Vilniaus savivaldybės taryba nusprendė, kad 0,3 proc. mokesčio tarifas sostinės teritorijoje esančiai privačiai žemei galios visiems savininkams, išskyrus tuos, kurie turi komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties sklypų arba jų žemė yra nenaudojama. Pirmiesiems mokestis augs iki 0,4 proc. žemės mokestinės vertės, o antriesiems – net iki 3 proc. Dabar Vilniuje galioja 1,5 proc. žemės mokesčio tarifas nuo indeksuotos nominalios mokestinės vertės.
Anot LNTPA mokesčių grupės vadovo Kęstučio Kristinaičio, nueinanti Vyriausybė kaip pradėjo savo darbą, taip ir baigė – naktine mokesčių reforma, nes nesitariant buvo pakeistas žemės mokestis. Savivaldybės iki gruodžio 1-osios turėjo nustatyti naujus tarifus, kurie įsigalios nuo 2013-ųjų metų. Žemės vertė ir mokestis už ją ypatingai išaugs miestuose, todėl reikėtų mokesčio pakeitimus atidėti dar metams ir padiskutuoti apie tai. Kaip viena sudėtingiausių situacijų jis įvardino Vilnių, kur mokesčiai kai kuriems žemės savininkams didės net kelis kartus.
Savo tvarkoje mes bandome nustatyti žemės mokestį tiems žemės sklypams arba tam turtui ant žemės, kuris yra apleistas ir netvarkomas, tokiu būdu darydami mokestinį spaudimą efektyviai naudoti savo turtą, – kalbėjo A.Zuokas.
Vilniaus meras A.Zuokas teigė susitikęs su LNTPA atstovais ir kalbėjęs apie mokesčius. „Pritarčiau asociacijos nuomonei, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti vieną mokestį, kuris apimtų ir nekilnojamo turto (NT), ir žemės mokesčius. Tačiau savivaldybė turi vadovautis tais įstatymais, kurie yra. Žemės mokesčių, kuriuos taryba patvirtino prieš kelias savaites, dydis nelabai keitėsi. Mūsų pagrindinis tikslas buvo nedidinti mokesčių tiems, kurie ir taip moka, mes norime plėsti mokėtojų bazę“, – aiškino sostinės meras.
Anot A.Zuoko, Lietuvoje įsigalėjusi ydinga praktika, kai dar labiau apmokestinami tie, kurie ir taip moka mokesčius. Tad Vilniuje žemės mokestis tiems, kurie mokėjo ir iki šiol, praktiškai nesikeis. „Savo tvarkoje mes bandome nustatyti žemės mokestį tiems žemės sklypams arba tam turtui ant žemės, kuris yra apleistas ir netvarkomas, tokiu būdu darydami mokestinį spaudimą efektyviai naudoti savo turtą. Tai nėra paprastas sprendimas, bet šiandien įstatymų leidėjai savivaldai nesuteikia teisių efektyviau siekti, kad turtas būtų naudojamas, tai būtų pirmas bandymas kažką daryti“, – kalbėjo A.Zuokas.
Meras neatmeta – ginčų ir nesutarimų, galbūt net teismų nepavyks išvengti, bet savivaldybė jiems pasiruošusi. „Kai susiduriame su atvejais, kai kažkas nenori mokėti mokesčių, gudrauja arba tiesiog apvaginėja visuomenę, jie dažniausiai ginčijasi. Bet mes turime nemažą teismų praktiką. Pvz., mes galime išsireikalauti žemės mokestį ir iš tų naudotojų, kurie nebuvo sudarę žemės nuomos sutarties. Teismų praktika pagal mūsų ieškinius susiformavo labai aiški, kad nesvarbu, ar turite žemės nuomos sutartį, bet jeigu naudojatės ja, turite sumokėti žemės mokestį ne tik už tuos metus, bet ir už penkerius praėjusius metus. Šita praktika mums leidžia gaudyti tuos, kurie nemokėdavo mokesčių“, – tvirtino Vilniaus vadovas.
Verslininkų atstovų siūlymas, kad žemės mokestis būtų tikslinis – skirtas plėtoti miesto infrastruktūrą, mero teigimu, nėra naujas. Šiuo metu mokesčiai, sumokami už nekilnojamąjį turtą, žemę, žemės nuomą, ir yra skiriami būtent miesto tvarkymui, priežiūrai, kelių plėtrai, visuomeninės infrastruktūros formavimui – darželių statybai ir pan.
Šiemet Vilniuje bus parduota 1400 naujų butų. O Kaune per metus parduota tik 80 naujų butų, Klaipėdoje – beveik 200, – teigė A.Zuokas.
„Šie mokesčiai nepanaudojami administraciniam aparatui išlaikyti ar kitoms savivaldybės reikmėms dengti. Visi šie mokesčiai grįžta atgal į miestą, kad gerintume investicinę aplinką, turėtume patrauklų miestą investuotojams, gyventojams ir miesto svečiams“, – sakė A.Zuokas.
Vilniaus meras tvirtino su LNTPA kalbėjęs ir apie asociacijos paramą kalbantis su naująja Vyriausybe, kad Vilniui būtų skiriama didesnė sostinėje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dalis.
„LNTPA atstovai paminėjo skaičius, kurie akivaizdžiai iliustruoja Vilniaus miesto potencialą: šiemet Vilniuje, LNTPA duomenimis, bus parduota 1400 naujų butų. O Kaune per metus parduota tik 80 naujų butų, Klaipėdoje – beveik 200. Vien šitie skaičiai parodo Vilniaus miesto dydį. Bet investicijas reikia aptarnauti, sudaryti sąlygas, nes jeigu investicijos nustos plaukti į Vilnių, nukentės visa Lietuva“, – teigė A.Zuokas.
