Ekspertas aiškina, kad kredito reitingas iš esmės yra žmogaus finansinio patikimumo įvertinimas. Jis padeda kreditoriams – bankams ar kitoms finansų įstaigoms – įvertinti, kokia tikimybė, jog žmogus laiku vykdys savo finansinius įsipareigojimus. Kuo kredito reitingas geresnis, tuo didesnė tikimybė gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis.
„Kredito reitingas yra vertinimas, kokia yra tikimybė, kad žmogus neapmokės savo skolos arba nepadengs savo įsipareigojimų per 90 dienų. Tarkime, aš gaunu paslaugą ir ją turiu apmokėti iki mėnesio galo – jeigu to nepadarau, prasidėjus sekančiam mėnesiui jau turiu skolą. Kai praeina 90 dienų įvyksta ta tikimybė, kurią bando paskaičiuoti kredito reitingas – kuo ta tikimybė yra mažesnė, kad toks įvykis įvyks, tuo kredito reitingas bus aukštesnis. Tokiu atveju žmogus, tikėtina, paskolą gaus geresnėmis sąlygomis“, – smulkiau paaiškina M.Ramanauskas.
Kredito istorija ir kredito reitingas – ne tas pats
Laidoje pabrėžiama, kad kredito reitingą sudaro ne vien tik turimos ar buvusios skolos. Vertinama gerokai daugiau aspektų: ar žmogus laiku moka sąskaitas, ar turi pradelstų mokėjimų, kiek aktyvių finansinių įsipareigojimų turi šiuo metu, kaip dažnai kreipiasi dėl paskolų ar greitųjų kreditų. Net ir nedideli įsiskolinimai gali turėti neigiamos įtakos.
Taip pat akcentuojama, kad žmonės dažnai painioja kredito istoriją ir kredito reitingą. Kredito istorija – tai tarsi finansinių veiksmų „archyvas“, kuriame matoma, kaip žmogus vykdė savo įsipareigojimus praeityje. Tuo tarpu kredito reitingas yra apibendrintas vertinimas, sukuriamas remiantis visa šia informacija.
„Kredito istorijoje galima pamatyti žmogaus buvusias ir esamas skolas, kredito reitingą ir kaip jis kito, užklausų informaciją. Visa tai leidžia suprasti, kokie yra žmogaus finansiniai įpročiai“, – priduria M.Ramanauskas.
Taigi daugybė paskolų užklausų per trumpą laiką nėra „nekaltas“ veiksmas: nors žmogus gali manyti, kad tiesiog ieško geriausio pasiūlymo, finansų institucijoms tai gali atrodyti kaip signalas apie finansinius sunkumus ar desperatišką poreikį skolintis.
Dažnam gali kilti klausimas, kodėl tikrinami mano duomenys? „Jeigu įmonė žmogui nori suteikti finansinę paslaugą, ji turi įsivertinti savo riziką, nes, galimai, gali atsirasti nuostolių. Taip atsiranda teisė „patikrinti žmogų“. Tarkime, jūs norite įsigyti telefoną išsimokėtinai – telefoną jūs gausite iš karto, o pardavėjas jūsų pinigus – per tam tikrą laikotarpį, todėl jam atsiranda nuostolio rizika. Valdydamas rizikas jis ir patikrins jūsų kreditingumą“, – paaiškina specialistas.
Kaip pagerinti savo kredito reitingą?
Laidoje kalbama ir apie tai, kaip galima pagerinti savo kredito reitingą. Svarbiausia – atsakingas finansinis elgesys: laiku mokėti įmokas ir sąskaitas, vengti skolų kaupimosi, neprisiimti daugiau finansinių įsipareigojimų nei leidžia galimybės. Taip pat rekomenduojama periodiškai pasitikrinti savo kredito istoriją ir įsitikinti, ar nėra neapmokėtų skolų.
„Visų pirma reikia pasidengti aktyvias skolas, nes kartais žmonės net nežino, kad jie turi skolų. Prieš kelis metus nuskambėjo situacija, kai žmogus gavo sąskaitą iš atliekų tvarkytojo, tačiau jos neapmokėjęs laiku vėliau sulaukė skambučio iš antstolių. Ši situacija parodo, kad kartais žmonės nesusižiūri savo sąskaitų ir taip atsiranda skolos. Jas būtinai reikia pasidengti ir stebėti, kad jos neatsirastų. www.manocreditinfo.lt svetainėje yra galimybė tiek pasižiūrėti esamas skolas, tiek stebėti, ar neatsiranda naujos“, – pataria M.Ramanauskas.
Ekspertas pabrėžia, kad kredito reitingas tampa vis svarbesnis ne tik imant būsto paskolą. Jis gali būti aktualus ir norint sudaryti lizingo sutartį, gauti vartojimo paskolą ar net tam tikrais atvejais sudarant paslaugų sutartis. Todėl rūpintis savo finansine reputacija verta nuolat, o ne tik tada, kai prireikia paskolos.
