„Praėjusios savaitės pabaigoje, po ilgos diskusijos, mes pagaliau gavome teisę susipažinti su Lietuvos banko išvada, tačiau su ja susiję dokumentai ir toliau išlieka konfidencialūs“, – eversus.lt sakė advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus.
Šių dokumentų informacijos atskleidimas, pasak jo, svarbus tuo, kad iš jų galima sužinoti, kiek turto yra išlikę banke. Taip pat įvertinti, ar laikinasis administratorius, jį skaičiuodamas, nebuvo pernelyg konservatyvus: „Snoro“ balansas turėtų būti vieša informacija, nes kol neturi įrodymais pagrįstų faktų, tai teisė kelti abejones išlieka“.
Vilniaus apygardos teismas, pernai gruodį iškėlęs „Snorui“ bankroto bylą, įslaptino Lietuvos banko išvadas dėl „Snoro„ nemokumo ir su jomis susijusius dokumentus. Ši išvada, I.Norkaus teigimu, buvo pagrįsta laikinojo „Snoro“ administratoriaus ataskaita, o teismas savo nutartį iškelti bankroto bylą grindė Lietuvos banko išvada, kurios pagrįstumo jis netikrina.
Lietuvos bankas aiškina, kad prie šios išvados pridėtuose dokumentuose esanti informacija buvo gauta atliekant banko priežiūrą, o ji pagal įstatymą negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu prieinama, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.
„Lietuvos bankas pateikdamas teismui minėtą išvadą dėl banko „Snoras“ nemokumo paprašė teismo imtis įstatymų nustatytų priemonių, užtikrinančių šios informacijos slaptumo išsaugojimą“, – eversus.lt informavo Lietuvos banko atstovai.
Pasak advokatų kontoros „Sorainen“ partnerio Tomo Kontauto, tam tikras informacijos ribojimas vis dėlto yra pagrįstas: prieiga prie tokios informacijos, galėtų pakenkti tuo atveju, jeigu ją galėtų pasiekti kreditorius, kuris yra susijęs su asmenimis, kurie yra įtariami prisidėję prie banko nemokumo, ar šiaip nesąžiningas kreditorius, kuris siektų pasipelnyti kitų sąskaita.
„Kita vertus, tarp „Snoro“ verslo klientų buvo įmonių, kurių akcijos yra linstinguojamos Vilniaus biržoje. Todėl šie kreditoriai susiduria su tam tikros informacijos pateikimo savo investuotojams problema, nes jie nežino, kokią įtaką banko bankrotas turės listinguojamų bendrovių finansams", – pažymėjo T.Kontautas.
Aštrios diskusijos dėl informacijos prieinamumo buvo kilę ir Latvijoje, kai ten Vyriausybė nacionalizavo banką „Parex“. Jo smulkieji akcininkai taip pat aiškinosi, ar bankas buvo nusavintas teisėtai, o kreditoriams rūpėjo reali banko padėtis ir galimybė greičiau atgauti įšaldytas lėšas.
