Teismo paskirtas tarpininkas Danielis Pollackas pirmadienį Niujorke sakė, kad naujasis susitarimas iš principo „išsprendžia visas pretenzijas“, kai buvo nuspręsta sumokėti fondams „NML Capital“, „Aurelius Capital Management“ ir dviem kitiems rizikos draudos fondams, valdantiems Argentinos obligacijas, kurias Buenos Airės jau seniai atsisakinėjo išpirkti.
Alfonso Pratas – Gay nurodė, kad Buenos Aires sumokės 75 proc. obligacijų vertės – tai yra, iš viso apie 6,5 mlrd. JAV dolerių.
D.Pollackas sakė žurnalistams, kad sutarta suma turi būti perduota grynaisiais pinigais – „žaliais JAV doleriais“ – iki balandžio 14 dienos, nes kitaip visas susitarimas bus „atšauktas“.
Vėliau pirmadienį Argentinos finansų ministras Alfonso Pratas – Gay nurodė, kad Buenos Aires sumokės 75 proc. obligacijų vertės – tai yra, iš viso apie 6,5 mlrd. JAV dolerių.
Šiuo susitarimu išpildomas pernai gruodį kadenciją pradėjusio prezidento Mauricio Macri pažadas rasti sprendinį ginče su kreditoriais, nors jo pirmtakė Cristina Kirchner atsisakė derėtis su „grobuoniškais“ fondais, anot jos, norinčiais sužlugdyti skolų prislėgtą valstybę.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jaučiasi „labai padrąsintas“ šio susitarimo, sakė viena jo atstovė, pridūrusi, kad tai yra „svarbus žingsnis link leidimo Argentinai grįžti į finansų rinkas ir atkurti savo finansinę padėtį“.
Šis konfliktas siekia dar 2001 metus, kai Argentina paskelbė esanti nepajėgi grąžinti beveik 100 mlrd. dolerių skolų. Beveik visi šalies skolintojai galiausiai sutiko nurašyti 70 proc. savo turimų obligacijų vertės pagal restruktūrizavimo planą, kuris turėjo sudaryti sąlygas šaliai vėl atsistoti ant kojų.
Vis dėlto 7 proc. kreditorių atsisakė sutikti su tuo planu. Holdingo bendrovė „Elliott Management“, valdanti Niujorke įsikūrusį fondą „NML Capital“, kuris už skatikus supirko Argentinos obligacijas po to, kai šalis paskelbė bankrotą, kartus su „Aurelius“ kreipėsi į teismą, reikalaudami sumokėti visą nominalią obligacijų vertę.
