijų nukentėjusiesiems nuo represijų – apie 65 tūkstančiams asmenų, jie sudaro 62 proc. valstybinių pensijų gavėjų, tačiau jų vis mažės einant laikui. Daugiausiai kainuoja pareigūnams ir tarnautojams mokamos valstybinės pensijos – apie 67,5 milijono eurų per metus, tai beveik pusė visų mokamų valstybinių pensijų, tyrime įspėjama, kad nieko nekeičiant ateityje ši dalis smarkiai augs.

„Tokių pensininkų skaičius išaugs nuo dabartinių 13 tūkstančių asmenų iki 35 tūkstančių asmenų iki 2040 metų, dėl žemo pensinio amžiaus ir ilgo išmokų laikotarpio. To pasekmė – išlaidos šiai valstybinių pensijų schemai padidės 1,7 karto ir pasieks 0,24 proc. BVP“, – teigiama apžvalgoje.

Dauguma Lietuvoje valstybines pensijas gaunančiųjų yra pensinio amžiaus arba turintys nedarbingumą, vadinasi, šie gavėjai iš tikrųjų gauna dvi pensijas – socialinio draudimo pensiją ir valstybinę pensiją.

„Kai kurioms paramos gavėjų grupėms, pavyzdžiui, nukentėjusiesiems arba nusipelniusiesiems, valstybinė pensija yra tik socialinio draudimo pensijos priedas, tačiau yra ir tokių valstybinės pensijos gavėjų, pavyzdžiui, teisėjų arba buvusių sportininkų, kurių priedas yra didesnis už socialinio draudimo pensiją, todėl valstybinė pensija tampa pagrindine pensija, o socialinio draudimo pensija – papildoma“, – pastebi ekspertai.

123RF.com nuotr./Senatvėje didelę dalį pensijos tenka skirti vaistams
123RF.com nuotr./Senatvėje didelę dalį pensijos tenka skirti vaistams

Be to, yra atvejų, kai valstybinės pensijos mokamos asmenims iki pensinio amžiaus, kurie dar negauna „Sodros“ pensijos, pvz., kariai ar pareigūnai.

2016 metais valstybinėms pensijoms išmokėti buvo skirta 135 mln. eurų, o tai yra 5,5 proc. visų tų metų socialinio draudimo pensijoms skirtų lėšų.

Kas gauna antrąsias – valstybines – pensijas

Didžiausią valstybinių pensijų gavėjų dalį sudaro nukentėję asmenys (represijų aukos) – apie 63 proc., profesinės pensijos gavėjų yra apie 23 proc., o nusipelniusiųjų pensijos gavėjų – apie 14 proc.

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos išėjusiems iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės saugumo departamento sistemoje, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, muitinėje tarnavusiems pareigūnams bei profesinės karo tarnybos kariams, ištarnavusiems ne trumpiau kaip 25 metus, taip pat prokurorams, turintiems 20 metų prokuroro stažą.

Teisėjų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, jeigu jie dirbo Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais ne trumpiau kaip 5 metus.

123RF.com nuotr./Senjoras pataria vyrui
123RF.com nuotr./Senjoras pataria vyrui

Mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos mokslinį laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą ir ne mažesnį kaip 10 metų mokslinio darbo stažą turintiems asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba netekusiems 60–100 procentų darbingumo.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas gauna asmenys, pripažinti nukentėjusiais nuo 1939-1990 metų okupacijų (dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių nukentėję asmenys, politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, priverstiniams darbams išvežti asmenys, asmenys, likvidavę Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu nukentėję asmenys). Šios pensijos taip pat skiriamos sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba netekusiems 60–100 procentų darbingumo asmenims.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./pensija
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./pensija

Pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms dalyviams, buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, garbės donorams, motinoms (tėvams), išauginusiems 5 ar daugiau vaikų, olimpinių, parolimpinių arba kurčiųjų žaidynių čempionams ir prizininkams, į parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionams.

Kompensacinės išmokos skiriamos tam tikrą laiką (18-30 m.) profesionalioje scenoje išdirbusiems kūrybiniams darbuotojams: baleto artistams ir šokėjams, muzikantams ir solistams vokalistams, choro ir cirko artistams, aktoriams.

Sportininkų rentos skiriamos ypatingai sporto srityje nusipelniusiems ir sportinę karjerą baigusiems asmenims: olimpinių žaidynių čempionams ir prizininkams, parolimpinių arba kurčiųjų žaidynių nugalėtojams, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties pasaulio ir Europos čempionams ir rekordininkams.

Signatarų rentos skiriamos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką