Svarbiausia taisyklė, pasak teisininkės, atostogos nėra skirstomos pagal „kas pirmas paprašė“. Jos planuojamos pagal įstatyme nustatytą eilę.
Kas turi pirmumo teisę?
Darbo kodeksas aiškiai nustato prioritetines grupes, į kurias darbdavys privalo atsižvelgti sudarydamas atostogų grafiką:
- nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų;
- darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų;
- darbuotojai, auginantys 2 ir daugiau vaikų;
- darbuotojai, kurie pernai realiai atostogavo mažiau nei 10 darbo dienų;
- darbuotojai, turintys sukauptų nepanaudotų atostogų.
Tai nėra formalumas – tai teisinė pareiga darbdaviui. Praktikoje tai, anot R.Joskaudienės, reiškia:
- Jei tą pačią savaitę nori nėščia darbuotoja ir darbuotojas su 10 metų vaiku – prioritetas priklauso nėščiai darbuotojai.
- Jei renkasi darbuotojas su dviem vaikais ir darbuotojas su „senomis“ atostogomis – pirmenybė tenka darbuotojui su vaikais.
- Jei abu darbuotojai patenka į tą pačią grupę – sprendžiama pagal įmonės vidaus tvarką arba susitarimą.
Anot R.Joskaudienės, yra svarbus niuansas, kurį dažnai pamiršta tiek darbuotojai, tiek darbdaviai.
„Yra atvejų, kai darbdavys privalo suteikti atostogas darbuotojo pasirinktu metu (pvz., prieš ar po nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės laikotarpiu, studijų metu ir kt.). Čia jau nebe „prioritetas“, o tiesioginė įstatymo pareiga“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ką sako teismų praktika?
Lietuvos aukščiausias teismas yra aiškiai pasisakęs:
- jei atostogų grafikas sudarytas – jis privalomas abiem pusėms;
- darbdavys negali tyliai „pakeisti“ sprendimo ar neinformuoti darbuotojo – tai laikoma bendradarbiavimo pareigos pažeidimu.
Ir dar viena dažna, anot R.Joskaudienės, klaida yra tai, kad darbdavys negali vienašališkai nustatyti atostogų laiko (išskyrus išimtinius atvejus). Atostogos, pabrėžė ji, turi būti derinamos, o ne „paskiriamos“.
„Tad atostogų laiką lemia ne greitis, ne pareigos ir ne santykis su vadovu. Lemia Darbo kodeksas ir aiški prioritetų sistema. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma – tai jau ne organizacinis klausimas, o darbo teisės pažeidimas, kuris gali būti sprendžiamas darbo ginčų komisijoje“, – įspėja R.Joskaudienė.
