Mekharena iš Etitrėjos į Latviją per Italiją atvyko prieš metus. Pasiekti Europą jam buvo tikra odisėja – keliavo per Ugandą, Etiopiją, Izraelį ir Egiptą.
Tik likus dienai iki skrydžio jis sužinojo, kad važiuos į Latviją. Jam nebuvo leista pasirinkti šalies, ir vyrui tai, žinoma, nepatiko.
„Europoje yra daug pabėgėlių iš Eritrėjos. Mes kalbamės tarpusavyje ir žinome, kad Vokietijoje valdžia duoda gyvenamą plotą ir 400 eurų per mėnesį kišenpinigių. Latvijoje mums neduoda nieko – tik 139 eurus“, – aiškino vyras.
Mekharena aiškino, kad būtent dėl žemo gyvenimo standarto daug pabėgėlių palieka Latviją vos tik gavę reikalingus dokumentus. Daugelis Latvijoje už tokią sumą tiesiog neišgyventų.
Rygoje rasti vieno kambario butą nuomai už tokią sumą yra labai sunku, o planų padidinti išmokas nėra. Latvijos valdžia sako, kad tam tiesiog nėra galimybių.
Mekharena aiškino, kad būtent dėl žemo gyvenimo standarto daug pabėgėlių palieka Latviją vos tik gavę reikalingus dokumentus. Daugelis Latvijoje už tokią sumą tiesiog neišgyventų.
Pabėgėliai palieka visas Baltijos valstybes – Latviją, Estiją ir Lietuvą. Iš 349 į Lietuvą perkeltų pabėgėlių 248 išvažiavo iš šalies vos tik gavę oficialų pabėgėlio statusą. Lietuvoje parama pabėgėliams svyruoja nuo 102 iki 204 eurų per mėnesį.
Estijoje iš 136 atvykėlių išvažiuoti spėjo jau 79. Estija jiems moka 130 eurų per mėnesį.
Vos tik gavę pabėgėlio statusą, pabėgėliai gali laisvai judėti Europos Sąjungoje ir prisijungti prie draugų ar šeimos Vakarų Europoje.
Daug kas Baltijos valstybėse, ypač nacionalistai, remia Lenkiją, Čekiją ir Vengriją, kurios atsisako priimti pabėgėlius.