TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Atgal į vergovę: profesorius E.Kazanavičius įspėja – robotai vers žmones dirbti jiems

„Asimo“ robotas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Robotas.
Šaltinis: 15min
0
A A

Racionalus lietuvių gyvenimo būdas: iš taupumo ar iš idėjos? O gal esame skrudžų makdakų tauta? Ar ateities namus Lietuvoje galėsime vadinti išmaniaisiais – taupiais ir ekologiškais? Ar patogus gyvenimo būdas ir ekologinė gerovė iš esmės suderinama? Trečiadienį šiais klausimais užvirusi diskusija buvo karšta.

Diskusijos moderatorė Rasa Tapinienė pažymėjo, kad krizinėse situacijose lietuviai pirmiausia taupo maistui ir tik vėliau atsižvelgia į energijos sąnaudas. 

„O juk pakeitus elgseną ir padirbėjus su savimi, energijos išlaidas galima sumažinti penktadaliu. Peržiūrėjus visą elektros energijos namų ūkį, žmogaus kišenėje liktų apie 40 proc. to, ką jis sumoka energijos tiekėjui“, – įžanginį žodį diskusijai tarė R.Tapinienė.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rasa Tapinienė
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rasa Tapinienė.

Energiją taupo kasdien

Tyrimų bendrovė „GfK“ šių metų spalį atliko tyrimą trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš viso apklausti 2222 respondentai – kiekvienoje šalyje po šiek tiek daugiau nei 700 žmonių. Apklausa vykdyta internetu, 18–65 metų respondentai pildė anketą, kuriai sugaišo apie 15–18 minučių. 

Peržiūrėjus visą elektros energijos namų ūkį, žmogaus kišenėje liktų apie 40 proc. to, ką jis sumoka energijos tiekėjui.

Surinkti duomenys buvo sveriami pagal amžių, lytį, tautybę, gyvenamąją vietovę, vietovės tipą.

Apklausa parodė, kad dviem trečdaliams lietuvių rūpi, kaip jų asmeninis elgesys veikia aplinką. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje tai svarbu tik 1 iš 4 respondentų. 

„75 proc. lietuvių namuose energiją taupo kasdien. Tiesa, pastebėta, kad aktyviau tai daro žmonės nuo 35 metų“, – tyrimo rezultatus apžvelgė „GfK“ atstovė Skaistė Varnienė.  

Linkę mokėti daugiau

Tyrimas atskleidė, kad net 77 proc. lietuvių įvertina energijos efektyvumo klasę, įsigydami naujus įrenginius – televizorių, šaldytuvą, skalbimo mašiną ir indaplovę. 

55 proc. respondentų tikino, kad yra pasiryžę už naują įrenginį sumokėti brangiau, jei ilgalaikėje perspektyvoje jis padės sutaupyti daugiau elektros ar vandens.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Miroslavas Ramanavičius
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Miroslavas Ramanavičius

Energiją taupantys įrenginiai ne mažiau populiarūs ir kitose Baltijos šalyse: jiems prioritetą teikia 76 proc. latvių ir 78 proc. estų. 

Žmonės vis dažniau savo rankos funkciją perleidžia technikai. Ir tai tik plis.

„Energijos taupymas yra seniai susiformavęs įprotis: Lietuvoje tai daro 51 proc., Estijoje – 50 proc., Latvijoje – 27 proc. Tai daroma net nesusimąstant, pasąmoningai.

Tiesa, taupyti labiau linkę vyresnio amžiaus žmonės, tačiau jaunimas dažniau naudoja energiją taupančias lemputes, nes tai susiję su investicija į patį produktą“, – kalbėjo „Samsung“ atstovybės Lietuvoje Buitinės elektronikos padalinio vadovas Miroslavas Ramanavičius.

Robinzono Kruzo pamoka

Tyrimo rezultatai ekonomikos ekspertės, lektorės ir konsultantės Rūtos Vainienės nenustebino. Vis dėlto ji pažymėjo, kad būdas taupyti, investuojant į taupymą, yra santykinai naujas, tačiau sparčiai skverbiasi į kasdienį gyvenimą.

„Žmonės norėjo taupyti visada. Tačiau anksčiau tokių galimybių nebuvo, nebent išjungiant ir nenaudojant kokio nors prietaiso. Dabar žmonės vis dažniau savo rankos funkciją perleidžia technikai. Ir tai tik plis“, – įsitikinusi ekonomistė.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rūta Vainienė
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rūta Vainienė.

Ji pakvietė pažvelgti į ekonomikos ištakas ir priminė, kad ekonomistai nesutaria, kas užveda ekonomikos augimo variklį – taupymas ar vartojimas. 

„Šiuo klausimu ekonomistai yra pasidaliję į dvi stovyklas, tačiau geriausias ekonomisto draugas Robinzonas Kruzas yra davęs pamoką. Apsigyvenęs negyvenamoje saloje jis parodė, kaip jis vienas, o po to ir atsiradus Penktadieniui, sugebėjo išgyventi ir susikurti tam tikrą gerovę.

Apsigyvenęs negyvenamoje saloje jis parodė, kaip jis vienas, o po to ir atsiradus Penktadieniui, sugebėjo išgyventi ir susikurti tam tikrą gerovę.

Tada, kai jis netaupė ir pasigavęs žuvį ją iškart suvalgydavo, jis turėjo tik ją vieną per dieną. Bet tada, kai pusę žuvies atsidėjo ir likusią laiko dalį paskyrė meškerei pasigaminti ar tinkleliui nusimegzti, pasirodė, kad jis turi, į ką tai išmainyti“, – pasakojo R.Vainienė.

Kalbant apie taupymą, atsiremiama į ribotus ekonominius išteklius ir nuolatinę konkurenciją dėl jų. 

„Mūsų pačių lėšos piniginėje irgi konkuruoja dėl skirtingų poreikių patenkinimo. Įsivaizduokite žmogų, kuris gali įsigyti efektyvią techniką ir taip sutaupyti. Vadinasi, jam ateityje liks daugiau lėšų kokiems nors kitiems poreikiams patenkinti. Taupymas yra žmogaus prigimtyje kaip dorybė, kaip vertybė. Todėl manęs nestebina tai, kad žmonės pradeda naudotis ne tik senuoju taupymo būdu „išjunk šviesą“, bet ir naujuoju – investicija į taupymą. Tai labai pragmatiškas požiūris“, – apibendrino R.Vainienė. 

Sąskaitos ima užknisti

Nepriklausomas racionalaus elektros vartojimo ekspertas, „Atzwanger Lietuva“ vadovas Mantas Vaskela pažymėjo, kad ekonominis sutaupymo motyvas Lietuvoje kol kas yra aukščiau už aplinkosauginį. 

„Galbūt dėl to, kad neturime didelių anglies elektrinių ir nematome tos taršos. Mus vis dar labiausiai motyvuoja tiesiog noras gyventi geriau. Natūralu: jei esu jaunas, daug uždirbantis, daug keliaujantis, bet gyvenu nuomojamame bute, greičiausiai nei norėsiu į jį investuoti, nei man rūpės elektros sąskaita. Tačiau jei esu vyresnis, turiu daugiau laisvo laiko, sukaupiau tam tikrą kapitalą, pradedu daugiau galvoti, o kaipgi leidžiu lėšas. Mane pradeda užknisti visokios sąskaitos ir aš įgyju daugiau motyvacijos investuoti ir keisti elgseną“, – svarstė M.Vaskela.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Mantas Vaskela
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Mantas Vaskela

Jis priminė, kad investicijos į taupymą tradicija kilo iš verslo, kuris atidžiai skaičiuoja bendras biuro išlaikymo sąnaudas. 

Verslininkai, spręsdami energijos suvartojimo efektyvumo klausimus, pradėjo juos kelti ir kasdieniniame savo gyvenime. Pamažu susiformavo vartotojų poreikis.

„Tada didieji gamintojai pradėjo gaminti energiją taupančius buitinius prietaisus. O vėliau jau atsirado ir aplinkosauginis to motyvas“, – aiškino M.Vaskela.

Ar iš tikrųjų sutaupome?

Nuo idealistinių energijos resursų taupymo tikslų Kauno technologijos universiteto lektorius, profesorius Egidijus Kazanavičius sugrąžino prie pragmatinių. Jis priminė, kad dabartinė kapitalistinė santvarka iš esmės paremta siekiu gauti kuo didesnį pelną ir vertę, o taupymas ar skaičiavimas yra prigimtinis žmogaus įprotis. 

Ar kas nors paskaičiavo, kiek kainuoja pagaminti tą išmanųjį televizorių? Kur mes daugiau prarandame – ar kurdami technologijas, ar jas vartodami?

„Kitas klausimas, ar šiuolaikinės technologijos leidžia tai atlikti? Ar žmogui sukuriamos galimybės taupyti? Maža to, ar valstybių politikos yra orientuotos į taupymą ir skatina technologijų raidą, jų atsiradimą?“ – retoriškai klausė profesorius. 

Pažvelkime, kokius produktus gamina tarptautinės kompanijos, ką jos skatina pirkti vartotoją. Tarkime, televizorius pasensta per trejus metus. Ne todėl, kad tampa netinkamas naudoti, o dėl to, kad įdiegiama naujų paslaugų ir funkcijų.

„O dėl diskusijos intrigos noriu paklausti: ar kas nors paskaičiavo, kiek kainuoja pagaminti tą išmanųjį televizorių? Kur mes daugiau prarandame – ar kurdami technologijas, ar jas vartodami?“ – provokavo E.Kazanavičius.

Šiandien nauja, rytoj – jau atgyvena

Kas galėtų paneigti, kad gamintojai sukonstruoja naujus prietaisus taip, kad jie pasentų per tam tikrą iš anksto numatytą laiką? Jų taisyti neapsimokės, nes jau bus sukurti išmanesni įrenginiai. Be to, senųjų diagnostika ir remontas gali kainuoti brangiau nei naujųjų įsigijimas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Egidijus Kazanavičius
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Egidijus Kazanavičius

E.Kazanavičius atkreipė dėmesį ir į Europos Komisijos direktyvas. Pavyzdžiui, jau yra suformuota politika dėl indaplovių techninių parametrų. 

„Per artimiausius penkerius metus visos indaplovės privalės turėti įrengimus, naikinančius chemines medžiagas ir mažinančius taršą. Vadinasi, artimiausiu periodu tai, ką naudojame šiandien, bus nebetinkama“, – konstatavo profesorius.

Anksčiau televizorius budėjimo režime sueikvodavo apie 40 vatų, o dabar tik iki vato.

„Kai prieš šešerius metus pradėjome kalbėti apie tai, kad budėjimo režimu prietaisai irgi vartoja energiją, staiga atsirado gamintojų, kurie siūlo prietaisus, beveik nenaudojančius energijos budėjimo režime. Anksčiau televizorius budėjimo režime sueikvodavo apie 40 vatų, o dabar tik iki vato“, – antrino M.Vaskela.

Klimato atšilimas – išpūstas reikalas?

Ekologijos entuziastas, Vilniaus universiteto lektorius, molinių namų architektas ir statytojas dr. Ričardas Skorupskas įsitikinęs, kad stengdamasis spėti su technologijų pažanga vartotojas įsipina į rūpesčių laviną. 

Pirkdamas brangesnį įrenginį ir tikėdamasis sutaupyti žmogus ne visada įvertina, kad net jis nusidėvės, o priežiūros sąnaudos bus didesnės.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ričardas Skorupskas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ričardas Skorupskas

Be to, R.Skorupskas įžvelgia paradoksą: buitinės technikos efektyvumas tarsi didėja, bet bendrosios namų ūkių išlaidos energijos ištekliams nuolat auga.

„Negalime lyginti mūsų suvartojimo dabar su tuo, kas buvo prieš 20 metų, – kontraargumentavo R.Vainienė. – Mes dabar tenkiname visai kitokio lygio ir apimties poreikius. Natūralu ir neišvengiama, kad bendras suvartojimas auga. Su tuo kovoti reikštų priešintis progresui.“

R.Vainienė prisipažino skeptiškai vertinanti susirūpinimą dėl klimato kaitos ir globalinio atšilimo. 

Klimatas kito ir kis. Klausimas, ar mes prie to prisitaikome, ar stengiamės tai sustabdyti savo gerovės sąskaita?

„Klimatas kito ir kis. Klausimas, ar mes prie to prisitaikome, ar stengiamės tai sustabdyti savo gerovės sąskaita? Ar atsižadėsime gerovės dabar vietoje to, kad ją panaudotume ateityje, šalinant neigiamus padarinius, jei tokių būtų?“, – svarstė ekonomistė.

Technologijų pažanga žmogui suteikia galimybę pasirinkti, nori jis taupyti ar ne: „Grėsmę matau nebent iš viršaus nuleidžiamose direktyvose, kai žmogui, nenorinčiam taupyti, tai yra draudžiama. Tai – jau vartotojo pasirinkimo laisvės suvaržymas.“

Genda ir brangus daiktas 

„Samsung“ atstovybės Lietuvoje Buitinės elektronikos padalinio vadovas M.Ramanavičius užtikrino, kad visi gamintojai stengiasi pagaminti kuo kokybiškesnį ir patikimesnį produktą.

„Jei tas pats prekės ženklas gamina prietaisą už 1 ir už 3 tūkst. litų, nereiškia, kad pigesnį padarė taip, kad jis sugestų greičiau. Nėra ir taip, kad brangesnis šaldytuvas jums nekels rūpesčių dešimt metų. Kaina priklauso nuo prekės parametrų funkcionalumo, dydžio, panaudotų technologijų skaičiaus. Klientas moka ne už tarnavimo laiką, o už patogumą, energijos sąnaudas“, – aiškino jis.

Scanpix nuotr./Didžiausias pasaulyje „Samsung“ televizorius kainuoja maždaug 400 tūkst. litų
Scanpix nuotr./Didžiausias pasaulyje „Samsung“ televizorius kainuoja maždaug 400 tūkst. litų

Vis dėlto profesorius E.Kazanavičius laikėsi savo nuomonės: „Esame labai užimti, įsukti didžiulio gyvenimo tempo, patiriame nuolatinį stresą. Namo grįžtame išsekę, todėl mūsų buitiniai prietaisai yra pamirštami. Mes tiesiog paskęstame daiktų visumoje.“

Paskęstame prietaisų liūne

Bėda ta, kad tie išmanūs įrengimai nelabai „bendrauja“ tarpusavyje ir netarnauja žmogui. Tarkime, būtų puiku, jei tarp skalbinių įsimaišius drabužiui, kuris nudažytų kitus, skalbyklė net neįsijungtų, taip įspėdama vartotoją.

Tačiau ar nenutiks taip, kad elektros lizdas ims šokdinti žmogų?

„Aplink jį turi būti išmani aplinka, padedanti komunikuoti. Ar elektros jungiklis turi suprasti, ko aš noriu? Sumanumas ir išmanumas yra skirtingi dalykai. Sumani sistema geba priimti sprendimus. Šiandien mūsų turimi daiktai to nedaro, nes nebendrauja tarpusavyje. Čia kaip ir gyvenime, kaip ir socialinėje aplinkoje“ – teiravosi E.Kazanavičius.  

„Tačiau ar nenutiks taip, kad elektros lizdas ims šokdinti žmogų?“ – grėsmę įžvelgė diskusiją moderavusi R.Tapinienė. 

E.Kazanavičius neslėpė: gali būti, kad žmogus taps priklausomas nuo technologijų. „Robotai vers žmones dirbti jiems“, – nesuprasi, rimtai ar juokais atsakė profesorius.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką