Dabar populiaru
Publikuota: 2013 birželio 28d. 08:32 , atnaujinta: 2013 birželio 28d. 20:20

Banko kortelių detektyvas: sunkiai įkandami mokesčiai pardavėjams, nuostolis bankams, didesnės išlaidos klientams

Mokėjimo kortelės
„Scanpix“ nuotr. / Mokėjimo kortelės

Lietuvoje banko kortelių daugiau nei gyventojų, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik maža visuomenės dalis.

Bankai taip pat tikina, kad mokėjimo kortelių aptarnavimas jiems atneša nuostolius, nes Lietuvoje mokėjimų skaičius gerokai mažesnis nei kaimyninėse šalyse. Tuo pat metu Europos komisija (EK) rengia pakeitimus, kurie gali patuštinti kortelių savininkų kišenes.

„Nukentės vartotojai, smulkieji verslininkai, lėtės inovacijos, didės šešėlinės ekonomikos mastai“, – „15min“ niūrų ateities scenarijų piešė pasaulinės mokėjimo kortelių milžinės „Mastercard“ atstovas Ludovicas Espitalieris-Noelis.

Našta vartotojams

Bendrovės skaičiavimu, EK siūlomas apsikeitimo mokesčio naikinimas Lietuvos vartotojams kainuotų apie 80 mln. litų per metus. Ši tvarka 2002 metais buvo įvesta Australijoje, 2006 metais – Ispanijoje, 2011-aisiais – JAV.

„Didžiosios prekybos kompanijos visuomet sutaupo pinigų. Per 5 metus Ispanijoje tai buvo apie 3 mlrd. eurų, JAV – 8 mlrd. dolerių per metus. Visais atvejais šios išlaidos buvo perkeliamos ant vartotojų pečių. Iki pakeitimų 80 proc. JAV banko sąskaitų buvo nemokamos. Dabar tokių yra tik 40 proc. Ispanijoje metiniai kortelės aptarnavimo mokesčiai išaugo 50 proc., tad vartotojams per penkerius metus papildomai teko sumokėti 2,6 mlrd. eurų“, – patirtimi dalijosi „Mastecard“ atstovas.

Apsikeitimo mokestį prekybininkai bankams moka už atsiskaitymo kortelėmis atliekamas operacijas. Šiuos pinigus bankai investuoja į atsiskaitymo kortelių plėtrą, inovacijas, saugumą. Negaudami lėšų iš prekybininkų bankai savo veiklai reikalingus pinigus turėtų susirinkti iš kortelių turėtojų.

„Mes nesame finansinė institucija, esame technologijų bendrovė. Mes jungiame 22 tūkst. įstaigų visame pasaulyje. Iš „Mastercard“ jūs negalite gauti kortelės. Tuo rūpinasi bankai. Paprastai tariant, gauname užmokestį už mūsų logotipą ant kortelių. Iš apsikeitimo mokesčio pajamų negauname, tačiau esame suinteresuoti, kad sistema būtų subalansuota ir bankų klientams už korteles nereikėtų mokėti gerokai didesnės kainos“,  – „15min“ sakė „Mastercard Europe“ Šiaurės ir Baltijos regiono plėtros vadovas Matsas Taraldssonas.

Tik pinigams pasiimti

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje išduota 3 mln. 674 tūkst. kortelių. Per pirmąjį šių metų ketvirtį jomis įvykdyta 32,6 mln. operacijų. Pusė jų buvo pinigų išgryninimas iš bankomatų. Per pirmus tris šių metų mėnesius gyventojai iš bankomatų paėmė 6,1 mlrd. litų. Kitų operacijų suma siekė 1,7 mlrd. litų.

„Lietuvoje kortelės dažniausiai naudojamos porą kartų per mėnesį – grynuosius išsiimti“, – nurodė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Būtent tokia disproporcija tarp didelio kortelių skaičiaus ir santykinai mažo operacijų kiekio lemia, kad Lietuvoje bankų įkainiai už kortelių aptarnavimą yra didesni nei kaimyninėse šalyse.

„Lietuvoje operacijų skaičius yra dvigubai mažesnis nei Estijoje ir gerokai mažesnis nei Latvijoje. O bazinės investicijos visose trijose šalyse – vienodos. Natūralu, kad transakcijos kaina yra didesnė“,  – teigia S.Kropas.

Įkainiai kelia įtarimų

Dėl didesnių komercinių bankų įkainių pirmiausia kenčia tie verslai, kurių pelno maržos mažos arba klientai dažnai naudoja elektroninius atsiskaitymus.

Didžiausios Lietuvoje elektroninės parduotuvės „pigu.lt“ vadovas Dainius Liulys „15min“ sakė, kad Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai kelia abejonių.

„Mastercard“ atstovas Ludovicas Espitalieris-Noelis: „Nukentės vartotojai, smulkieji verslininkai, lėtės inovacijos, didės šešėlinės ekonomikos mastai.“

„Tikslių sumų atskleisti neleidžia konfidencialūs susitarimai, tačiau veikdami Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje matome, kad įkainių skirtumas didelis ir jis verčia mus abejoti Lietuvoje taikomų įkainių pagrįstumu“, – sakė verslininkas.

Pasak jo, dideli įkainiai yra kliūtis populiarėti elektroniniams mokėjimams. Pardavėjai klientams kur kas mieliau siūlo tradicinius atsiskaitymo būdus. „Klientai gali atsiskaityti grynaisiais atvykę atsiimti prekės. Matydami, kad šis būdas mums ekonomiškai naudingesnis, o klientų baimės mažėja, kai jie atsiskaito pamatę prekę, mes skatiname tokį atsiskaitymo būdą“, – sakė D.Liulys.

Degalai tik už grynuosius

Dar toliau kovodami su didelius įkainius nustačiusiais bankais pažengė degalinių tinklai.

„Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Romas Turlinskas „15min“ sakė, kad Lietuvoje populiarėja degalinės, kuriuose kortelės visai nepriimamos: „Mūsų manymu, mokesčiai yra neadekvatūs tai paslaugai, kurią teikia bankai. Mes pirmieji pradėjome nepriiminėti kreditinių kortelių kai kuriose degalinėse. Dabar tokių degalinių yra septynios. Jose klientams iš karto suteikiame nuolaidą, jeigu jie atsiskaito grynaisiais. Matau, kad mūsų pavyzdžiu jau ėmė sekti kai kurie mažesni tinklai.“

Anot degalinių tinklo atstovo, įmonė turi savo atsiskaitymų korteles, todėl gali palyginti, kokie yra tikrieji jų aptarnavimo kaštai. „Mes nenorime grįžti į akmens amžių. Turime savo atsiskaitymo kortelę, kurią išduodame juridiniams asmenims. Puikiai žinome, kiek kainuoja viena transakcija, nes patys už jas mokame. Tai labai maža suma, palyginti su tuo, ką ima bankai“, – teigė R.Turslinkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kortelių aptarnavimo mokesčiai itin skaudžiai smogia tiems verslams, kurių pelno maržos palyginti mažesnės: „Kodėl problemos nekelia didesnės parduotuvės? Todėl, kad ten yra visai kiti antkainiai. Du ar trys procentai didelio skirtumo nedaro, tačiau jei antkainis yra 20–30 proc. Mūsų antkainis yra nuo 4 iki 9 proc. Be to, mes parduodame akcizinę prekę. Valstybė padidina mokesčius ir benzinas brangsta. Nuo mūsų tai nepriklauso, bet bankui turime mokėti papildomus procentus.“

Pašnekovas pasakojo dažnai keliaujantis po JAV. Ten degalinėse nurodomos dvi kainos – viena mokant su kortele, kita – be jos. Kaina skiriasi apie 10 centų galonui.

Iškreipta rinka

„Kitas paradoksas – kodėl šiuo metu grynųjų pinigų inkasacija, kai fiziškai dirba žmonės, skaičiuojami banknotai, jie saugomi ir transportuojami, kainuoja mažiau nei brūkštelėjimas kortele? Tai absurdas“, – piktinosi R.Turlinskas.

Lietuvos banko asociacijos vadovas S.Kropas tikina, kad Lietuvoje bankai subsidijuoja grynųjų pinigų operacijas: „Tai nėra teisinga. Taip bankai patys pjauna šaką, ant kurios sėdi, ir prieštarauja tikslui skatinti elektroninius atsiskaitymus.“

Pasak jo, pasaulis vis greičiau juda elektroninių atsiskaitymų link, o Lietuvoje tokie mokėjimai sunkiai skinasi kelią: „Pavyzdžiui, suomiai dabar svarsto įstatymą, draudžiantį mokėti atlyginimą grynaisiais. Norvegijoje atsiskaitymai grynaisiais ribojami iki 500 eurų. Švedijoje bankai uždarinėja skyrius ir mažina bankomatų skaičių. Yra miestelių, kuriuose negalima išsiimti grynųjų pinigų ir visuomenė tai priima kaip racionalų žingsnį.“

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnioji ekonomistė Jūratė Butkutė „15min“ teigia, kad komerciniai bankai santykinai didesnius įkainius taiko norėdami padengti savo veiklos sąnaudas.

„Pernai Lietuvos bankas atliko mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimą. Jo rezultatai rodo, kad bankų grynųjų pinigų operacijos, mokėjimo kortelių veikla ir tiesioginio debeto operacijų sąnaudos yra didesnės nei pajamos“, – pastebėjo J.Butkutė.

Komerciniai bankai Lietuvoje iš paslaugų ir komisinių mokesčių 2012 metais surinko 157,6 mln. litų pajamų, o iš palūkanų gavo 263 mln. litų įplaukų. Pirmąjį šių metų ketvirtį už naudojimąsi komercinių bankų paslaugomis sumokėta 5,2 proc. mažiau komisinių nei prieš metus.

Kenčia vartotojai

Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos vadovė Eglė Kybartienė įsitikinusi, kad dėl bankų ir prekybininkų nesutarimų kenčia vartotojai, o dėl naujos EK iniciatyvos kortelių savininkai turės papildomų išlaidų.

„Kažkodėl manoma, kad vartotojams toks reguliavimas duos naudos, nes sumažėjus mokesčio naštai prekybininkams esą sumažės jų parduodamų prekių kaina. Deja, mokėjimų sistemos palaikymo sąnaudų reguliavimas niekaip nesumažintų, tiesiog jas siekiama padalyti kitaip. Patirtis rodo, kad tokiais atvejais galutinis mokėtojas visuomet būna vartotojas. Šiuo atveju mes nepalaikome komisijos iniciatyvos”, – „15min“ sakė E.Kybartienė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad nerimauti dėl prekybininkų sąžiningumo tikrai nereikėtų. „Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad prekybininkai mažintų kainą tiek, kiek mažėtų jų sąnaudos. Visi stengiasi išlaikyti mažiausias kainas. Papildoma galimybe pagerinti savo konkurencines sąlygas tikrai būtų pasinaudota“, – žadėjo jis.

Šiuo metu kai kuriose prekybos vietose vartotojai informuojami, kad atsiskaityti iki tam tikros sumos gali tik grynaisiais pinigais. Tai daroma dėl to, kad terminalo išlaikymas ir aptarnavimo kaina mažos vertės pirkiniams yra per dideli. Ypač tais atvejais, kai mažesnės parduotuvės naudojasi telefono linija susisiekti su banku. Tuomet dar tenka mokėti papildomą sujungimo mokestį.

L.Vilimas, patikinęs, kad prekybininkai bus sąžiningi, visgi nesidžiaugia nauja EK iniciatyva. „Kai problemą imama spręsti labai globaliai ir taikyti vieną reglamentą europinių lygiu visiems, galimas atvejis, kad papildomos išlaidos guls ant vartotojų pečių. Tai komerciniai santykiai. Šalių reikalas susitarti dėl priimtinų sąlygų. Jeigu to masiškai nepavyktų padaryti, tada europinio lygio reguliavimas būtų reikalingas. Dabar tokią iniciatyvą vertinčiau atsargiai. Tai gali atnešti daugiau žalos“, – teigė prekybos įmonių asociacijos vadovas.

Savaitraštis „15min“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Apie krizę nutylėjęs Rimantas Šadžius: mano atsistatydinimas nieko nebūtų pakeitęs

Gazas

Dar viena Kelių eismo taisyklių naujovė: keičiasi svarbi sąvoka

Sportas

N.Kesmino kirtis apie LFF permainas: „Lavonas pradėjo dvokti“

Aktualu

V.Ušackas piktinasi TS-LKD atvirais rinkimais: vadina juos imitaciniais

24sek

Į Europos taurės metraščius įsirašęs „Ryto“ 18-metis: „To net nesapnuodavau“

Aktualu

Dėl nedidelės avarijos „Edukologijos žiede“ Vilniuje susidarė didžiulės spūstys

Verslas

Lietuvos nacionalinis muziejus ketina rekonstruoti restauratorių „namus“

Aktualu

Birutė Davidonytė: Premjeras už jus nusprendė, ką galite žinoti, o ko ne

Vardai

Spalį Nerijaus Juškos šeimoje – net trys gimtadieniai: „Sūnus pradeda asmeninių pokylių maratoną“

Pasaulis kišenėje

Kitokia Čekija: koplyčios iš kaulų, kapinės ir unikalios katakombos

Gazas

„Regitra“ įspėja: neapsigaukite, šalyje padaugėjo sukčiavimo atvejų

Pasaulis kišenėje

Užgniauš kvapą: paskelbtos geriausios Jungtinės Karalystės peizažų nuotraukos

15min iš Stambulo 24sek

V.Micičius nuplėšė Šaro stebuklų skraistę: apie trenerio genialumą ir mįslingą išvykimą

Aktualu

Plungėje sprogus dujų balionui nukentėjo keturi žmonės

Aktualu

Kalėjimų departamentas pareikalavo Rasos Kazėnienės paaiškinti žurnalistams pasakytas frazes

Vardai

Monika Šedžiuvienė apie naują meilę: „Po skyrybų mano siela dar drebanti, bet esu labai laiminga“

Aktualu

Eksministrai neigia Sauliaus Skvernelio versiją: įrašai tikrai buvo saugomi

Aktualu

NEC: egzaminų pasirinkimus abiturientai galės koreguoti išimtiniais atvejais

Ruduo Vilniuje fotografo Alfredo Pliadžio akimis

Gazas

Didmiesčių problemos keliauja į kurortus. Ar pavyks išvengti?

Naujienos

Verslas

Apie krizę nutylėjęs Rimantas Šadžius: mano atsistatydinimas nieko nebūtų pakeitęs

Gazas

Dar viena Kelių eismo taisyklių naujovė: keičiasi svarbi sąvoka

Sportas

N.Kesmino kirtis apie LFF permainas: „Lavonas pradėjo dvokti“

Aktualu

V.Ušackas piktinasi TS-LKD atvirais rinkimais: vadina juos imitaciniais

24sek

Į Europos taurės metraščius įsirašęs „Ryto“ 18-metis: „To net nesapnuodavau“

Aktualu

Dėl nedidelės avarijos „Edukologijos žiede“ Vilniuje susidarė didžiulės spūstys

Verslas

Lietuvos nacionalinis muziejus ketina rekonstruoti restauratorių „namus“

Aktualu

Birutė Davidonytė: Premjeras už jus nusprendė, ką galite žinoti, o ko ne

Vardai

Spalį Nerijaus Juškos šeimoje – net trys gimtadieniai: „Sūnus pradeda asmeninių pokylių maratoną“

Pasaulis kišenėje

Kitokia Čekija: koplyčios iš kaulų, kapinės ir unikalios katakombos

Gazas

„Regitra“ įspėja: neapsigaukite, šalyje padaugėjo sukčiavimo atvejų

Pasaulis kišenėje

Užgniauš kvapą: paskelbtos geriausios Jungtinės Karalystės peizažų nuotraukos

15min iš Stambulo 24sek

V.Micičius nuplėšė Šaro stebuklų skraistę: apie trenerio genialumą ir mįslingą išvykimą

Aktualu

Plungėje sprogus dujų balionui nukentėjo keturi žmonės

Aktualu

Kalėjimų departamentas pareikalavo Rasos Kazėnienės paaiškinti žurnalistams pasakytas frazes

Vardai

Monika Šedžiuvienė apie naują meilę: „Po skyrybų mano siela dar drebanti, bet esu labai laiminga“

Aktualu

Eksministrai neigia Sauliaus Skvernelio versiją: įrašai tikrai buvo saugomi

Aktualu

NEC: egzaminų pasirinkimus abiturientai galės koreguoti išimtiniais atvejais

Ruduo Vilniuje fotografo Alfredo Pliadžio akimis

Gazas

Didmiesčių problemos keliauja į kurortus. Ar pavyks išvengti?

Gera keliauti kartu

Video

02:30
32:10
01:02

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką